- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-4519-1081/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01163-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Domicelė Baltrušaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. M. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad po tėvo A. D. mirties nei pareiškėja, nei jos motina A. D. nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, nes A. D. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji, santuokoje su A. D. įgytame bute gyveno, jį valdė, remontavo, duodavo pinigų pareiškėjai, kad ši sumokėtų už bute sunaudojamą elektrą, dujas ir kitus mokesčius. Pareiškėja nuo savo 13-tų gyvenimo metų gyveno šiame bute su motina ir tėvu. Mirus motinai A. D. Kretingos rajono trečiame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą, kuriuo motina minėtą butą paliko pareiškėjai. Pareiškėjos sesuo I. J. neprieštarauja, kad sesuo paveldėtų šį turtą. Kadangi pareiškėjos motina nebuvo įteisinusi A. D. palikimo priėmimo, pareiškėja negali užbaigti motinos palikimo priėmimo procedūrų.
Suinteresuotas asmuo I. J. sutiko, kad jos sesuo pareiškėja S. M. kreiptųsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėtų mamos A. D. palikimą. Nurodė, jog nereiškia ir ateityje nereikš pretenzijų į mamos A. D. turtą. Bylą prašė nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėja S. M. paaiškino, kad tėvams priklausiusiame bute gyveno nuo 1979 m., paskui kurį laiką gyveno atskirai, o nuo 2005 m. metų vėl gyveno kartu su tėvais. Butas buvo registruotas mamos vardu, todėl 2012 m. mirus tėvui, jokių veiksmų nesiėmė, su mama liko gyventi tame pačiame bute. Kadangi mama buvo senyvo amžiaus, mirus tėvui, ji mokėjo buto mokesčius už save ir mamą, mama duodavo pinigų iš pensijos. Mirus mamai kreipėsi į notarę dėl mamos palikimo pagal testamentą priėmimo, bet notarė pasakė, kad reikia kreiptis į teismą, nes mama nebuvo įforminusi sutuoktinio palikimo priėmimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Nurodė, jog pareiškėja gyveno su tėvais A. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini). Mirus A. D. bute liko gyventi A. D. ir pareiškėja, jos rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, už namo renovaciją.
Teismo posėdyje liudytoja L. M. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Nurodė, jog pareiškėja su tėvais (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1979 m. Mirus D. bute liko gyventi A. D. ir S. M.. Jos bendrai kaip šeima rūpinosi butu, remontavo, dėjo langus, mokėjo už renovaciją. A. D. gyveno šiame bute iki pat savo mirties 2018 m. birželio mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos S. M. tėvai A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina A. D. 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į butą nuo 1992 m. gegužės 20 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre A. D. vardu. Nekilnojamojo turto A. D. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Pareiškėjos tėvas A. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. A. D. ir pareiškėja S. M. liko gyventi A. D. ir A. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 18 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą šiame bute, už A. D. mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, ryšio paslaugas, namo renovacijos dalį, ką patvirtina pateikti pareiškėjos banko sąskaitos išrašai, liudytojų J. R. ir L. M. parodymai. Pareiškėjos motina A. D. mirė (duomenys neskelbtini). A. D. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl mamos palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau paveldėjimo procedūros negali būti užbaigtos, nes nėra teisiškai įregistruota, kad A. D. buvo priėmusi mirusio sutuoktinio A. D. palikimą.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad A. D. A. D. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi iki mirties, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, šį turtą testamentu paliko pareiškėjai, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos S. M. motina A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.