- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1532/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00343-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Artkomas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vizija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kalstata“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1918-658/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Artkomas“, dalyvaujant tretiesiems asmenimis uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vizija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kalstata“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Struktūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą VšĮ „Artkomas“ pateikti jam (ieškovui) informaciją, nurodytą 2014 m. kovo 27 d. rašte Nr. P-14-018/1, panaikinti atsakovo 2014 m. kovo 13 d. rašte nurodytus sprendimus atmesti UAB „Struktūra“ pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją, o paaiškėjus, kad pirkimo sutartis jau sudaryta, priimti sprendimą pripažinti sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Ieškovas teigė, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pritaikant menų inkubatoriui ir pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant menų inkubatoriaus kūrybines patalpas darbai“. Jis (ieškovas) pateikė pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija 2014 m. kovo 13 d. raštu informavo apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, pirkimo laimėtoju paskelbimo. Laimėtoju paskelbta ūkio subjektų grupė UAB „Agentus“, UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Kalstata“. Taip pat atsakovas pranešė, kad jo (ieškovo) pasiūlymas atmetamas, nes pasiūlymo kaina per didelė ir nepriimtina. 2014 m. kovo 27 d. buvo pateikta pretenzija bei prašymas leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94¹ straipsnyje nustatytais terminais iš atsakovo nebuvo gauta jokio sprendimo, todėl 2014 m. balandžio 7 d. buvo pateikta pretenzija dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo tenkinti 2014 m. kovo 27 d. raštu prašytos informacijos. 2014 m. balandžio 9 d. atsakovas atsakę pretenzijos nevertinsiąs, nes ji pateikta praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 dienų terminą.
Ieškovas įsitikinęs, kad jis laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, abi pretenzijas pateikė nepraleidęs VPĮ nustatytų terminų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas apie ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus (dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo bei ieškovo pasiūlymo atmetimo) buvo informuotas 2014 m. kovo 13 d. raštu, todėl paskutinė diena pretenzijai pareikšti buvo 2014 m. kovo 28 d. UAB „Struktūra“ pretenziją ir prašymą dėl informacijos pateikimo perkančiajai organizacijai pateikė 2014 m. kovo 27 d., tačiau šie dokumentai elektroninėje viešųjų pirkimų sistemoje buvo prisegti ne prie ginčo konkurso, o prie anksčiau vykdyto ir neįvykusio konkurso dėl to paties pirkimo objekto. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 27 d. pretenziją ir prašymą dėl informacijos pateikimo perkančioji organizacija ne tik gavo, bet ir tą pačią dieną perskaitė. Teismas konstatavo, jog tiek iš ieškovo pretenzijos, tiek ir prašymo turinio buvo galima suprasti kokiam pirkimui dokumentai teikiami ir kokie perkančiosios organizacijos sprendimai yra ginčijami. Pripažino, kad ieškovas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo pasitikrinti kokiam viešajam pirkimui per elektroninę sistemą teikia dokumentus. Kita vertus, teismas nenustatė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu ir sąmoningai pretenziją elektroninėmis priemonėmis pateikė ne tam viešajam pirkimui. Perkančioji organizacija privalėjo suvokti, kad jai nesiimant veiksmų, t. y. nei informuojant tiekėją apie ne tam konkursui pateiktus dokumentus, nei nagrinėjant pretenzijos ar atsisakant ją priimti kaip pateiktą ne tam konkursui, buvo užkirstas kelias ieškovui pasinaudoti peržiūros procedūromis. Toks perkančiosios organizacijos itin formalus, nors ir teisėtas, pretenzijos ir prašymo nagrinėjimo procedūros laikymasis lėmė neveiksmingą ir pernelyg suvaržytą galbūt pažeistų ieškovo teisių gynybą.
Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog ieškovas laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Remdamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalimi, pirkimo dokumentų 60.5 punktu bei ištirtų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių pagrindu teismas nustatė, kad tiekėjo pasiūlymas gali būti atmetamas tik tada, kai visi pirkime dalyvavę asmenys, kurių pasiūlymai buvo neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlė per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą. Tais atvejais, kai dalies dalyvių pasiūlymai yra neatmetami ir jie įtraukiami į pirkimo eilę, dalyvio, pasiūliusio didžiausią kainą, pasiūlymas negali būti atmestas vien dėl to, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė. Tokio dalyvio pasiūlymas turi būti įtraukiamas į pasiūlymų eilę. Teismas pripažino, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti UAB „Struktūra“ pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos, kainos yra neteisėtas.
Teismas nustatė, kad viešajame pirkime pasiūlymus buvo pateikę dar trys tiekėjai, kurių pasiūlytos kainos buvo žymiai mažesnės, nei ieškovo. Ieškovo pateikto pasiūlymo kaina sudarė 9 630 180,27 Lt, t. y. 1 942 313,64 Lt didesnė nei konkursą laimėjusio dalyvio ir 1 155 944,79 Lt didesnė, nei paskutinėje eilės vietoje esančio dalyvio pasiūlymas. Nepaisant to, kad perkančioji organizacija neteisėtai atmetė ieškovo pasiūlymą, skundžiamo sprendimo panaikinimas niekaip neįtakotų pasiūlymų eiliškumo, nes ieškovas į pasiūlymu eilę būtų įtrauktas paskutiniu (ketvirtu) numeriu. Teismas sprendė, kad nėra net teorinės galimybės, kad ieškovo pasiūlymas galėtų būti pripažintas konkurso laimėtoju.
Šalies argumentai
Ieškovas kaip savarankišką materialinį reikalavimą suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti konkurso dalyvių pasiūlymus, tokį reikalavimą grįsdamas tuo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms jis (ieškovas) spręstų, ar yra pagrindas teikti atsakovui pretenziją ir reikalauti pirkimo dalyvių pasiūlymus pripažinti neatitinkančiais kvalifikacinių reikalavimų. Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. balandžio 7 d. ir apie tai ieškovas buvo informuotas 2014 m. balandžio 12 d. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, jog ieškovas bet kuriuo atveju nebegalės teikti pretenzijos perkančiajai organizacijai ir savo pažeistas teises galėtų ginti tik pareikšdamas ieškinį teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ir konstatavęs kai kuriuos perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų bei įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui prašomą informaciją, nes toks sprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Struktūra“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, nesuderinamos su viešųjų pirkimų principais, pažeidžia imperatyvius VPĮ reikalavimus bei teisėtus ieškovo interesus. Teismas pripažino ir konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo 2014 m. kovo 27 d. pretenzijos, todėl privalėjo ex officio pripažinti negaliojančia ir viešojo pirkimo sutartį.Teismas pripažino, kad atsakovas nenagrinėjo ieškovo 2014 m. kovo 27 d. prašymo leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, tačiau priėjo prie išvados, kad reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti ieškovui susipažinti su reikalaujama informacija nėra pagrindo, nes jau sudaryta viešojo pirkimo sutartis, dėl ko atsakovas nebegalės teikti pretenzijos. Gavęs iš atsakovo informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlymus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovas galėtų pareikšti pretenziją dėl kitų dalyvių kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams ir tai galėtų turėti įtakos pasiūlymų eilei.Tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pasiūlyta kaina yra per didelė, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei visi kiti pirkimo dalyviai neatitiktų pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, o ieškovas būtų vienintelis šiuos reikalavimus atitinkantis dalyvis, atsakovui atsirastų teisinis pagrindas, remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir pirkimo sąlygų 60.5 punktu, ieškovo pasiūlymą atmesti dėl per didelės kainos. Atsakovas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, nepagrįstai taikė pasiūlymo atmetimo pagrindą, nenumatytą nei VPĮ, nei pirkimo dokumentuose. Teismas, pripažinęs, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą yra neteisėtas, turėjo šį sprendimą pripažinti negaliojančiu ir konstatuoti, jog klausimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ar neatmetimo turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Artkomas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia. Apeliantas neįvardino, kuo remiantis pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, t. y. nenurodė nei faktinio, nei teisinio tokio reikalavimo pagrindo.Atsakovas pritaria teismo pozicijai, jog paaiškėjus, kad visi kiti konkurso dalyviai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, o ieškovas yra vienintelis reikalavimus atitinkantis dalyvis, atsakovui atsirastų teisinis pagrindas, remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir pirkimo sąlygų 60.5 punktu, ieškovo pasiūlymą atmesti dėl per didelės pasiūlytos kainos. Net jei egzistuotų pagrindas įtraukti UAB „Struktūra“ į konkurso pasiūlymų eilę, tai niekaip neįtakotų konkurso rezultatų ir konkurso baigties. Ieškovas neturėtų net teorinių galimybių būti paskelbtas konkurso laimėtoju. Ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitikimo pirkimo dokumentams. Viešojo pirkimo komisijos sprendimas gali būti panaikintas tik tada, kai nustatomi esminiai įstatyme įtvirtintų taisyklių pažeidimai, o ne formalūs procedūriniai pažeidimai, kurių ištaisymas neturės įtakos pirkimo baigčiai.Apeliantas neįrodė savo suinteresuotumo sudaryti pirkimo sutartį. Priešingai, byloje esantys įrodymai liudija, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, atitinkami teisiniai padariniai neatsirastų.Nors byla iš esmės išspręsta teisingai, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo 2014 m. kovo 27 d. pretenzijos ir prašymo. Pats ieškovas tinkamai nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nes nepateikė pretenzijos dėl ginčijamų sprendimų. Taigi ikiteisminės tvarkos nebuvo laikytasi. Pretenzija buvo pateikta kitame viešajame pirkime, kurio procedūros pasibaigusios. Ieškovas byloje atkreipė dėmesį, jog perkančioji organizacija tą pačią dieną pretenziją peržiūrėjo ir į ją nesureagavo. VšĮ „Artkomas“ vadovas, prisijungęs prie CVP IS sistemos išmaniuoju telefonu, mėgino atidaryti naują pranešimą, tačiau jam tai padaryti nepavyko.Ieškovo 2014 m. kovo 27 d. raštas dėl informacijos pateikimo nebuvo pateiktas nustatyta tvarka, todėl prašymų neįvykdymas negali būti laikomas neteisėtu. Įstatymo normų leidėjas perkančiajai organizacijai yra nustatęs imperatyvų reikalavimą neatskleisti tretiesiems asmenims perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ „Artkomas“ vykdė supaprastintą atvirą konkursą pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, pritaikant menų inkubatoriui, ir pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant menų inkubatoriaus kūrybines patalpas, darbams pirkti. Apeliantas UAB „Struktūra“ pateikė pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija sudariusi pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoju paskelbė ūkio subjektų grupę UAB „Agentus“, UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Kalstata“, o ieškovo pasiūlymą atmetė, nurodžiusi, jog UAB „Struktūra“ pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina perkančiajai organizacijai. Apie tai apeliantas buvo informuotas 2014 m. kovo 13 d. raštu (1 t., 14 b. l.), po ko 2014 m. kovo 27 d. pateikė pretenziją (1 t., 15-17 b. l.) bei prašymą leisti susipažinti su kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymais (1 t., 18-19 b. l.). Atsakymo per VPĮ 94¹ straipsnyje nustatytus terminus negavo ir 2014 m. balandžio 7 d. pateikė atsakovui dar vieną pretenziją (1 t., 20-23 b. l.). Atsakovas VšĮ „Artkomas“ 2014 m. balandžio 9 d. informavo apeliantą (ieškovą), kad pretenzijos nenagrinės, nes ji (pretenzija) pateikta pavėluotai, praleidus nustatytą terminą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs tiek dėl ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, tiek dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti apelianto pasiūlymą dėl per didelės, jai (perkančiajai organizacijai) nepriimtinos pasiūlytos kainos, pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo, teisėtumo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, nes, pripažinęs, jog atsakovas, neišnagrinėjęs jo (apelianto) 2014 m. kovo 27 d. pretenzijos bei 2014 m. kovo 27 d. prašymo, pasielgė neteisėtai, privalėjo panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo bei jo (apelianto) pasiūlymo atmetimo ir ex officio pripažinti sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia.
Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūras reglamentuoja VPĮ V skyriaus nuostatos. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 str. 1 d. 1 p.). Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas (VPĮ 94¹ str. 2 d.). Pagal VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ar suinteresuotiems dalyviams (VPĮ 94 str. 2 d.).
Minėta, jog apeliantas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu sudaryti pasiūlymų eilę bei atmesti jo (apelianto) pateiktą pasiūlymą dėl per didelės pasiūlytos kainos, 2014 m. kovo 27 d. (nepažeisdamas VPĮ nustatytų terminų) pateikė atsakovui pretenziją bei prašymą leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, tačiau atsakymo iš perkančiosios organizacijos negavo. Bylos duomenys įrodo, kad apeliantas minėtą pretenziją bei prašymą buvo pateikęs CVP IS priemonėmis, tačiau ne į ginčo konkursą, o į anksčiau vykdytą ir neįvykusį konkursą dėl to paties pirkimo objekto. Nepaisant to, kad apeliantas paminėtą pretenziją ir prašymą per klaidą pateikė ne dėl to viešojo pirkimo, bylos duomenys įrodo, kad atsakovas tą pačią dieną (2014 m. kovo 27 d.) pateiktą pretenziją ir prašymą perskaitė (3 t., 101, 108 b. l.). Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad tiek iš ieškovo UAB „Struktūra“ pateiktos pretenzijos, tiek iš prašymo atsakovui turinio atsakovas galėjo suprasti kokiam konkrečiam viešajam pirkimui pateikti paminėti dokumentai, kokie perkančiosios organizacijos sprendimai yra skundžiami.
Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota, kad peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Teisingumo Teismas, aiškindamas teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu, sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo nuostatas (jos perkeltos į VPĮ V skyrių), yra pažymėjęs, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877). Perkančioji organizacija pagal jos kompetenciją ir turimas priemones turi imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumą. Nepriklausomai nuo to, jog peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, pripažįsta, kad apeliantui dėl atsakovo formalaus požiūrio į paminėtą susidariusią situaciją nebuvo sudarytą galimybė tinkamai ginti savo, galbūt pažeistą, teisėtą interesą. Nežiūrint to, kad apeliantas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo pasitikrinti ir įsitikinti ar jo pretenzija bei prašymas yra pateikti dėl ginčo pirkimo ir atsakovo gauti, vis tik nagrinėjamoje situacijoje atsakovo neveikimas pripažintinas nepateisinamu, kai susipažinęs su apelianto pateiktais dokumentais (pretenzija ir prašymu), ne tik kad pretenzijos nenagrinėjo (nors, kaip minėta, iš turinio buvo aišku kokie sprendimai skundžiami ir dėl kokio viešojo pirkimo pateiktas prašymas), bet ir nesiėmė jokių veiksmų tam, kad informuotų tiekėją apie netinkamai pateiktus dokumentus, taip užkirsdamas galimybę apeliantui pasinaudoti peržiūros procedūromis. Toks perkančiosios organizacijos elgesys, nors formaliai ir teisėtas (pretenzija ir prašymas pateikti ne dėl ginčo konkurso, todėl perkančioji organizacija lyg ir neturėjo pareigos į tai atsakyti), tačiau teisėjų kolegijos vertintinas kaip pernelyg formalus ginčo procedūros laikymasis, kuris, kaip paminėta, lėmė neveiksmingą ir suvaržytą apelianto tariamai pažeistų teisių gynybą. Nors atsakovas teigia, kad VšĮ „Artkomas“ vadovui, prisijungus prie CVP IS sistemos išmaniuoju telefonu, nepavyko perskaityti pranešimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių (3 t., 101, 108 b. l.). Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog perkančioji organizacija nepagrįstai nenagrinėjo apelianto pretenzijos bei prašymo, tenkinti apelianto skundo ir naikinti ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei ieškovo pasiūlymo atmetimo, nėra pagrindo. Ginčijamų atsakovo sprendimų teistumą turi pareigą patikrinti teismas.
Nustatyta, kad perkančioji organizacija priėmė sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoju paskelbti ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB „Agentus“, UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Kalstata“ bei atmesti apelianto UAB „Struktūra“ pasiūlymą, nes jo pasiūlyta kaina pernelyg didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina.
Iš bylos duomenų matyti, kad konkurso laimėtojų (ūkio subjektų grupės) pasiūlyta darbų kaina buvo 7 687 794,63 Lt; antros eilės konkurso dalyvio UAB „Naujoji Aleksotos statyba“ – 7 941 075,65 Lt, o trečios eilės konkurso dalyvio - ūkio subjektų grupės UAB „Anrestas“ ir UAB SKF „Arkada“, kaina 8 474 163,48 Lt. Apelianto pasiūlyta kaina – 9 630 108,27 Lt. Iš šių duomenų akivaizdu, kad jei patenkinti apelianto reikalavimus ir panaikinti skundžiamus perkančiosios organizacijos sprendimus, jo (apelianto) pasiūlymas būtų įtrauktas į pasiūlymų eilę ir būtų paskutinėje ketvirtoje pasiūlymų eilėje.
Pažymėtina, kad pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).
Teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju VšĮ „Artkomas“, įvertinęs visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, susipažinęs su jų (pasiūlymų) kainomis, turėjo ne atmesti UAB „Struktūra“ pasiūlymą (net jei ir pasiūlyta kaina buvo per didelė), o įtraukti jį į pasiūlymų eilę. Kita vertus, nepaisant to, kad apelianto pasiūlymas buvo atmestas, skundžiamo sprendimo panaikinimas bei ieškinio reikalavimų tenkinimas niekaip neįtakotų perkančiosios organizacijos nustatytos konkurse dalyvavusių tiekėjų eilės, o apelianto pasiūlymas vis tiek nebūtų pripažintas konkurso laimėtoju ir su juo nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nes, jis būtų įtrauktas tik į paskutinę (ketvirtą) pasiūlymų eilę. Atsakovas pasirinko pasiūlymus vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų (sąlygų 71 p., VPĮ 39 str. 4 d. 2 p., 7-8 d.), o apelianto pasiūlymo kaina buvo didžiausia, ir tai pripažįsta apeliantas, todėl nerealu, kad toks pasiūlymas būtų laimėjęs konkursą, jei atsakovas nebūtų atmetęs šio pasiūlymo dar iki pasiūlymų eilės sudarymo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 1-3 eilių tikėjai neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, jų pasiūlymų kaina buvo nepagrįsta ir pan. Nežiūrint to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, atmetęs apelianto pasiūlymą iki sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę priėmimo, vis tik pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau faktinių bylos aplinkybių visetas leidžia tokį pažeidimą pripažinti neesminiu ir ginčo konkurso rezultatų nepripažinti negaliojančiais. Teisėjų kolegija nenustatė esminių viešųjų pirkimų principų pažeidimo (VPĮ 3 str.).
Apelianto skundo argumentai apie tai, kad patenkinus jo reikalavimą įpareigoti atsakovą leisti susipažinti su 2014 m. kovo 27 d. prašyme nurodytais duomenimis, t. y. kitų tiekėjų pasiūlymais, po ko jis galėtų teikti perkančiajai organizacijai pretenzijas, grindžiami tik prielaidomis apie tai, jog kitų tiekėjų pasiūlymai galbūt neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Tenkinti apelianto skundą ir naikinti ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus, remiantis vien paminėtomis prielaidomis apie kitų trijų tiekėjų (ūkio subjektų grupių) pasiūlymų galimą neatitikimą pirkimo sąlygoms, nėra pagrindo. Be to, VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalis nustato perkančiosios organizacijos pareigą nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas ir pirkimą laimėjęs trečiasis asmuo 2014 m. balandžio 7 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 201/04/07 (3 t., 63-76 b. l.), todėl apeliantas nebegali teikti perkančiajai organizacijai pretenzijų ir ginčyti kitų tiekėjų pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentams, o perkančioji organizacija – tokias pretenzijas nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog savo pažeistas teises apeliantas galėtų ginti kitu būdu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų panaikinus skundžiamus atsakovo sprendimus bei viešojo pirkimo sutartį, toks teismo sprendimas nesukeltų apeliantui jokių teisinių padarinių, būtų formalus, netikslingas bei pažeistų viešąjį interesą.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto UAB „Struktūra“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Atsakovas VšĮ „Artkomas“, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo), atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 815 Lt.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, viršija minėtą koeficientą. Kita vertus, teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos bei pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą pobūdį, galimas laiko sąnaudas, būtinas tokiam atsiliepimui parengti, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog atsakovui priteistina visa prašoma ir rašytiniais įrodymais pagrįsta atstovavimo apeliacinės instancijos teisme suma – 1 815 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo viešosios įstaigos „Artkomas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.