Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-53-163/2016, kuria iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo išbraukti III eilės kreditoriai UAB „Statega“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Machinery Trade, Ltd, UAB „Strugas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, R. G., pagal administratorės prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo UAB „Neapolis“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė teismo prašė patikslinti kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant III eilės kreditorius UAB „Statega“, VšĮ „Invesuok Lietuvoje“, Machinery Trade, Ltd, UAB „Strugas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, R. G..Nurodė, kad šių III eilės kreditorių reikalavimai padengti – areštuotos R. G. 35 871,82 Eur lėšos pervestos į antstolio A. S. kontoros depozitinę sąskaitą, kitiems kreditoriams pinigai pervesti į jų nurodytas sąskaitas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. bankroto administratorės prašymą tenkino – iš UAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo išbraukė III eilės kreditorius UAB „Statega“, VšĮ „Invesuok Lietuvoje“, Machinery Trade, Ltd, UAB „Strugas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, R. G..Teismas nurodė, kad esant bankroto administratorės nurodytoms aplinkybėms ir pateiktiems pinigų pervedimą patvirtinantiems įrodymams yra teisinis pagrindas iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo išbraukti nurodytus III eilės kreditorius (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratorės prašymą ir iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo išbraukdamas III eilės kreditorius, pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pirmiausia turi būti dengiamos administravimo išlaidos, o ne kreditorių finansiniai reikalavimai, nes iki šiol nėra išmokėtas apie 350 000 Eur sudarantis atlygis bankrotą administravusios įmonėms – UAB „Valeksa“ už laikotarpį nuo 2011-11-21 iki 2013-12-17 ir UAB „Verslo valdymo centras“ už laikotarpį nuo 2013-12-17 iki 2016-12-30. Be to, dabartinė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė teismui nėra pateikusi įrodymų, kad tokio dydžio suma yra deponuota banko sąskaitoje.Bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą teismo prašo: 1) apelianto skundą atmesti; 2) R. G. skirti 5 792 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos priteisiant BUAB „Neapolis“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Apeliantas nepagrįstai siaurinamai aiškina ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies formuluotę. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bankroto administravimo išlaidų dengimo pirmumas yra aktualus tik tuo atveju, jei bankrutuojantis juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams patenkinti visa apimtimi.Atsakovės finansiniai rodikliai, tiek buvę kreditorių reikalavimų tenkinimo metu, tiek šiuo metu, patvirtina, kad bankroto proceso metu bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bei padengta bankroto administravimo išlaidų sąmata visa apimtimi. Teismui kartu su 2016-09-02 prašymu pateiktas atsakovės kaupiamosios banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad patenkinus visus III eilės kreditorių finansinius reikalavimus sąskaitoje liko 136 669,97 Eur. Teismui taip pat pateikti duomenys, kad bankroto byloje liko nepatenkintas tik vienintelis įkeitimu užtikrintas UAB „Statega“ 8 747 425,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o 2016-07-08 kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, kreditoriai nutarė realizuoti atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą už 9 000 000 Eur, pateiktas ir pirkėjo komercinis pasiūlymas. Taigi, realizavus turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, atsakovei liks 252 574,17 Eur. Be to, atsakovė, iki turto realizavimo, toliau vykdo pelningą ūkinę komercinę veiklą.Pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti panaikinta, apeliantui neginčijant atsiskaitymo su kreditoriais fakto teisėtumo (neprašant šių vienašalių sandorių pripažinti negaliojančiais). Teismo nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ar kreditorių išbraukimo iš kreditorių sąrašo nesukuria ir nepanaikina kreditorių turimų (turėtų) reikalavimo teisių. Reikalavimo teisių galiojimas priklauso nuo kitų teisiškai reikšmingų faktų buvimo, o teismo nutarties dėl kreditorių sąrašo patikslinimo priėmimas yra išvestinis veiksmas, patvirtinantis tokių faktų egzistavimą.Apeliantė nepagrindė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, taip pat nepateikė į bylą jokių duomenų, kad yra įgaliotas ginti bankroto administratorių interesus.UAB „Statega“ su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Dar iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtino dalinį atsiskaitymą su III eilės kreditoriais, tarp jų ir su R. G. vadovaujama kreditore UAB „Strugas“, nors atlyginimas administratoriui taip pat nebuvo išmokėtas. Apeliantas atskirajame skunde neprašo grąžinti išmokėtas sumas III eilės kreditoriams bei nerodo iniciatyvos pats grąžinti neva neteisėtai gautas lėšas. Skundo padavimo dieną nė vienam iš bankroto administratorių nėra patvirtintas atlyginimas, dėl kurio būtų įsiteisėjęs atitinkamas procesinis sprendimas. Dirbtinis bankroto administratorės atlyginimo paskyrimo užtęsimas negali būti kliūtimi realizuoti nekilnojamąjį turtą už 9 000 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašas, iš jo išbraukiant III eilės kreditorius - UAB „Statega“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Machinery Trade, Ltd, UAB „Strugas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, R. G., teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 straipsnis).Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2012 m. vasario 8 d.), bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Valeksa“ atstatydinta iš pareigų, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“ (nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d.).Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad UAB „Valeksa“ ieškinys atsakovei dėl atlyginimo priteisimo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-415-163/2016, atmestas. Šiuo sprendimu teismas konstatavo, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė UAB Verslo valdymo centras 2015-08-12 pavedimu, vykdydama 2014-10-15 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuris pakeitė 2013-02-07 kreditorių susirinkimo nutarimą, pervedė UAB „Valeksa“ 40 300,62 Eur sumą už BUAB „Neapolis“ suteiktas administravimo paslaugas. Dėl to padarė išvadą, kad su UAB „Valeksa“ už jos atliktą darbą yra visiškai atsiskaityta, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės buvusios bankroto administratorės UAB „Valeksa“ ieškinį atsakovei dėl atlyginimo už suteiktas bankroto administravimo paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d.., priteisimo (ieškinio suma 48 905,73 Eur), nurodant, kad 2015-08-12 UAB „Valeksa“ sumokėtas tik trečdalis priklausančio atlyginimo už atsakovės bankroto proceso administravimą 2012-2013 metais (c. b. Nr. e2-1616-163/2016). Byla neišnagrinėta (CPK 179 str.3 d.).2016-07-08 vykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo buvo naujai nustatytas mėnesinis dabartinės atsakovės bankroto administratorės atlyginimas (4 000 Eur plius PVM už įmonės bankroto administravimą nuo 2013-12-17 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir 2 000 Eur per mėnesį plius PVM už komercinės veiklos atlikimą nuo 2013-12-17 iki turto pardavimo), nėra vykdomas dėl UAB „Strugas“ pateikto skundo. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria UAB „Strugas“ skundas atmestas, neįsiteisėjusi, UAB „Strugas“ pateikus atskirąjį skundą (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į 13-15 punktuose nustatytas aplinkybes, taip pat į atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamu atveju spręstina, ar III eilės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas įmonės bankroto byloje anksčiau nei išmokamas atlygis bankroto administratoriams pažeidžia ĮBĮ 36 str. 1 d., o skundžiamą nutartį, kuria teismas tenkino prašymą ir iš kreditorių sąrašo išbraukė kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti, šiuo pagrindu daro neteisėtą.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vienas iš bankroto proceso tikslų – kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei (skolininkei) likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, taip pat, kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai reikšmingi ĮBĮ 34, 35, 36 straipsniai. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių finansinių reikalavimo tenkinimo eiliškumo, yra nurodęs, kad didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų sudaro įmonės skolininkės kreditoriai, t. y. asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 straipsnis). Bankroto teisės normomis nustatomos įvairios kreditorių grupės, kurios viena nuo kitos skiriasi nevienodomis dalyvavimo procese ir skirtingomis savo reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese galimybėmis. Pavyzdinis įmonės kreditorių sąrašas pateiktas ĮBĮ 3 straipsnyje, kuris kreditorius į rūšis skirsto pagal teisinių santykių, iš kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisės, rūšį ir pobūdį (pvz., žalos atlyginimo, darbo santykiai ir pan.). Pagal kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto procese išskiriami privilegijuoti kreditoriai: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai); 2) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile, ir įprasti (ne privilegijuoti) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Taigi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja ĮBĮ 35 straipsnis, o šio įstatymo 34 straipsnis nustato, kaip yra tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Be to, bankroto įstatyme įtvirtinta administravimo išlaidų apmokėjimo pirmenybė prieš kreditorių reikalavimų tenkinimą, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-279/2015), o pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį be kitų išlaidų, bankroto administravimo išlaidomis laikomas ir atlyginimas administratoriui.Taigi, nors pagal ĮBĮ 36 straipsnį, pirmiausia turėtų būti atlyginamos bankroto administravimo išlaidos (tarp jų ir bankroto administratoriaus atlyginimas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl byloje nustatytų aplinkybių nagrinėjamu atveju šios nuostatos pažeistos nebuvo. ĮBĮ 34-36 straipsnių nuostatos skirtos sureguliuoti tuos atvejus, kai įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais ir reikalinga užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principą, įkaito turėtojo teises ir interesus, bankroto administratoriaus teisę į jo teikiamų paslaugų atlyginimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ būtent bankroto administratoriui yra pavesta pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 d. 14 p.). Pagal ĮBĮ bankroto administratorius atidaro sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 11 straipsnio 5 d. 5 p. (kreditorių sąskaita)). Taigi, teisė disponuoti bankrutavusios įmonės turtu – bankroto administratorės prerogatyva, o ĮBĮ nenustatyti terminai, kada ji turi skirstyti lėšas kreditoriams. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 3 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš III eilės kreditorių sąrašo išbraukė kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis, buvo patenkinti (lėšos buvo sumokėtos kreditoriams (ĮBĮ 26 str. 1 d.), taip pat byloje esant duomenų, kad įmonės kreditorių sąskaitoje yra likusi atitinkama pinigų suma, be to, nėra parduotas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, kuriuos pagrindžia byloje esantys duomenys, t. y., kad: pirma, su III eilės kreditoriais UAB „Statega“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Machinery Trade, Ltd, UAB „Strugas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, R. G. yra atsiskaityta (t. 2, b. l. 155); antra, atsiskaičius su minėtais kreditoriais, atsakovės kreditorių sąskaitoje (2016-09-02 dieną) buvo 136 669,97 Eur (t. 2. B. l. 155); 3) atsakovės kreditorių susirinkime, vykusiame 2016-07-08, 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas varžytynėse neparduotą turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei jame esantį pastatą parduoti UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur, pateiktas UAB „Statega“ komercinis pasiūlymas (t. 2, b. l. 122-125). Nors šis nutarimas yra apskųstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas atmestas, neįsigaliojusi, teisėjų kolegija sutinka su bankroto administratorės argumentais, kuriais grindžiant aplinkybę, jog bankroto procese bus atsiskaityta tiek su bankroto administratoriais, tiek su įkaito turėtoju (UAB „Statega“), atsakovės nekilnojamasis turtas įvertinamas 9 000 000 Eur suma, juolab, kad minėtas kreditorių susirinkimas ginčijamas dėl per mažos nustatytos nekilnojamojo turto perleidimo vertės.Įvertinus 22 punkte nustatytas aplinkybes, taip pat, kad įmonė ir toliau generuoja pajamas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorės, kuri laikytina kaip geriausiai žinanti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių padėtį, į bylą pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog atliktas kreditorių finansinių reikalavimų dengimas nepažeis nei bankroto administratorių teisių gauti atlyginimą, nei UAB „Statega“, kaip įkaito turėtojo, teisių (UAB „Statega“ atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties neteikė, priešingai, ją laiko teisėta ir pagrįsta) (ĮBĮ 36 str. 1 d., 34 str.), o pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi vadovaudamasis bankroto administratorės pateiktais duomenimis, taip pat ĮBĮ 26 str. 1 d., pagrįstai iš atsakovės III eilės kreditorių sąrašo išbraukė kreditorius, su kuriais atsiskaityta.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė ĮBĮ normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo apeliantui skirti 5 792 Eur dydžio baudą, 50 proc. iš šios baudos priteisiant atsakovei. Nurodo, kad apelianto pateiktas atskirasis skundas patvirtina, jog jis vilkina atsakovės bankroto procesą.Pagal CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė. Laikytina, kad apeliantas, būdamas atsakovės kreditorius, turėjo ir galėjo pasinaudoti ĮBĮ nustatyta teise skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria iš kreditorių sąrašo išbraukti III eilės kreditoriai, tarp jų ir apeliantas (šios bylos apeliacijos objektas), o jo pateiktas atskirasis skundas buvo grindžiamas ĮBĮ 36 str. 1 d. pažeidimu, todėl negali būti laikomas kaip nemotyvuotas.Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas (CPK 185 str., 95 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.