Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Vilnius, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas:

2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d. 8 MGL bauda; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2020-03-07 apie 19.00 val., bute, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė ranka už plaukų savo nepilnametei dukrai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei koja vieną kartą sudavė dukrai į nugarą, taip nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 18 d. apklaustas S. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-03-07 apie 19.00 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip pranešime apie įtarimą parodyta, sugriebė dukrai V. P. už plaukų, bei koja galėjo suduoti į nugarą, šiais veiksmais sukelti jai fizinį skausmą. Dukrą už plaukų sugriebė nenorėdamas išleisti jos iš namų. Dėl įvykio labai gailisi, su dukra susitaikė, jos atsiprašė. Pažada daugiau nesmurtauti (b. l. 106).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepilnametė V. P. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su dviem klasiokėmis išėjo pasivaikščioti. Tėvas paskambino, sakė išvesti šunį. Ji grįžo išvedė šunį. Vėl išėjo pasivaikščioti. Vėl paskambino tėvas, ji grįžo, tėvas buvo girtas, sakė jai niekur neiti, rėkė ant jos. Ji reagavo agresyviai, klausė kodėl. Kai tėvas būna girtas, jis būna piktas. Pagriebė už plaukų, trenkė ir viskas. Įvykis įvyko kovo 17 d. Tėtis paėmė jai už plaukų su ranka. Jautė skausmą, pyktį. Jai trenkė į nugarą su koja, nežino su kuria koja trenkė. Kairėje pusėje į nugarą trenkė. Jautė skausmą. Jai sugriebė už plaukų, pradėjo sakyti, kad ji nemyli mamos, kad ji narkomanė. Tiesiog tėtis sugriebė už plaukų ir laikė. Tėtis buvo girtas, tai suprato iš balso, akys blizgėjo, keitėsi elgesys. Nuo smūgio į nugarą nebuvo mėlynių. Šiek tiek skaudėjo toje vietoje gal dvi dienas. Po įvykio ir tėtis apie tai pamiršo, ir ji pamiršo. Ji tėčiui atleidžia. Ji iškvietė į namus policiją (b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. P. parodė, kad dviejų kambarių bute, adr. (duomenys neskelbtini) , Vilnius, gyvena kartu su sutuoktiniu ir dviem bendrais vaikais - V. P. ir mažamete dukra M. P.. 2020-03-07 apie 16.30 val. , kartu su mažamete dukra M. P. išėjo iš namų pasivaikščioti. Išeinant iš namų, vyras S. P. miegojo, kadangi buvo išgėręs. Dukra V. P., jai išeinant, buvo kieme. Apie 18.40 val. sulaukė dukros V. P. skambučio. Mergaitė skundėsi, kad ji, grįžusi namo, norinti vėl išeiti į lauką, o tėtis, t. y. S. P. jos neišleidžia. Dukra kalbėjo labai piktai, buvo pasipiktinusi, priekaištavo, kad negali išeiti į lauką su draugais. Pasakė dukrai, kad netrukus grįš namo ir grįžus, viską išsiaiškins. Apie 18.48 val. sulaukė pakartotinio dukros skambučio. Dukra buvo labai susijaudinusi, prašė, kad greičiau grįžti namo, kadangi pykstasi su tėčiu. Pokalbio metu, daugiau nieko neminėjo. Apie 18.59 val. sulaukė savo sutuoktinio S. P. skambučio. Vyras paaiškino, kad dukra V. P. norėjo išeiti į lauką su draugais, tačiau dėl to, kad lauke buvo jau tamsu, jis jos išleisti nenorėjo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Taip pat sutuoktinis paaiškino, kad dėl konflikto, dukra jau paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Ji grįžo namo apie 19.00 val. Grįžus namo, pamatė, kad vyras labai susijaudinęs sėdi miegamajame, o V. P. rado isteriškai verkiančią savo kambaryje. V. P. jai pasakė, kad tėtis prieš ją smurtavo, t. y. sugriebė ją už plaukų ir sudavė į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaip tiksliai jai buvo suduotas smūgis, mergaitė nepaaiškino. Daugiau apie įvykį mergaitė nieko nepapasakojo. Vyras jai paaiškino, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad dukra norėjo išeiti į lauką, o jis jos neišleidęs. Tarp vyro ir dukros V. P. dažnai vyksta žodiniai konfliktai, kadangi V. P. elgesys pastaruoju metu tapo problematiškas. Mergaitė prastai mokosi, bendrauja su prasta kompanija, todėl esą sutarę riboti jos pasibuvimus kieme. Po kelių minučių, atvyko policija. Atvykę pareigūnai, vyrą sulaikė. Pareigūnai iškvietė darbuotojus iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, bei greitąją medicinos pagalbą. V. P. nuvežė į Santariškių ligoninę, vaikų skyrių. Ji važiavo kartu. Ligoninėje mergaitei padarė reikiamus tyrimus, jokių sužalojimų nenustatė, tačiau paliko ligoninėje stebėjimui. Ant dukros kūno sumušimų ar kitokių smurto žymių nematė (b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, kad 2020-03-07 apie 19.00 val. jis kartu su kolega vyr. spec. V. M. gavo pranešimą, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini) yra galimai smurtaujama prieš nepilnametį. Atvykę nurodytu adresu nepilnametė V. P. paaiškino, kad 2020-03-07 apie 19.00 val. tarp jos ir tėvo S. P. įvyko žodinis konfliktas. Tėvas būdamas neblaivus pradėjo priekaištauti jai, dėl to kad ji bendrauja su narkomanais, negrįžta laiku namo. Žodinio konflikto metu tėvas pradėjo jai grasinti, kad užmuš, vadino ją mėšlo gabalu ir kitais necenzūriniais žodžiais. Tada koridoriuje V. P. tėvas ją ranka paėmė už plaukų ir pradėjo tempti link kambario, tuo savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. V. P. pargriuvus ant grindų, jos tėvas jai trenkė vieną kartą į galvos sritį su ranka. Tada jai gulint toliau ant grindų pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tuo taip pat savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Tėvui atsitraukus V. P. paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Pabendravęs su V. P. motina A. P., paaiškino, kad įvykio metu jos ir mažosios dukros t. y. M. P. bute nebuvo, buvo išėję. Jai būnant išėjus apie 19.00 val. jai paskambino, jos dukra V. P., kuri pasakė, kad tarp jos ir tėvo vyksta konfliktas, kadangi tėvas nenori jos išleisti į lauką. Vėliau A. P. grįžus namo pamatė atvykusius policijos pareigūnus ir jos dukra jai pasakė, kad tėvas prieš ją smurtavo. V. P. greitosios pagalbos buvo išvežta į Santariškių ligoninę, kur buvo paguldyta stebėjimui (b. l. 36-37).

2020-03-07 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad nepilnametė V. P. policijos pareigūnams 2020-03-07 atvykusiems į įvykio vietą, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) , paaiškino, kad jos tėvas būdamas neblaivus namuose tempė jai už plaukų ir iš kojos spyrė jai į nugarą vieną kartą. Po šių fizinių veiksmų jautė fizinį skausmą (b. l. 8-9).

2020-04-10 perklausytas garso įrašas, kuris užfiksuotas protokole, jame užfiksuotas V. P. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, užfiksuota, kad V. P. prašo pagalbos, nes ją mušą tėvas (b. l. 25-27).

2020-03-07 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota įvykio vietą - butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Vilnius (b. l. 14-20).

Alkotesterio šaknelėje, užfiksuota, kad S. P. 2020-03-07, 19.29 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiosios V. P., liudytojos A. P. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios pareiškimas, alkotesterio duomenys), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020-03-07 apie 19.00 val., bute, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) , konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė ranka už plaukų savo nepilnametei dukrai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei koja vieną kartą sudavė dukrai į nugarą, taip nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 123-124; 125-127). Prieštaravimų nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – dukrą), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta jo atsakomybę viena sunkinanti aplinkybė– veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. P. – vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka nebaustas (b. l. 88), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą kartu paskiriant įpareigojimą, t.y. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Kadangi kaltinamasis S. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę – 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti S. P. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti S. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti S. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.