- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- eA-715-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00319-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rinvest“ (toliau – ir UAB „Rinvest“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija, atsakovas) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. A659-3/21 (3.3.2.26E-VMA) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skundą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamame Sprendime Administracija padarė nepagrįstas išvadas dėl gretimoje aplinkoje vyraujančio užstatymo tipo, nes šioje teritorijoje vyrauja ne sodybinis užstatymas, o laisvo planavimo užstatymas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija neginčijo fakto, jog žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), yra nustatytas laisvo planavimo užstatymo tipas, tačiau Administracija nesutinka su tuo, kad kvartale, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kvartalas), ir jo artimiausioje aplinkoje irgi vyrauja laisvo planavimo užstatymas.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad galiojančioje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Nr. PPU164/19, kuriai Administracija pritarė 2019 m. birželio 19 d., kaip aplinkoje vyraujantis yra nurodytas laisvo planavimo užstatymas. Atsakovas, pritaręs galiojančiai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pripažino, jog gretimoje aplinkoje vyrauja laisvo planavimo užstatymas, tačiau prašant pritarti Naujai užduočiai, jau laikėsi pozicijos, kad Kvartele ir jo artimiausioje aplinkoje vyrauja sodybinis užstatymas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nagrinėtas Kvartalas apima tik labai nedidelę teritoriją, besiribojančią su šiaurine ir rytine sklypo (duomenys neskelbtini) dalimis. Atsakovas iš esmės vertino būtent Kvartale esančią situaciją, tačiau realiai neatsižvelgė į Kvartalo artimiausią aplinką. Pareiškėjas paaiškino, kad jo naujuose projektiniuose pasiūlymuose pateikti brėžiniai „Situacija su aplinkiniu užstatymu“ ir „Schematinė situacija su aplinkinių teritorijų reglamentais“, kuriuose atitinkamai vaizduojami kiti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai (duomenys neskelbtini) bei aplink išsidėstę žemės sklypai, kuriuose galima daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Prie pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymo pateiktas dar vienas atskiras brėžinys „Schematinė situacija su aplinkinių teritorijų reglamentais“, iš kurio matyti, kad šalia esančiuose daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos žemės sklypuose nustatytas užstatymo intensyvumas – nuo 0,8 iki 1,3. Pasak pareiškėjo, atsakovas Sprendime nepaaiškino, kodėl žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), negali būti nustatomi tokie patys užstatymo rodikliai (užstatymo intensyvumas – 0,8; užstatymo tankis – 40 proc.), kurie buvo nustatyti šalia esančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjas teigė, kad Administracija, griežtindama užstatymo reglamentus pareiškėjo sklype, nepagrįstai riboja jo teises ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Pareiškėjas pastebėjo, kad beveik visi su žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai yra neužstatyti, t. y. juose nėra statinių. Be to, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) šie žemės sklypai (kaip ir pareiškėjo sklypas (duomenys neskelbtini)) patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Todėl atsakovo vertinimas, kad šie sklypai yra ekstensyvaus užstatymo ir juose ateityje būtinai bus statomi vienbučiai ir dvibučiai namai, neatitinka Bendrajame plane įtvirtintos situacijos.
6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. pritarė statytojo UAB „Bukčių 6“ projektiniams pasiūlymams, pagal kuriuos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), projektuojami trys daugiabučiai gyvenamieji namai: du – 5 aukštų ir vienas – 3 aukštų. Šie projektiniai pasiūlymai buvo parengti pagal projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Nr. PPU339/19, kuriai atsakovas pritarė 2019 m. rugsėjo 27 d., bei šia užduotimi, be kita ko, nustatė laisvo planavimo užstatymo tipą ir užstatymo intensyvumą – 1,09. Pareiškėjo teigimu, panašioje situacijoje (duomenys neskelbtini) miško parko buvimas šalia žemė sklypo atsakovui nesudarė kliūčių nustatyti beveik dvigubai didesnį užstatymo intensyvumą nei nustatytas pareiškėjo žemės sklypui.
7. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai teigė, kad šiuo atveju yra nustatyti didžiausi sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo rodikliai. Pareiškėjo vertinimu, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Nr. PPU164/19 nustatyti sklypo užstatymo rodikliai (užstatymo intensyvumas – 0,57; užstatymo tankis – 35 proc.) nėra didžiausi leistini. Pagal Bendrąjį planą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nenurodyta, jog vertindamas galimybę nustatyti pareiškėjo prašomus užstatymo rodiklius (t. y. užstatymo intensyvumą – 0,8 ir užstatymo tankį – 40 proc.) atsakovas būtų atsižvelgęs į ginčo teritorijos naudojimo tipą. Pareiškėjo teigimu, rekomenduojami didžiausi leistini žemės sklypo užstatymo rodikliai: užstatymo intensyvumas – 1,5; užstatymo tankis – 60 proc. Pasak pareiškėjo, net ir vertinant, kad teritorijos naudojimo tipas yra gyvenamoji teritorija, rekomenduojami didžiausi leistini žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) užstatymo rodikliai būtų tokie: užstatymo intensyvumas – 1,1; užstatymo tankis – 40 proc.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymai patvirtinti Naują užduotį buvo gauti ne tik 2020 m. rugsėjo 28 d., bet ir 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. Administracija ne kartą pareiškėjui nurodė, kad, atsižvelgus į sklypo gretimybes, žemės sklypui nustatyti tarpiniai užstatymo rodikliai tarp vienbučių, dvibučių gyvenamųjų teritorijų rodiklių ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų rodiklių. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog užstatymas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti projektuojamas, vadovaujantis anksčiau patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi reg. Nr. PPU164/19.
10. Atsakovas teigė, kad vykdant visuomenės informavimą apie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) projektavimą, Vyriausiojo miesto architekto skyrius gavo daugybę visuomenės atstovų skundų, kuriuose buvo keltos triukšmo ir taršos problemos, susijusios su išaugsiančiu būstų skaičiumi teritorijoje.
11. Atsakovas neneigė, kad sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas laisvo planavimo daugiabučių namų užstatymas, taip pat neneigė, jog sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas užstatymo tipas – laisvo planavimo (kitoks užstatymo tipas šiame sklype projektuojant daugiabučius namus pagal laisvą kompoziciją negalėtų būti). Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, kad aplinkinio užstatymo parametrai negali būti vertinami tik pagal užstatymo tipą, kartu turi būti įvertinamas ir gretimybėse vyraujantis užstatymo tankis, intensyvumas, aukštingumas, kurie šiuo atveju yra mažesni aplinkiniuose sklypuose nei prašomame nustatyti sklype (duomenys neskelbtini).
12. Atsakovas pažymėjo, kad Kvartale ir artimiausioje jo aplinkoje esančiuose sklypuose vyrauja ekstensyvus, sodybinio užstatymo tipo, vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų užstatymas, vyraujantys žemės sklypų naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos. Atsakovas akcentavo, kad nustatydamas užstatymo rodiklius sklype (duomenys neskelbtini) įvertino sklypuose kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotus daugiabučius namus bei šių sklypų užstatymo rodiklius. Būtent todėl, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra tiek individualių gyvenamųjų namų, tiek daugiabučių gyvenamųjų namų bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) miško parko gretimybę, sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyti tarpiniai užstatymo rodikliai tarp individualių namų ir maksimalių rodiklių.
13. Atsakovas pažymėjo, kad sklype (duomenys neskelbtini) užstatymo intensyvumas didesnis nei sklype (duomenys neskelbtini), kadangi šie sklypai pagal Bendrąjį planą patenka į skirtingas funkcines zonas, kuriuose galimi skirtingi užstatymo rodikliai, šių tarpusavyje lyginamų sklypų urbanistinės situacijos yra skirtingos.
Atsiliepimas
14. Atsakovas teigė, kad Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. A51-143146/20(3.3.16.1E-AD24) nurodyta, kokiu pagrindu apibrėžiamos nagrinėjamos teritorijos ribos. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje nenurodomi vienbučių ir dvibučių teritorijų užstatymo rodikliai, tokiu būdu tik įrodant, jog pareiškėjas orientuojasi tik į maksimalius užstatymo reglamentus, tačiau visai nevertina ekstensyvaus užstatymo gretimybių, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 13 priedo, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – ir Architektūros įstatymas) reikalavimus.
15. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra išsamus bei motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rinvest“ skundą atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas įgyvendina daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Pareiškėjas parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje buvo nustatyti statinių ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijos naudojimo reglamento parametrai: užstatymo intensyvumas – 0,57; užstatymo tankis – 35 proc.; aukštų skaičius – 2-4 a.; pastatų aukštis – 16,50 m. Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi užstatymo reglamentai buvo nustatyti visam sklypui. Remiantis šia projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi buvo parengti projektiniai pasiūlymai Nr. GP19-270-PP, kuriems Administracija pritarė 2019 m. gruodžio 5 d., o parengto techninio projekto pagrindu 2020 m. balandžio 1 d. pirmam etapui išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-01-200401-00343. Pareiškėjas parengė naują projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje numatė didesnius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rodiklius: užstatymo intensyvumas – 0,8; užstatymo tankis – 40 proc.; aukštų skaičius – 2-4 a. ir pastatų aukštis – 16,50 m. Naują užduotį ir naujus projektinius pasiūlymus pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovui, prašydamas jiems pritarti. Administracija 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-143146/20(3.3.16.1E-AD24) pareiškėjo prašymo netenkino. Rašte pažymėjo, jog atsižvelgus į sklypo gretimybes žemės sklypui nustatyti tarpiniai užstatymo rodikliai tarp vienbučių-dvibučių gyvenamųjų teritorijų rodiklių ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų, užstatymas sklype (duomenys neskelbtini) turi būti projektuojamas, vadovaujantis anksčiau patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė skundą dėl naujų projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, prašydamas pakartotinai įvertinti pateiktą Naują užduotį ir jai pritarti. Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius ginčijamu 2021 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. A659-3/21(3.3.2.26E-VMA) skundo netenkino. Sprendime pateikė atsakymus į skunde pareiškėjo išdėstytą informaciją dėl užstatymo tipo, (duomenys neskelbtini) miško ir parko gretimybių, leistinų užstatymo rodiklių, taip pat nurodė, jog į pareiškėjo prašymus sklypui patvirtinti maksimalius užstatymo reglamentus yra atsakyta Administracijos raštais 2020 m. sausio 23 d. Nr. A51-10218/20(3.3.26.E-VMA), 2020 m. liepos 30 d. Nr. A659-95/20(3.3.2.26E-VMA), 2020 m. lapkričio 12 d. A51-143146/20(3.3.16.1E-AD24).
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ginčijamame Sprendime padarytos nepagrįstos išvados dėl gretimoje aplinkoje vyraujančio užstatymo tipo, nurodė, jog Administracija 2020 m. lapkričio 12 d. rašte paaiškino, kad sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo buvo nagrinėjami Kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) užstatymo parametrai. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Kvartale nėra iki galo susiklosčiusio užstatymo, siekiant objektyviai nustatyti planuojamo sklypo rodiklius bei siekiant formuoti kokybiškus, proporcingus Kvartalą ribojančių gatvių viešųjų erdvių parametrus, vertinamas ir Kvartalą ribojančių gatvių kitoje pusėje esančių sklypų užstatymas (gatvės viešąją erdvę formuoja abipus jos esantis užstatymas). Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš „Sklypo (duomenys neskelbtini) aplinkinio užstatymo parametrų analizės schemos“ (toliau - ir Schema) pareiškėjo sklypas šiaurinėje ir pietinėje dalyje ribojasi su teritorija, užstatyta individualiais gyvenamaisiais namais, rytinėje pusėje sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, už kurios esančioje teritorijoje taip pat nustatytas vienbučių-dvibučių gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas ar sklypai, kuriuose yra vienbutis-dvibutis gyvenamasis namas. Vakarinėje pusėje sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), už kurios esančiuose sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti daugiabučiai gyvenamieji namai. Be to, Kvartalas pietinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su (duomenys neskelbtini) mišku, kuris Bendrojo plano sprendiniais patenka į gamtinį karkasą ir neurbanizuojamų teritorijų funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“.
19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog spręsdama dėl vyraujančio užstatymo atsakovas vertino tik nedidelio ploto Kvartalą (teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), kurios didžiąją dalį užima pareiškėjo sklypas). Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Schemos, buvo vertintas tiek Kvartalas, tiek jį ribojančių gatvių kitose pusėse esančių sklypų užstatymas. Tokį atsakovo pasirinkimą sąlygojo Architektūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, jog siekiant urbanistikos kokybės, statinių, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio dermės, vertinant sklypo gretimybes, yra nagrinėjamos tos urbanistinės struktūros dalys, kurių erdviniams parametrams, vizualiniam suvokimui planuojamas užstatymas darys įtaką. Teismas pažymėjo kad Administracija taip pat vertino ir sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotus daugiabučius namus bei šių sklypų užstatymo rodiklius. Būtent atsižvelgdama į tai, kad nagrinėtoje teritorijoje (Kvartale ir už jį ribojančių gatvių esančiose teritorijose) yra tiek individualių gyvenamųjų namų, tiek daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat (duomenys neskelbtini) miško parkas, pareiškėjui buvo paaiškinta, jog sklypui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti tarpiniai užstatymo rodikliai tarp individualių namų ir maksimalių rodiklių.
20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas ginčijamame Sprendime nepaaiškino, kodėl žemės sklypui (duomenys neskelbtini) negali būti nustatomi tokie patys užstatymo rodikliai (užstatymo intensyvumas - 0,8; užstatymo tankis - 40 proc.), kurie buvo nustatyti šalia esančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ginčijame Sprendime dėl šio pareiškėjo argumento buvo pasisakyta nurodant, jog šio žemės sklypo urbanistinė situacija ir gretimybės nėra tapačios sklypo (duomenys neskelbtini) gretimybėms. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos Schemos, sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra kitame kvartale, skirtingai nei pareiškėjo sklypas, jis neturi bendrų ribų su individualių gyvenamųjų namų sklypais, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad šio sklypo urbanistinė situacija ir gretimybės nėra tapačios pareiškėjo sklypui.
21. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo teisių ribojimo, teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skundo turinio, jame nebuvo keliami klausimai dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas ginčijamame Sprendime šiuo klausimu negalėjo pasisakyti. Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog šiame sklype užstatymo intensyvumas yra didesnis nei pareiškėjo sklype, kadangi pagal Bendrąjį planą sklypai patenka į skirtingas funkcines zonas, kuriose galimi skirtingi užstatymo rodikliai. Sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas – 1,2 (kai aukštingumas 6-9 aukštai, UI – 1,6), maksimalus aukštingumas – 5 aukštai. (20 proc. gyv. teritorijos galima numatyti 6-9 aukštai.). Tuo tarpu sklypas (duomenys neskelbtini) pagal Bendrąjį planą patenka į Vidutinio užstatymo intensyvumo funkcinę zoną, kurioje maksimalus sklypo UI – 0,8, maksimalus aukštingumas – 4 aukštai. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėju, jog atsakovas, pažeisdama lygiateisiškumo principą, jo atžvilgiu taikė išskirtinai griežtus reikalavimus, nes pareiškėjo ir minėto sklypo situacijos yra skirtingos. Be to, atsakovas paaiškino, kad, atsižvelgus į teritorijos urbanistinį kontekstą (sklypą supa 5-8 aukštų daugiabučiai namai) ir į (duomenys neskelbtini) miško parko kaimynystę, šiam sklypui buvo nustatyti mažesni nei prašoma nustatyti užstatymo rodikliai (nustatytas užstatymo intensyvumas – 1,09 vietoj 1,45; nustatytas aukštingumas 3-5 aukštai, vietoj 5-8 aukštų).
22. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jokie teisės aktai nedraudžia jam nustatyti prašomus užstatymo rodiklius, t. y. užstatymo intensyvumą – 0,8 ir užstatymo tankį – 40 proc., kurie visiškai atitiktų Bendrojo plano sprendinius, teismas nurodė, jog Bendrajame plane nustatyti maksimalūs užstatymo reglamentai nesudaro pagrindo juos nustatyti atskiruose sklypuose, nes Bendrojo plano 7 punkto nuostata įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, juos taikant, atsižvelgti į urbanistinę situaciją ir esant atitinkamoms aplinkybėms – atitinkamai teritorijai juos griežtinti.
23. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės vertino visas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skunde nurodytas aplinkybes ir ginčijamame Sprendime (taip pat ankstesniuose raštuose) dėl jų pasisakė. Administracija ginčijame Sprendime nurodė pagrindinius faktus ir teisės aktų nuostatas, dėl kokių priežasčių nebuvo pritarta pareiškėjo pateiktai Naujai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Teismo nuomone, ginčijamas Sprendimas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, administracinį aktą priėmė kompetentingas subjektas, savo kompetencijos ribose pateikdamas sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skunde išdėstyto prašymo, todėl nėra pagrindų naikinti ginčijamą Sprendimą.
24. Atmetęs pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skundą.
III.
25. Pareiškėjas UAB „Rinvest“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjas kartu su apeliacinius skundu pateikia naujus įrodymus: REGIA žemėlapio duomenis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 30-2594/18(2.1.1E-TD2) (su priedais) kopiją.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjo teigimu, tiek teismo sprendimo, tiek atsakovo Sprendimo motyvai yra nepagrįsti. Atsakovo Sprendime padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių dėl gretimoje aplinkoje vyraujančio užstatymo tipo. Ginčijamame Sprendime neatsakyta į visus pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skunde keliamus klausimus, neįvertintos svarbios teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su teritorijos naudojimo tipu, be to, griežtinant užstatymo reglamentus pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinantys argumentai buvo pateikti pareiškėjo skunde teismui, tačiau teismas jų iš esmės nenagrinėjo, o tik atkartojo atsakovo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo Sprendime padarytos nepagrįstos išvados dėl gretimoje aplinkoje vyraujančio užstatymo tipo. Šioje teritorijoje vyrauja ne sodybinis užstatymas, o laisvo planavimo užstatymas. Teigia, kad savo 2020 m. gruodžio 21 d. skunde atkreipė dėmesį į tai, jog galiojančioje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Nr. PPU164/19 atsakovas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nustatęs laisvo planavimo užstatymo tipą ir, kad Kvartale bei jo artimiausioje aplinkoje vyrauja ne sodybinis užstatymas, o laisvo planavimo užstatymas. Pažymi, kad iš Sprendimo argumentų matyti, jog atsakovas neginčijo fakto, kad žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nustatytas laisvo planavimo užstatymo tipas, tačiau atsakovas nesutiko su tuo, kad Kvartale ir jo artimiausioje aplinkoje irgi vyrauja laisvo planavimo užstatymas, nors tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta.
29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, pritaręs projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pripažino, jog gretimoje aplinkoje vyrauja laisvo planavimo užstatymas. Tačiau, pareiškėjui prašant pritarti Naujai užduočiai, atsakovas jau laikėsi kitos pozicijos, teigdamas, kad Kvartale ir jo artimiausioje aplinkoje vyrauja sodybinis užstatymas. Įvertinus tai, kad nepasikeitė nei ginčo santykiams taikytinas teisinis reglamentavimas, nei faktinė situacija Kvartale ir gretimoje aplinkoje, tokie nenuoseklūs atsakovo veiksmai pažeidžia objektyvumo principą.
30. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas vertino tik nedidelio ploto Kvartalo (kurio didžiąją dalį užima pats sklypas (duomenys neskelbtini)) situaciją, tačiau ne jo artimiausioje aplinkoje esančią situaciją. Atsakovas, neatsižvelgdamas į duomenis apie aplinkines teritorijas bei selektyviai pasirinkęs nagrinėti nedidelio ploto Kvartalą, akivaizdžiai pažeidė objektyvumo principą. Sprendime iš esmės apsiribojo teiginiais, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „<...> urbanistinė situacija ir gretimybės nėra tapačios sklypo (duomenys neskelbtini) gretimybėms.“ Tokie Sprendimo motyvai pareiškėjui yra neaiškūs ir nesuprantami. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesilaikė pareigos motyvuoti savo Sprendimą, kas kliudo pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą bei apsunkina administracinio teismo atliekamą Sprendimo teisėtumo patikrą.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, griežtindamas užstatymo reglamentus pareiškėjo sklype, nepagrįstai riboja jo teises ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Teigia, kad beveik visi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), besiribojantys žemės sklypai yra neužstatyti, t. y. juose nėra statinių. Be to, pagal Bendrąjį planą šie žemės sklypai (kaip ir pareiškėjo sklypas (duomenys neskelbtini)) patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Todėl atsakovo vertinimas, kad šie sklypai yra ekstensyvaus užstatymo ir juose ateityje būtinai bus statomi vienbučiai ir dvibučiai namai, neatitinka Bendrajame plane įtvirtintos situacijos. Pareiškėjas pažymi, kad panašioje situacijoje (duomenys neskelbtini) miško parko buvimas šalia žemė sklypo atsakovui nesudarė kliūčių nustatyti beveik dvigubai didesnį užstatymo intensyvumą nei nustatytas pareiškėjo žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Nr. PPU164/19). Pasak pareiškėjo, atsakovas (duomenys neskelbtini) miško buvimo šalia žemės sklypų faktą vertino skirtingai – pareiškėjo atveju itin griežtina sklypo užstatymo reglamentus, o kito asmens atveju nustato beveik maksimalius sklypo užstatymo reglamentus. Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo veiksmai leidžia teigti, jog šiuo atveju yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
32. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad šiuo atveju yra nustatyti didžiausi leistini sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo rodikliai. Pareiškėjo teigimu, nustatant šiuos rodiklius nebuvo įvertintas teritorijos naudojimo tipas. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Bendrajame plane nagrinėjamoje teritorijoje nustatydama galimą užstatymo intensyvumą (? 0,8) ir teritorijos naudojimo tipą, būtent tuo metu įvertino visas šios teritorijos savybes, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) mišką. Todėl atsakovo siekis dar labiau dėl tų pačių aplinkybių griežtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) užstatymo rodiklius nėra pagrįstas. Pasak pareiškėjo, jokie teisės aktai nedraudžia atsakovui nustatyti pareiškėjo prašomus užstatymo rodiklius, t. y. užstatymo intensyvumą – 0,8 ir užstatymo tankį – 40 proc. Pareiškėjo nuomone, tokie rodikliai visiškai atitiktų Bendrojo plano sprendinius.
Atsiliepimas
33. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
34. Atsakovas nurodo, kad nepagrįsi pareiškėjo teiginiais, jog ginčo teritorijoje vyrauja ne sodybinis užstatymas, o laisvo planavimo užstatymas. Tokius pareiškėjo argumentus atsakovas vertina kaip teisiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius esamai faktinei situacijai, be to, pareiškėjas klaidina teismą, siekdamas įrodyti, jog Administracija nenustato maksimalių užstatymo rodiklių tik dėl užstatymo tipo. Atsakovas pažymi, kad aplinkinio užstatymo parametrai negali būti vertinami tik pagal užstatymo tipą – kartu įvertinamas ir gretimybėse vyraujantis užstatymo tankis, intensyvumas, aukštingumas. Pabrėžia, kad net jei hipotetiškai manytume, jog aplinkiniuose sklypuose vyrauja laisvo planavimo užstatymas, tai nekeičia fakto, kad vyraujantis užstatymo tankis, intensyvumas ir aukštingumas aplinkiniuose sklypuose yra mažesnis nei prašomas nustatyti sklype (duomenys neskelbtini).
35. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Administracija, darydama išvadas apie vyraujantį užstatymą, iš tikrųjų vertino tik nedidelio ploto Kvartale (kurio didžiąją dalį užima pats sklypas (duomenys neskelbtini)), tačiau ne jo artimiausioje aplinkoje esančią situaciją. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose nėra apibrėžta, kokia aplinkinių teritorijų dalis turi būti nagrinėjama, nustatant sklypo užstatymo rodiklius. Todėl, vadovaujantis Architektūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, siekiant urbanistikos kokybės, statinių, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio dermės, vertinant sklypo gretimybes yra nagrinėjamos tos urbanistinės struktūros dalys, kurių erdviniams parametrams, vizualiniam suvokimui planuojamas užstatymas darys įtaką. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinami Kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) užstatymo parametrai, tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
36. Atsakovas teigia, kad Administracija, nustatydama užstatymo rodiklius sklype (duomenys neskelbtini), įvertino sklypuose kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotus daugiabučius namus bei šių sklypų užstatymo rodiklius. Būtent todėl, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra tiek individualių gyvenamųjų namų, tiek daugiabučių gyvenamųjų namų, bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) miško parko gretimybę, sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyti tarpiniai užstatymo rodikliai tarp individualių namų ir maksimalių rodiklių.
37. Atsakovas pažymi, kad nustatant rodiklius sklype (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atsižvelgiama į gretimybes (gamtinį ir urbanistinį kontekstą), todėl byloje esančių projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje reg. Nr. PPU339/19 sklypui (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyti maksimalūs galimi užstatymo rodikliai pagal Bendrąjį planą. Sklype (duomenys neskelbtini) užstatymo intensyvumas didesnis nei sklype (duomenys neskelbtini), kadangi šie sklypai pagal Bendrąjį planą patenka į skirtingas funkcines zonas, kuriuose galimi skirtingi užstatymo rodikliai. Atsakovui neaišku, kokiu būdu Administracijos Sprendimas leido pareiškėjui daryti išvadas apie tai, jog nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo skunde lyginami atvejai nėra tapatūs, todėl jų apeliantas negali lyginti ir tokių neteisėtų palyginimų pagrindu daryti išvadas apie tariamai neteisėtus atsakovo veiksmus.
38. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kad ginčijamas teismo sprendimas galėtų būti panaikintas. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. A659-3/21 (3.3.2.26E-VMA) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties (duomenys neskelbtini)“, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Rinvest“ skundas dėl nepritarimo pateiktai naujų projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skundą pagrįstumo.
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
43. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendina daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Pareiškėjas parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje buvo nustatyti statinių ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijos naudojimo reglamento parametrai: užstatymo intensyvumas – 0,57; užstatymo tankis – 35 proc.; aukštų skaičius – 2-4 a.; pastatų aukštis – 16,50 m. Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi užstatymo reglamentai buvo nustatyti visam sklypui. Remiantis šia projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi buvo parengti projektiniai pasiūlymai Nr. GP19-270-PP, kuriems atsakovas pritarė 2019m. gruodžio 5d., parengto techninio projekto pagrindu 2020m. balandžio 1d. pirmam etapui išduotas statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-01-200401-00343, o 2020m. gruodžio 31 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-201231-01690 pareiškėjo projekto antrajam etapui.
47. Pareiškėjas parengė naują projektinių pasiūlymų rengimo užduotį („Nauja užduotis“), kurioje numatė didesnius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rodiklius: užstatymo intensyvumas – 0,8; užstatymo tankis – 40 proc.; aukštų skaičius – 2-4 a. ir pastatų aukštis – 16,50 m., kurią 2020m.rugsėjo 28d. pateikė atsakovui prašydamas jai pritarti. Atsakovas 2020m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-143146/20(3.3.16.1E-AD24) pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas 2020m. gruodžio 21 d. pateikė skundą dėl naujų projektinių pasiūlymų rengimo užduoties prašydamas pakartotinai įvertinti pateiktą naują užduotį ir jai pritarti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius byloje ginčijamu 2021m. sausio 5 d. sprendimu Nr. A659-3/21(3.3.2.26E-VMA) skundo netenkino.
48. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021m. sausio 1d. iki 2021m. vasario 1d.) 20 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Ši teisės norma įgalina savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą valstybės tarnautoją, atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustatyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
49. Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, taip pat projektinių pasiūlymų rengimo bei derinimo tvarka detalizuota 2016m. lapkričio 7d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau ir - Reglamentas). Pagal šio Reglamento 13 priedo 3 punkto nuostatas projektinių pasiūlymų paskirtis, be kita ko, nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.
50. Reglamento 13 priedo 12, 13 ir 14 punktai numato, jog savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Atsižvelgdamas į konkretų atvejį (situaciją), statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį. Jeigu statyba galima, vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.
51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) mieste, t.y. urbanizuotoje teritorijoje. Kaip minėta, atsakovas yra pritaręs pareiškėjo projektinių pasiūlymų užduočiai Nr. PPU164/19, kurioje buvo nustatyti užstatymo reglamentai visam pareiškėjo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), išduoti statybą leidžiantis dokumentas pirmajam etapui, taip pat statybą leidžiantis dokumentas antrajam statybos etapui. Nauja projektinių pasiūlymų užduotimi pareiškėjas siekia sklypui nustatytus reglamentus pakeisti, juos padidinant: užstatymo intensyvumą – nuo 0,57 iki 0,8; užstatymo tankį – nuo 35 iki 40 proc.. Nustatytos ir aptartos faktinės aplinkybės (šios nutarties 46, 47 punktai) leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju ne atsakovas sugriežtino pareiškėjo turimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkymo ir naudojimo rodiklius, o pareiškėjas siekia padidinti jau turimus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rodiklius. Be to konstatuotina ir tai, jog atsakovo sprendimas nepritarti naujai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, kurioje numatyti didesni žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rodikliai, netrukdo pareiškėjui įgyvendinti savo kaip statytojo teises pagal projektinius pasiūlymus Nr. GP19-270-PP, kuriems atsakovas pritarė 2019m. gruodžio 5d.. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas, ginčo sprendime atsisakydamas keisti užstatymo reglamentus pareiškėjo pageidaujamu būdu, nepagrįstai riboja pareiškėjo teises bei pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą.
52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo sprendime padarytos nepagrįstos išvados dėl gretimoje aplinkoje vyraujančio užstatymo tipo, nes teritorijoje vyrauja ne sodybinis užstatymas, o laisvo planavimo užstatymas.
53. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas sutinka, kad tiek pareiškėjo žemės sklype, tiek pareiškėjo minimuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas laisvo planavimo, daugiabučių namų užstatymo tipas. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis Reglamento 13 priedo reikalavimais, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai nustatomi ne tik teritorijos užstatymo tipą, tačiau būtina atsižvelgti ir į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus (užstatymo tankį, intensyvumą, aukštingumą).
54. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovo 2020m. lapkričio 12 d. raštas Nr. A51-143146/20(3.3.16.1E-AD24), atsakovo 2021m. sausio 5 d. sprendimas Nr. A659-3/21(3.3.2.26E-VMA), Sklypo (duomenys neskelbtini) aplinkinio užstatymo parametrų analizės schema patvirtina, kad atsakovas sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo nustatyti didesnius ginčo žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rodiklius priėmė atsižvelgęs į teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) užstatymo parametrus, į individualią situaciją, susiklosčiusią aplink ginčo žemės sklypą, t.y. kad pareiškėjo sklypas šiaurinėje ir pietinėje dalyje ribojasi su teritorija užstatyta individualiais gyvenamaisiais namais, rytinėje pusėje sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, už kurios esančioje teritorijoje taip pat nustatytas vienbučių/dvibučių gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas ar sklypai, kuriuose yra vienbučiai/dvibučiai gyvenamieji namai, kad vakarinėje pusėje sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) už kurios esančioje teritorijoje esančiuose sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti daugiabučiai gyvenamieji namai, kad ginčo žemės sklypas pietinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su (duomenys neskelbtini) mišku, kuris vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patenka į gamtinį karkasą ir neurbanizuojamų teritorijų funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“.
55. Konstatuotina, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Architektūros įstatymo 11 straipsniu, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo IV skyriumi, Bendrojo plano tekstinio reglamento 7 punktu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017m.lapkričio 28d. įsakymo Nr. 30-3071 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto įgaliojimų ir projektinių pasiūlymų rengimo užduoties formos tvirtinimo” 1.1. punktu, atsakovas savo kompetencijos ribose, atsižvelgęs į konkrečią statybos vietą, gretimybes, aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus bei siekiant urbanistikos kokybės, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio dermės, teisėtai ir pagrįstai projektinių pasiūlymų užduotyje reg. Nr. PPU164/19 žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatė didžiausius leistinus sklypo užstatymo rodiklius: užstatymo intensyvumas – 0,57, užstatymo tankis – 35 procentai, pastatų aukštų skaičius – 2-4 aukštai, didžiausias leistinas aukštis metrais – 16,5 metrų.
56. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.