Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Virginijos Gudynienės,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui adv. Jonui Kairevičiui, atsakovui R. S. bei jo ir atsakovės D. S. atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2923-774/2008 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams R. S. ir D. S. dėl daiktų priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l.15-17) prašė priteisti jai iš atsakovų daiktus: 1) raudonmedžio faneruotės trijų dalių sekciją 1500 Lt vertės; 2) žurnalinį stalelį stačiakampės formos, keturiomis kojomis, pagamintą JAV, juodos spalvos su aukso rėmeliu stalelio viršuje ir tame rėmelyje įdėtu veidrodžiu 600 Lt vertės; 3) antikvarinį rankų darbo šviestuvą, pagamintą Egipte, kabantį svetainėje, iš bronzos ir krištolo, 6500 Lt vertės; 4) gyvenamojo kambario šviestuvą 6 lempų su keramikos ir metalo apdaila ir stiklo gobtuvais, pagamintą Jugoslavijoje, 650 Lt vertės; 5) prieškambario šviestuvą, trijų lempų, raižyto stiklo gaubtais bei medžio ir metalo papuošimais, 400 Lt vertės; 6) šviestuvą, kabantį virtuvėje vienos lempos, aukso spalvos rėmelio gobtuvu su stiklais iš šonų, kurie nuspalvinti ruda, kakavos ir balta spalvomis, pagamintą Jugoslavijoje, 250 Lt vertės, t. y. iš viso turto už 9900 Lt sumą.

Ieškovė nurodė, kad 2006-03-28 pardavė atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagal žodinį susitarimą parduotame bute paliko atsakovams pasaugoti raudonmedžio faneruotės sekciją, žurnalinį stalelį, antikvarinį rankų darbo šviestuvą, gyvenamojo kambario šviestuvą, prieškambario šviestuvą, virtuvėje kabantį šviestuvą, t.y. turto už 9900 Lt. Ieškovė teigė, kad nepasiėmė minėtų daiktų išsikraustydama, nes ketino juos perkelti į Druskininkų mieste ieškovei naujai statomą butą, o su atsakovais geranoriškai sutarė, jog daiktus pasiims kada panorės pati arba atsakovams paprašius juos paimti. Ieškovė nurodė, kad 2008-01-03 paskambino atsakovui R. S. ir pranešė, kad sekančią dieną atvyks pasiimti daiktų. 2008-01-04 apie 19 val. 30 min. ieškovei su pagalbininkais J. Ž. ir T. T. nuvykus pas atsakovus pasiimti minėtų daiktų, duris atidarė atsakovas. Jis atsisakė atiduoti daiktus ieškovei, stūmė ją nuo durų, stipriai trenkdamas durimis, ir taip sužalojo ieškovės kairės rankos tris pirštus. Dėl įvykio ieškovė kreipėsi į policiją bei gydymo įstaigą. Atsakovai neteisėtai užvaldė jos daiktus, geruoju turto negrąžino.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-06 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovų solidariai ieškovės naudai: sekciją - 1500 Lt vertės, prieškambario šviestuvą - 400 Lt vertės, virtuvės šviestuvą - 250 Lt vertės, t.y. viso turto už 2150 Lt; be pagrindo įgyto (neišsaugoto) turto vertę 7750 Lt už žurnalinį stalelį - 600 lt vertės, antikvarinį rankų darbo šviestuvą – 6500 Lt vertės, gyvenamojo kambario šviestuvą - 650 Lt vertės; bei 297 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; iš atsakovų priteisė 43,05 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad iš buto pirkimo - pardavimo sutarties bei perdavimo - priėmimo akto matyti jog šalys, sudarydamos buto pirkimo - pardavimo sandorį detaliai aptarė visas sąlygas: kainą, atsiskaitymo sąlygas, skolinius įsipareigojimus bei raktų, buto dokumentų perdavimo tvarką ir terminus. Šios aplinkybės rodo, kad tarp šalių buvo abipusis pasitikėjimas ir buto pirkimo - pardavimo momentu šalys elgėsi sąžiningai bei apdairiai, todėl neįtikėtina, jog ieškovės kartu su butu parduodamas turtas (bute likę ginčo daiktai) už 9900 Lt nebuvo įrašytas į sutarties sąlygas. Ieškovė ieškininius reikalavimus įrodė rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, savo ir atstovo paaiškinimais. Teismas rėmėsi ir antstolio padėjėjo E. Martinkevičiaus parodymais, kuris dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo įsileisti į butą jį ir antstolę R. Gražienę, negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti teismo nutarties aprašyti ieškovės ieškinyje nurodytus daiktus. Atsakovai savo pareigos pagrįsti aplinkybes, nurodytas atsikirtimuose į ieškinį neįrodė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė parduotame atsakovams bute paliko pasaugoti savo daiktus už 9900 Lt, turto apyrašo aktu bute rasta dalis daiktų už 2150 Lt. Todėl atsakovams tenka pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą natūra-išvardintą turto aprašo akte, ir atlyginti be pagrindo įgyto turto vertę – 7750 Lt (CK 6. 237 str. 3 d.)

Apeliaciniu skundu (b.l.115-117) atsakovai prašo panaikinti 2008-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu dėl sekančių motyvų:

1. Šalis, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti, jog prašomas išreikalauti turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui ir kad tas turtas yra pas atsakovą. Ieškovė neįrodė, jog žurnalinis stalelis, svetainės šviestuvas ir kambario šviestuvas 7750 Lt sumai yra atsakovų bute ir buvo palikti jiems pasaugoti. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės liudytojų parodymais, kadangi apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi: liudytojas T. T. yra ieškovės sūnėnas, L. G. yra labai gera ieškovės draugė, o J. Ž. yra senas ieškovės šeimos draugas. Liudytojų parodymai visiškai neatitiko atsakovų paaiškinimų, todėl teismas negalėjo vadovautis suinteresuotų bylos baigtimi žmonių parodymais.

2. Vadovaujantis teismo padarytomis išvadomis, tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta žodinė daiktų pasaugos sutartis. CK 6.831 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daiktų vertė viršija 5000 Lt. Teismas konstatavo, kad daiktų vertė yra 9900 Lt, todėl šalys, sudarydamos daiktų pasaugos sutartį, turėjo laikytis įstatymo nustatytos rašytinės formos reikalavimų. Dėl šios priežasties pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, teismas negalėjo vadovautis liudytojų parodymais, konstatuodamas pasaugos sutarties sudarymo ir daiktų palikimo atsakovams ar daiktų buvimo atsakovų žinioje faktą. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, numatytos CPK 177 straipsnio 4 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, CK 1.93 straipsnio 2 dalyje, bei nepagrįstai netaikyta CK 6.831 straipsnio 1 dalis, nustatanti privalomą rašytinę formą pasaugos sutarčiai.

3. Ieškovė nepaneigė atsakovų sąžiningumo prezumpcijos dėl daiktų sąžiningo valdymo (CK 4.23 straipsnis). Ieškovės elgesys, nereiškiant jokių pretenzijų dėl daiktų beveik dvejus metus nuo buto pardavimo, taip pat parodo, kad ieškovė nebelaikė savęs sekcijos, prieškambario šviestuvo ir virtuvės šviestuvo savininke, kadangi šalių žodiniu susitarimu, jie buvo parduoti kartu su butu.

4. Sekcija, prieškambario šviestuvas ir virtuvės šviestuvas laikytini buto, kurį nupirko atsakovai, antraeiliais daiktais, kadangi jie yra tarpusavyje susiję funkciniu ryšiu (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). CK 4.14 straipsnio 1 dalis nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Nei įstatymai, nei pagrindinio daikto (buto) pirkimo - pardavimo sutartis nenumatė antraeilių daiktų likimo, vadinasi, atsižvelgiant į CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatą, juos ištiko buto likimas, tai reiškia, kad sekcija, prieškambario šviestuvas ir virtuvės šviestuvas nuosavybės teise perėjo atsakovams.

5. Atsakovai nesutinka su teismo nustatyta daiktų verte. Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių daiktų vertę. Tokia teismo išvada duoda pagrindą manyti, kad teismas daiktų vertės įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 178 straipsnio norma. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog žurnalinio stalelio vertė 600 litų, svetainės šviestuvo - 6500 litų ir kambario šviestuvo - 650 litų, jai ir tenka pareiga įrodyti, kad būtent tokia ir yra minėtų daiktų vertė. Be to, būtų neteisinga reikalauti iš atsakovų pateikti įrodymus apie vertes daiktų, kurių atsakovai neturi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovės liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jie pažįstami su ieškove, tačiau teismui jie prisiekė sakyti tiesą ir tik tiesą pasakė.

2. Teismas liudytojais pagristai patikėjo, nes liudytojų parodymai yra vienas iš įrodinėjimo būdų. Liudytojų parodymai neatitiko atsakovų paaiškinimu, todėl, kad atsakovai sakė netiesą, o liudytojai sakė tiesą.

3. Apeliantai teigia, kad nė vienas iš liudytojų po ieškovės išsikėlimo bute nėra buvęs, tačiau, praėjus dviem savaitėms po ieškovės išsikraustymo, bute lankėsi T. T., atvykęs paimti knygų; dar vėliau bute lankėsi ieškovė su J. Ž. ir kaimyne V. K. paimti likusio minkštasuolio. Tuomet visi ieškinyje išvardinti daiktai buvo savo vietose. Daiktai buvo bute ir 2008-01-04, kai ieškovė su pagalbininkais atvyko jų pasiimti, nes per praviras duris matėsi sekcija, o iš lauko per langą aiškiai matėsi svetainėje šviečiantis šviestuvas. Tai paliudijo teisme J. Ž., be to, degantį šviestuvą pro langą 2007-01-06 matė ieškovė ir liudytoja L. G..

4. Apeliantai CK normas (6.830-6.850, 6.831, 1.93 str.) dėl pasaugos sutarties taiko nepagrįstai, nes jie patys tvirtino, kad pasaugos sutartis žodžiu buvusi sudaryta tik dėl dalies daiktų o kitą daiktų dalį (sekciją, prieškambario šviestuvą ir virtuvės šviestuvą) jie neva nusipirkę kartu su butu. Todėl pagal atsakovų traktuotę rašytinė sutartis šiuo atveju nebuvo būtina.

5. Apeliantų teiginys, kad sekcija, prieškambario šviestuvas ir virtuvės šviestuvas yra buto antraeiliai daiktai yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos CK 4.14 norma yra taikoma neteisingai. Tas turtas nėra įrašytas į buto pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovai jokių įrodymų, kad buvusi sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, teismui nepateikė.

6. Teismas, nustatydamas daiktų vertę, pagristai rėmėsi liudytojų parodymais ir antstolės aktu. Liudytoja L. G. parodė, kad ji norėjusi antikvarinį šviestuvą pirkti, todėl jo įvertinimui buvo pasikvietusi antikvariato specialistą. Daiktų kainos teisme atsakovai neginčijo, įrodymų dėl kitos daiktų kainos teismui neteikė. Daiktų kainą apeliantai patvirtina ir šiuo apeliaciniu skundu, kuriame, rašydami apie pasaugos sutartį, įvardija visą ieškinio sumą t.y. 9900 Lt. Be to, apeliantai rašo, kad dėl daiktų tapatybės ginčas nekilo, vadinasi, ginčas nekilo ir dėl daiktų kainos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Sutarties laisvės principo ribos yra ir sutarties aiškinimo ribos ta prasme, kad sutarties aiškinimo rezultatas negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms.

Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“ Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „ Radio Telecommunication Network“Nr. 3K-3-231/2008 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2006-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams (b. l. 7-14). Ieškovės prašymu 2008-01-15 taikytos laikinosios apsaugos priemonės-areštuoti atsakovų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir aprašyti daiktai: trijų dalių sekcija raudonmedžio faneruotės, 1500 Lt vertės, šviestuvas 1 lempos, aukso spalvos rėmelio gobtuvu stiklais, stiklai baltos su gėlytėmis sp., 250 Lt vertės, trijų lempų šviestuvas, raižyto stiklo gaubtais bei medžio ir metalo papuošimais 400 Lt vertės (b. l. 36-38). 2008-07-21 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2089-08 dėl 2008-01-04 įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė nutrauktas ( b. l. 83-86). Ieškovė ieškinyje nurodė bei 1-os instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pardavusi butą atsakovams, iš buto kraustėsi iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovams sutikus, bute paliko pasaugoti jai priklausiusius ginčijamus daiktus, kol bus įrengtas jos butas Druskininkuose, ir kad galės daiktus pasiimti bet kada. Keletą kartų įspėjo, jog dar negali pasiimti daiktų, atsakovas sutiko palaukti. Jai atvykus 2008-01-04 pasiimti daiktų, iš atsakovo sužinojo, kad stalelis sulūžęs, todėl atsakovo išmestas, o kitus daiktus atsisakė jai grąžinti. Atsakovas R. S. atsiliepime nurodė bei teisme paaiškino, kad sekciją ir du šviestuvus pirko kartu su butu, jų kainos nenustatė, kitų daiktų ieškovė nepalikusi. Ieškovė, pardavusi butą, dalį daiktų buvo susidėjusi viename kambaryje, kurių du mėnesius važinėjo pasiimti. Atsakovas R. S. teisme neginčijo, kad arešto akte išvardinti daiktai iki buto pardavimo priklausė ieškovei. Liudytojai J. Ž., T. T., L. G. patvirtino, kad ginčijamus daiktus matė bute, jau jį pardavus atsakovams.

Įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą teisėjų kolegija sutinka, kad pagal 2006-03-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovams nebuvo perleistas ginčijamas kilnojamasis turtas.

Viena iš pagrindinių savininko teisių – valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 4.37 str. 1 d.). Netekęs šios teisės, savininkas pas kitą asmenį be jokio teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str. 1 d.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė ginčijamus daiktus paliko atsakovams priklausančiame bute jų leidimu laikinai - iki kol ieškovė įsirengs butą Druskininkuose. Su tokiomis 1-osios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neįrodė, jog žurnalinis stalelis, svetainės šviestuvas ir kambario šviestuvas 7750 Lt sumai yra atsakovų bute ir buvo palikti atsakovams pasaugoti nepagrįstas, nes šios aplinkybės įrodytos liudytojų T. T., L. G., J. Ž. parodymais, kurie patvirtino, kad matė pas atsakovus ginčijamus daiktus ieškovei išsikrausčius iš buto, svetainės šviestuvą matė pas atsakovus 2008-01-04 vakare, atsakovas pats pripažino, kad stalelį išmetė, nes sulūžo, kitus daiktus atsisakė grąžinti ieškovei. Todėl liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes yra nuoseklūs, atitinka ieškovės paaiškinimus bei kitas nustatytas aplinkybes. Tai, kad vėliau aprašant ginčijamus daiktus 2008-01-17 arešto aktu, žurnalinis stalelis, svetainės šviestuvas ir kambario šviestuvas nebuvo rasti atsakovų bute, nepaneigia liudytojų parodymais nustatytų aplinkybių.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė daiktų pasaugos sutartis, kuri turi būti rašytinė, jei daiktų vertė viršija 5000 Lt sumą, todėl teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais. Tačiau skundžiamame teismo sprendime vadovautasi CK 4. 95 str., CK 6. 237 str. 1, 3 d. nuostatomis pagrįstai, nenustačius tarp šalių prievolinių teisinių santykių.

Iš dalies pagrįstas ir tenkintinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas dėl ginčijamų daiktų vertės. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai E. G., G. A. V., A. Z. patvirtino ginčijamų daiktų įsigijimo aplinkybes bei kainas, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymais, kurie iš esmės atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes, daiktų vertę. Liudytojas J. V. teisme paaiškino, kad jis apžiūrėjęs ieškovės svetainėje buvusį šviestuvą, jį prilygino antikvariniam, vertino jį daugiau kaip 8000 Lt sumai. Ieškovė jį įvertino 6500 Lt sumai kaip antikvarinį šviestuvą, liudytojas G. A. V. nurodė, jog šį šviestuvą pirko ieškovės tėvas apie 1977-1978 metus

LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, priimto 2008-07-03 Įstatymo Nr. X-1682 nauja redakcija, 2 str. 1 p. numato, kad Antikvariniai daiktai - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog svetainės rankų darbo šviestuvas buvo pagamintas prieš 50 metų, todėl nėra pagrindo laikyti jį antikvariniu, todėl atsižvelgiant į tai, jo vertė mažintina per pusę – iki 3250 Lt vertės, ir ši vertė nelaikytina aiškiai per didele, atsižvelgiant į jo įsigijimo kainą, rūšį ir kitas ieškovės nurodytas aplinkybes. Sprendimas šioje dalyje keistinas. Vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į kitų ginčijamų daiktų įsigijimo kainas, kitų daiktų vertės, kurią nurodė ieškovė, nėra pagrindo laikyti nepagrįstomis bei aiškiai per didelėmis, įvertinant šiuo metu rinkoje esančias panašių daiktų kainas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Skundžiamas sprendimas keistinas, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodant svetainės rankų darbo šviestuvo vertę - 3250 Lt, atitinkamai sumažinant bendrą priteistų iš atsakovų daiktų vertę ieškovės naudai bei žyminio mokesčio dalį ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kita sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės priteistinos atsakovo R. S. naudai turėtos išlaidos dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal kvitą (b. l. 114) sumokėjimo, dalis, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovės naudai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagal kvitą Nr.435233 dalis (CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

2008 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti iš dalies, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodant rankų darbo svetainės šviestuvo vertę 3250 Lt bei iš atsakovų R. S. ir D. S. solidariai ieškovės A. M. naudai priteistą be pagrindo įgyto turto vertę sumažinant iki 4500 Lt sumos: už žurnalinį stalelį - 600 lt vertės, rankų darbo svetainės šviestuvą – 3250 Lt vertės, gyvenamojo kambario šviestuvą - 650 Lt vertės; bei priteistą žyminį mokestį sumažinant iki 200 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš A. M. priteisti R. S. 97 Lt (devyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Iš R. S. ir D. S. solidariai priteisti A. M. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.