- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2562-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04599-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- A. J., I. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8989-1094/2023 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: A. J. ir I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5 314,78 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. pastatė savo automobilį prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Nuo namo stogo ant automobilio nukrito sniegas ir ledo gabalai, kurie apgadino automobilį. UAB „Autovisatos centras“ nustatė, kad automobilio remonto kaina yra 5 314,78 Eur. Kadangi 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, valdžiusi namą, 2022 m. gegužės 18 d. buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą paskirti namo administratorių. Dėl to už ieškovui padarytą žalą turi atsakyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, t. y. vietoje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakove į bylą traukti UAB „Rasų valda“. Nurodė, kad gavo duomenis, jog 2022 m. gruodį namą administravo UAB „Rasų valda“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovę tinkama atsakove – UAB „Rasų valda“.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas neatsisako pasinaudoti savo teise keisti atsakovą tinkamu, todėl byloje pagal pirminį ieškinį atsakove nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija keistina į tinkamą atsakovę – UAB „Rasų valda“ (CPK 45 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Rasų valda“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Namą nuo 1999 m. gruodžio 17 d. valdė 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija). Atsakovė ir bendrija 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-089, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Po šios sutarties sudarymo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas nebuvo perduotas atsakovei, namo valdytoja buvo bendrija, kuri buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, įskaitant tinkamą priežiūrą, remontą ir tvarkymą. Namo savininkai 2023 m. vasario mėnesį sudarė jungtinės veiklos sutartį, o su atsakove 2023 m. kovo 1 d. sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-144, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi.
5.2. Atsakovė pagal aptartas sutartis yra tik paslaugų teikėja ir nepriima jokių sprendimų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu. Sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima namo savininkai, veikdami per bendriją arba bendru sutarimu, arba per jungtinės veiklos sutarties įgaliotinius. Pagal CK 6.266 straipsnį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
5.3. Namo savarankiškas valdymas atsakovei nebuvo perduotas, ji teikia tik namo priežiūros paslaugas pagal Administravimo ir priežiūros sutartį, t. y. atsakovės teisės ir pareigos, susijusios su namo priežiūra, pirmiausiai kyla iš sutartinių teisinių santykių. Klaidinga tapatinti daugiabučio namo administratorių, kuris skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka, ir priežiūros paslaugas pagal sutartį teikiantį subjektą. Atsakovė nėra paskirta namo administratore CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nėra namo valdytoja ir jai netaikytinos teisės aktuose nustatytos daugiabučio namo valdytojo pareigos ir atsakomybė.
5.4. Pagal Administravimo ir priežiūros sutarties 6 punktą vykdytojo atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir konsultacijos yra skiriamos išimtinai užsakovui, todėl vykdytojas neatsako dėl tretiesiems asmenims atsiradusios žalos (nuostolių). Kadangi atsakovės ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, taip pat atsakovė nėra namo valdytoja, todėl jai netaikomos teisės aktuose nustatytos daugiabučio namo valdytojo pareigos. Dėl to ieškovas be pagrindo reiškia reikalavimus atsakovei. Pripažintina, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei. Ieškovas turi atsakovais traukti namo butų ir kitų patalpų savininkus.
Atsiliepimas
6. Ieškovas P. B. atsiliepimu nesutinka su atsakovės UAB „Rasų valda“ atskiruoju skundu, prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties, arba atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Netinkama šalis keičiama tinkama pagal tam tikras taisykle. Pakeisti netinkamą šalį galima nagrinėjant bylą iš esmės arba vykstant parengiamajam teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Keičiant netinkamą atsakovą: a) ieškovui sutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas tiesiog pakeičia netinkamą atsakovą tinkamu; b) ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta (CPK 45 straipsnis). Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir pakeisdamas atsakovę, jokių CPK pažeidimų nepadarė, nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl keičiama atsakovė.
6.2. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Visi atsakovės argumentai yra susiję su jos civilinės atsakomybės klausimais, t. y. apeliantė ginčija civilinės atsakomybės sąlygas. Priimdamas nutartį dėl šalies pakeitimo, teismas nesprendžia civilinės atsakomybės klausimų. Į šiuos klausimus gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą byloje. Atskirajame skunde nurodytus argumentus atsakovė gali nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir teikdama apeliacinį skundą dėl galimai ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo.
6.3. Pagal CPK 334 straipsnio nuostatas atsakovė negalėjo teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu. CPK 45 straipsnio normose nėra įtvirtinta, kad teismo nutartis, kuria nutarta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, būtų skundžiama. Tiek ieškovui sutikus pakeisti atsakovą ir teismui atsakovą pakeitus, tiek ir nesutikus, procesas yra tęsiamas (CPK 45 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi atsakovės apskųsta teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Dėl to apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pakeista tinkama atsakove – UAB „Rasų valda“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškinį buvo pareiškęs atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau vėliau pateikė teismui prašymą pakeisti šią atsakove tinkama atsakove – UAB „Rasų valda“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pakeitė atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tinkama atsakove – UAB „Rasų valda“.
9. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
10. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria pagal ieškovo prašymą yra pakeista atsakovė. Šio klausimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK 45 straipsnis, kurio nuostatos nenumato, kad teismo nutartis, kuria pagal ieškovo prašymą teismas pradinį atsakovą pakeičia tinkamu atsakovu gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl reikia vertinti, ar tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei proceso eigai.
12. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
13. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
14. Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).
16. Taigi asmens įtraukimas į bylą atsakovu arba vieno atsakovo pakeitimas kitu priklauso išimtinai tik nuo ieškovo valios, teismas gali tik pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir išaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo pasekmes. Dėl to skųsti teismo nutartį galėtų tik ieškovas ir tik tokiu atveju, jeigu teismas pakeistų atsakovą, neatsižvelgdamas į ieškovo valią, arba netenkintų ieškovo prašymo dėl atsakovo pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pakeitimas įvyko ieškovo iniciatyva, pagal jo prašymą. Pripažintina, kad skundžiama nutartimi teismas neužkirto kelio ieškovui įgyvendinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos.
17. Pagal CPK 45 straipsnio 4 dalį teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Taigi teismo nutartis, kuria pagal ieškovo prašymą yra pakeičiamas atsakovas, neužkerta kelio tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai. Tuo tarpu naujoji atsakovė aplinkybę, kad ne ji turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, gali įrodinėti atsiliepimu į ieškinį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės, o taip pat nurodyti šį argumentą apeliaciniame skunde, jeigu teismas ieškinį patenkintų.
18. Taigi, nutartis, kuria pagal ieškovo prašymą teismas pakeitė pradinę atsakovę tinkama atsakove, nėra apskundimo objektu, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė galimybę teikti atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis).
19. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis). Paaiškėjus aplinkybei, kad atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės UAB „Rasų valda“ atskirąjį skundą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „Rasų valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.