Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dalyvaujantys byloje asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai. Teisme gauti ieškovo ir atsakovo prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (e. b. l. 82, 99). Atsakovas, be kita ko, prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“, 2019 m. lapkričio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl nebėra ginčo dėl atsakomybės už skolą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas su ieškiniu sutinka, tik teismo sprendime prašo nurodyti, kad valstybė už palikėjo skolas atsakovo neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Kadangi skola ieškovui susidarė iki palikėjos mirties, su ieškovu bus galima atsiskaityti tik pardavus paveldėtą turtą. Bylinėjimosi išlaidų atsakovas prašo nepriteisti arba advokato išlaidas sumažinti nuo 60 Eur iki 20 Eur, nes jos neprotingai didelės, lyginant su ieškinio suma ir sudėtingumu (e. b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

4.1. ieškovas 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas;

4.2. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 8 d. nuosavybės teise priklausė P. P. pagal 2008 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-279 ir 2008 m. sausio 8 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1-280 (e. b. l. 8);

4.3. Iš teismui pateiktos Pažymos apie įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas, taip pat ieškovo paaiškinimų, matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nebuvo tinkamai mokama ieškovui už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 56,18 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 10);

4.4. P. P. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 100). Testamento registro išrašo duomenimis nustatyta, kad dėl P. P. palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (e. b. l. 47). Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“, 2019 m. lapkričio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, be kita ko, paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 100-105).

5. Atsakovui pripažįstant materialinį ieškinio reikalavimą visa apimtimi, teismas dėl ieškinio reikalavimų surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 8 d. nuosavybės teise priklausė P. P. pagal 2008 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-279 ir 2008 m. sausio 8 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1-280. Iš teismui pateiktos Pažymos apie įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas, taip pat ieškovo paaiškinimų, matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nebuvo tinkamai mokama ieškovui už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 56,18 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kad P. P. iki savo mirties atsiskaitė su ieškovu. (CPK 178 straipsnis).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, atsakovas kaip buto savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui, kuriame yra butas, išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, inter alia (be kita ko), reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Testamento registro išrašo duomenimis nustatyta, kad dėl P. P. palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (e. b. l. 47). Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, 2019 m. lapkričio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, be kita ko, paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 100-105).

9. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Šiuo atveju ieškovo prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., o P. P. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl ieškovo prašoma priteisti skola yra palikėjos P. P. skola.

10. Buvusiai savininkei P. P. iki mirties (duomenys neskelbtini). nesumokėjus ieškovui už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, teismas tenkina ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 56,18 Eur įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, teiktas namo bendro naudojimo patalpoms už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (CK 4.82, 4.84, 6.38 straipsniai, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas prašo priteisti 60,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 60,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą ir 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą.

13. Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,90 Eur. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

14. Atsižvelgiant į CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, visos šiuo sprendimu iš atsakovo priteistos sumos turi būti atlyginamos iš paveldėto turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, iš atsakovo valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 56,18 Eur (penkiasdešimt šešių eurų ir 18 ct) dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (56,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 6,90 Eur (šešis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.