- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-184-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00362-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- T. M., S. C.
- Civilinis ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą statybose, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teistumo neturintis,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį;
S. C. (S. C.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą statybose, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimu;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme, – 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2013 m. gegužės 20 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, 2015 m. gruodžio 31 d. bauda išieškota, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą sužaloti T. M. keršijant dėl jų konflikto, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) siuntų tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo vairuojamu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasekė T. M. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusį nuo T. M. darbo vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur savo automobiliu BMW privažiavo iš dešinės pusės sustojusiam T. M. automobiliui „Mercedes-Benz“, atidarė automobilio vairuotojo durelių langą ir rankos mostu nurodė T. M. atidaryti savo langą. T. M. atidarius savo langą, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti, po ko pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, T. M. staiga atsitraukė atgal, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje, greitai pasilenkė į T. M. pusę ir pro atidarytus automobilių langus keletą kartų tyčia papurškė ašarinių dujų balionėliu į T. M. automobilio saloną, dėl ko nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs cheminiu akių nudegimu. Po to T. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nedelsiant išvažiavo iš įvykio vietos.
Šiais veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
S. C. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, veikdamas kartu su T. M., turėdami tikslą sužaloti T. M. keršijant dėl jo konflikto su T. M., įvykusio 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., UAB (duomenys neskelbtini) siuntų tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, T. M. vairuojamu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasekė T. M. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusį nuo T. M. darbo vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur T. M. savo automobiliu BMW privažiavus iš dešinės pusės sustojusiam T. M. automobiliui „Mercedes-Benz“ ir atidarius savo automobilio vairuotojo durelių langą, rankos mostu nurodžius T. M. atidaryti savo langą, o T. M. atidarius langą, T. M. pradėjo įžeidinėti T. M. necenzūriniais žodžiais, grasinti jam, po ko pagal išankstinį susitarimą su T. M., jis staiga atsitraukė atgal, o S. C., sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje, greitai pasilenkė į T. M. pusę ir pro atidarytus automobilių langus keletą kartų tyčia papurškė ašarinių dujų balionėliu į T. M. automobilio saloną, dėl ko nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs cheminiu akių nudegimu. Po to automobiliu BMW jie pasišalino iš įvykio vietos, t. y. S. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis atvežė savo draugę A. L. atsiimti siuntos, stovėjo nuo draugės apie 4 metrų atstumu ir matė, kaip T. M. neatidavė draugei siuntos, tyčiojosi iš jos, nepagarbiai bendravo. Tada jis priėjo ir paklausė, kodėl neatiduoda siuntos ir ar atiduos. T. M. nemandagiai kalbėjo sakė, kad neatiduos. T. M. buvo konflikto iniciatorius. Jis su drauge išėjo, nes matė, jog siuntos negaus. T. M. išbėgęs į lauką toliau vadino juos negražiais žodžiais. Jie sėdo į automobilį ir nuvežė draugę į darbą, o pats nuvažiavo susitikti su draugais. Buvo ir stotyje, nes ten turi daug draugų, bendravo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nuo T. M. darbovietės nieko nesekė, pakeliui vežė draugą A., kuris gyvena Pašilaičiuose, o jam reikėjo į Fabijoniškes. Nežinojo, kad priekyje jo važiuoja T. M.. Sankryžoje netoli namų papasakojo draugui apie konfliktinę situaciją dėl siuntos, kad jį įžeidinėjo vienas darbuotojas. Sustojęs sankryžoje prie šviesoforo atsitiktinai pamatė T. M., o šis pažiūrėjo į jį ir vienu metu jie atsidarinėjo automobilių langus. Tik atsidaręs langą T. M. pradėjo ant jo rėkti ir tuomet jo draugas papurškė dujomis. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nenorėjo savo draugo A. pasakyti, nes bijojo, kad draugas nenukentėtų, todėl pasakė, kad pats purškė dujų, nors iš tikrųjų purškė draugas. Jis aiškino draugui, kad čia jo konfliktas, bet draugas pasakė, kad jiems grasino. Dujų balionėlį turėjo draugas. Su A. labai artimai nebendrauja, nes jis gyvena Anglijoje, tačiau tuo metu buvo atvykęs yra gyveno Pašilaičiuose, todėl pasiūlė A. pavežti į namus. Automobiliu važiavo dviese, o T. M. važiavo vienas. Kai prasidėjo keiksmažodžiai iš T. M., jis atsakė tuo pačiu. Draugas pagalvojo, kad bus konfliktinė situacija ir papurškė dujų. Jie nesitarė, kad purkš dujas, tai jam buvo pačiam netikėta. Jis neprašė draugo purkšti dujų, neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį. Savo draugei A. L. apie papurškimą dujomis nepasakojo. Po šio įvykio nuvežė draugą į Pašilaičius ir išleido prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Po įvykio siuntų tarnyboje su nukentėjusiuoju santykių nesiaiškino. Vieną kartą atvažiavo su S. C. atsiimti siuntos, kurią turėjo paimti S. C.. Tada jis S. C. papasakojo apie konfliktą su T. M.. Paklausė T. M., ar negalima būtų kažkaip išspręsti situaciją, kuri įvyko netyčia, o T. M. pasakė kreiptis į jo advokatą. Jis atsiėmė siuntą iš T. M. ir daugiau konfliktų nebuvo. S. C. pažįsta 5-6 metus, kartais susitinka, kartu eidavo sportuoti. Nežino kur buvo S. C. 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Savo kaltės jis nepripažįsta, nori atsiprašyti T. M., kad pakliuvo į nemalonią situaciją. Apgailestauja, kad su savo drauge iškart neparašė pareiškimo policijai. Anksčiu konfliktų su T. M. nėra turėjęs, nereiškė pretenzijų jam, kad šis kreipėsi į policiją. Savo pažįstamo A. veiksmų nepateisina, gailisi, kad taip viskas įvyko.
Kaltinamasis S. C. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu jo ten nebuvo, jis dujų nepurškė ir su T. M. nevažiavo. Tuo metu buvo namuose su mergina. Kas purškė dujas nežino. Tai įvyko prieš 2 metus, draugė neatsimins, kas buvo tą dieną, bet gali paliudyti, kad jis buvo namuose. Kai po to įvykio buvo atėjęs pasiimti siuntos, apie įvykusį konfliktą jau žinojo. Siuntos atėjo kartu su T. M.. Atsiimant siuntą apie įvykį kalbos nebuvo, kalbėjo dėl atnaujinto tyrimo. Kas klausė nežino (mano, kad T. M.), nes jam buvo neįdomu, tai ne jo reikalas. T. M. iš matymo žinojo, nes dažnai užeina atsiimti siuntų, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykio jis atsiimdavo siuntas, tik negali pasakyti ar siuntas atsiimdavo konkrečiai iš T. M.. Kažkada turėjo dujų balionėlį, bet jo nesinešioja, nes konfliktų nebūna, jau išaugo iš tokių dalykų, niekur nevaikšto, kad reikėtų gintis, su drauge augina vaiką. Jis dirba pagal verslo liudijimą, po darbo visada būna namuose. Prašo jį išteisinti, nes įvykyje nedalyvavo. Jei būtų padaręs nusikaltimą, tikrai neitų atsiimti siuntos, baimindamasis, kad T. M. gali jį atpažinti, kaip asmenį, dalyvavusį nusikalstamoje veikoje. Mano, kad jeigu T. M. būtų nuėjęs atsiimti siuntos su kitu asmeniu, tai nukentėjusysis būtų atpažinęs tą asmenį, kaip nusikaltėlį ir kaltinamasis šioje byloje būtų kitas asmuo. Jeigu jis būtų padaręs nusikalstamą veiką - tikrai prisipažintų.
Nukentėjusysis T. M. teismo posėdyje parodė, kad jis nėra susijęs jokiais ryšiais su kaltinamaisiais. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pavakaryje, T. M. su A. L. atėjo pasiimti siuntos. Iš pradžių priėjo tik A. L., kuri neturėjo reikiamų dokumentų, todėl negalėjo jai išduoti įmonei adresuotos siuntos. A. L. vis tiek reikalavo siuntos. Tiek su A. L., tiek su T. M. bendravo pagal visas siuntų skyriaus taisykles, nevartojo įžeidžiančių žodžių. Priėjęs T. M. bendravo grubiai, o atidavus A. L. vizitinę kortelę pasipylė necenzūriniai žodžiai ir grasinimai susidoroti po darbo. Tai girdėjo bendradarbiai ir žmonės, kurie tuo metu buvo patalpoje. A. L. pokalbyje dalyvavo, tačiau negrasino. Po šio pokalbio jis išėjo į lauką nusiraminti, kur tuo metu rūkė draugai, kurie taip pat išgirdo necenzūrinius žodžius ir grasinimus. Po darbo jis nieko įtartino nepastebėjo, tačiau važiuojant iš darbo automobiliu (duomenys neskelbtini) (prie pat darbo) pastebėjo iš paskos važiuojantį juodos spalvos automobilį BMW, kuris jį sekė per visą miestą ir buvo sustojęs Fabijoniškėse, kai jis sustojo išleisti prie namų savo bendradarbį R. S.. Sankryžoje (duomenys neskelbtini) gatvėje jam iš dešinės pusės privažiavo automobilis BMW tamsintais stiklais, kurį vairavo T. M., šalia vairuotojo sėdėjo S. C.. Šiuos du asmenis įsidėmėjo, matė, kad purškė keleivis. T. M. signalu ir rankų gestais parodė atidaryti langą, o kai jis tai padarė, buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais ir apipurkštas dujomis. Viskas įvyko labai greitai. Jis ieškojo mygtuko, kad uždarytų langą, o uždaręs langą bandė įsidėmėti BMW valstybinį numerį. Po įvykio automobilis BMW išvažiavo, o jis pasiliko stovėti, nes negalėjo vairuoti, sunku buvo kvėpuoti, nieko nematė, buvo šoko būsenos. Užpultas iškart nusiuntė draugei žinutę apie BMW automobilio valstybinius numerius, kad paskui nepamirštų. Negali pasakyti ar iki šio konflikto matė kaltinamuosius darbe, nes ateina daug žmonių. Konfliktų su jais anksčiau nėra turėjęs. Po įvykio teko susitikti su kaltinamaisiais, kai jie kartu atėjo atsiimti siuntos 2018 m. sausio mėnesį. Tada siuntą jis atidavė. Bendravo su S. C., kuris jo klausė, kodėl atnaujino tyrimą. T. M. kažką bandė susitarti, prašė jo telefono numerio, į ką jis pasakė kreiptis į jo advokatą. T. M. norėjo susitaikyti, o S. C. tik pašaipiai kalbėjo, bet jokių grasinimų nebuvo. Dėl kaltinamųjų, kad jie padarė nusikalstamą veiką, yra įsitikinęs 100 procentų. Iš veido bruožų atsiminė asmenį, kuris purškė dujas. Palaiko savo 1 600 eurų civilinį ieškinį, nes buvo pažemintas, sekamas per visą miestą, užpultas viešoje vietoje prie žmonių, sutrikdyta jo regėjimas ir kvėpavimas, tai tęsėsi visą naktį. Po įvykio priėjo keletas vaikinų, paklausė, kas nutiko, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri jį išvežė į universitetinę ligoninę, ten suteikė pirmąją medicininę pagalbą. S. C. atpažino ir jo vardą bei pavardę sužinojo, kai jis kartu su T. M. 2018 m. sausio mėnesį atėjo atsiimti siuntos į siuntų skyrių. Iki to laiko, kol T. M. su S. C. buvo atėję atsiimti siuntos, S. C. nebuvo matęs. Kai rašė skundą, dar nežinojo S. C. vardo ir pavardės. 2018 m. vasario 15 d. apklausos metu nenurodė, kad S. C. purškė dujas, nes jo niekas neklausė, o gal jis pats nenurodė, gal kokia klaida. Tačiau tyrimo metu jis buvo pasakęs tyrėjui apie S. C., reikėtų klausti tyrėjo, kiek pamena, pasakė sausio mėnesį. S. C. nuotrauką jam rodė, kai jis 2018 metais atvyko atpažinti įtariamojo. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas A. C. teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo S. C. brolis. Nukentėjusysis T. M. nori apšmeižti jo brolį, apie įvykį sužinojo iš brolio. Siuntų skyriuje jis su broliu atsiimdavo siuntas, dažnai ten lankydavosi 2017 metais. Kada tiksliai atsiimdavo siuntas neatsimena, konfliktų su T. M. neturėjo. Nežino ar brolis draugauja su T. M. ir nežino ką jie kartu veikia. Kiek kartų su broliu buvo siuntų tarnyboje 2017 - 2018 metais neatsimena, gal 3-5 kartus. Su T. M. jis nebuvo siuntų atsiimti. Nežino ar atsimena nukentėjusįjį T. M..
Liudytojas E. K. teisme parodė, kad jis yra siuntų skyriaus vadovas. Jis sėdėjo prie kasos, kai apie 19.30 val. A. L. atėjo atsiimti siuntos įmonės vardu, bet pagal taisykles ji nepateikė įgaliojimo. Darbuotojas T. M. paaiškino, kad negali atiduoti siuntos, reikia patvirtinančio dokumento ar bent jau darbo pažymėjimo, o A. L. turėjo tik savo asmens dokumentą. Kol T. M. bendravo su A. L., priėjo T. M., kuris anksčiau stovėjo atokiau prie informacijos centro, ir pradėjo negražiai bendrauti. T. M. paaiškino T. M., kad siuntos atiduoti negali. Tada T. M. įsikarščiavo ir išėjo iš pastato, išeidamas pagrasino tiesiogiai ir konkrečiai T. M.. T. M. visą laiką bendravo pagal instrukcijas, t. y., kad turi paaiškinti klientams, bet nesivelti į konfliktus. T. M. negrasino, bandė paaiškinti, kodėl negali atiduoti siuntos. Tuo metu buvo ir daugiau klientų, jis pats priiminėjo siuntą, o kitas darbuotojas R. S. buvo sandėlio viduje, todėl konflikto negalėjo matyti, bet galėjo girdėti necenzūrinius žodžius. T. M. priėjęs prie T. M. kalbėjo necenzūriniais žodžiais. T. M. buvo susinervinęs, todėl pasiūlė jam išeiti į kiemą nusiraminti. Jis (liudytojas) rūkė laukė, o T. M. stovėjo šalia. Lauke T. M. dar labiau šaukti pradėjo. Jis matė T. M. stotyje 50-70 metrų atstumu, šalia jo buvo mergina, kitų asmenų nebuvo. Siuntų skyrius dirba iki 21.00 val., jis iš darbo išėjo apie 21.15 val. Išeidamas užrakino duris, viską apžiūrėjo, įjungė signalizaciją. Jis visada išeina paskutinis, T. M. jau buvo išvažiavęs namo, nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau T. M. jam paskambino kaip vadovui apie 22.00 val. ir pasakė, kad buvo užpultas automobilyje prie namų aikštelėje, pro automobilio langą buvo apipurkštas dujomis. Paskui paaiškėjo, kad T. M. kalbėjo apie tuos pačius asmenis, kurie konfliktavo vakare ir tas žmogus laukė Tomo specialiai, kol baigs darbą, kad užpultų vien dėl to, kad merginai neišdavė siuntos. T. M. sakė, kad matė du vyrus, dujas purškė keleivis. Dėl T. M. nusiskundimų iš klientų nėra buvę, savo pareigas jis vykdė gerai, galima buvo juo pasitikėti.
Liudytoja A. L. teisme parodė, kad darbo reikalais ji nuvyko atsiimti siuntos, kuri buvo adresuota įmonei. Tai darė pirmą kartą, jai buvo paaiškinta, jog siuntą atsiims su įmonės rekvizitais, todėl paėmusi lapelį išvažiavo su T. M., kurio paprašė pavežti. Siuntų skyriuje T. M. stovėjo tolėliau, o ji nuėjo atsiimti siuntos. Priėjus jos eilei paaiškino kokios siuntos atvyko ir padavė rekvizitų lapelį, kalbėjo mandagiai. Tuo tarpu T. M. bendravo grubiai ir leido suprasti, kad siuntos neatiduos, tačiau nieko konkretaus nepasakė. T. M. daug tyčiojosi, įžeidinėjo. Tuo metu prie jos priėjo T. M. ir pasakė jai nesinervinti, nes T. M. bendrauja neadekvačiai. Jiems išėjus į lauką, paskui išbėgo T. M. ir juos įžeidinėjo, tikslių žodžių neatsimena, bet ji su T. M. stengėsi išlikti ramūs. Paskambinusi į darbą ji paklausė ką daryti, nes neatiduoda siuntos, o jai pasiūlė dar kartą paprašyti. Ji antrą kartą prašyti nenorėjo, todėl paprašė T. M. paklausti dėl siuntos. Kai T. M. priėjo, T. M. pradėjo šaukti, vadinti juos negražiais žodžiais, su kitais darbuotojais juos apšnekinėjo, tyčiojosi prie kitų žmonių, pradėjo grasinti, tuomet jie išėjo iš stoties. T. M. nuvežė ją į darbą. Darbe negalėjo paaiškinti, kodėl negavo siuntos, grįžo susinervinusi. Kitą dieną buvo nusiųstas kitas atsakingas darbuotojas atsiimti įmonės siuntos. Su T. M. susidūrė pirmą kartą, darbuotojai ten visada būdavo mandagūs, siuntas atsiimdavo. Dėl įvykio su dujų balionėliu nieko nežino, kur važiavo T. M. po to, kai ją išleido negali pasakyti, T. M. jai nepasakojo. Tą dieną ji S. C. nematė, tik žino, kad su T. M. jie yra pažįstami, tačiau tuo metu T. M. nieko nekalbėjo apie S. C..
Liudytojas R. S. teismo posėdyje nedalyvavo, nurodė, kad yra išvykęs į užsienį ir neturi galimybės atvykti. Savo prašyme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 83). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, šio liudytojo parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad tikslios datos nepamena, būdamas darbe adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgirdo, jog vyksta žodinis konfliktas tarp darbuotojo T. M. ir klientų – merginos ir vaikino (A. L. ir T. M.). Konfliktas vyko viduje, jis nematė, kad T. M. būtų išėjęs į lauką, jis taip pat į lauką išėjęs nebuvo, nes nerūko. Matė, kad A. L. ir T. M. išėjo iš patalpų ir daugiau negrįžo. Apie 21.00 val., baigęs darbą paprašė T. M. pavežti iki namų, įsėdo į T. M. automobilį „Mercedes-Benz“ ir važiavo link jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant prie (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį į automobilį BMW, nes atrodė lyg jis visą laiką važiuoja paskui juos. Tuomet, kai T. M. sustojo jį išleisti prie namų, vėl atkreipė dėmesį į tą patį automobilį BMW, tačiau T. M. nieko nesakė, pagalvojo, kad galbūt jam pasirodė keisti dalykai. Kas vyko toliau nematė. Po gero pusvalandžio paskambino T. M. ir pasakė, kad jam pripurškė dujų į automobilio saloną ir akis (1 t., b. l. 56).
Šalies argumentai
2017 m. rugsėjo 7 d. T. M. skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo nurodoma, kad jis savo pareiškime policijai nurodė visas su 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykiu, kurio metu buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, susijusias ir žinomas aplinkybes (kas galėjo padaryti šią veiką ir kt., bei pateikė prašymą nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kad būtų atlyginta padaryta žala bei imtasi priemonių užtikrinti viešąjį saugumą. Taip pat nurodė skunde argumentus, kodėl nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10-11).
2017 m. rugpjūčio 14 d. T. M. pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas nurodė 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykio, kurio metu savo automobilyje buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, aplinkybes, kurios iš esmės yra analogiškos jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams. Pareiškime nurodyta, jog ašarines dujas purškė su T. M. važiavęs vyras, bet konkretus asmuo nenurodytas (1 t., b. l. 26-27).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas Nr. 64027, patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 22.01 val. T. M. kreipėsi į medikus dėl apipurškimo dujomis, jam išrašytas receptas vaistams (1 t., b. l. 28-29).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad specialistas, apžiūrėjęs Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapą Nr. 64027, pateikė išvadą jog T. M. nustatytas cheminis akių nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d., papurškus dujų ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44-47).
Savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolu T. M. pateikė USB laikmeną su 3 vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti apžiūros protokolu. Pirmame vaizdo įraše (be garso) užfiksuotas A. L. ir T. M. atėjimas į siuntų skyrių, bendravimas su T. M. ir išėjimas. Iš antro vaizdo įrašo iš automobilio vaizdo registratoriaus galima matyti, kaip apie 21.28 val. keli automobiliai privažiuoja prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Trečias vaizdo įrašas iš automobilio vaizdo registratoriaus (failas pavadinimu 21480057) patvirtina, kad 21.48 val. T. M. automobilis „Mercedes benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje su įjungta avarine signalizacija. Apie 21.50 val. prie šio automobilio pribėga mergina, įsėda į vairuotojo vietą ir automobilis pradeda važiuoti, sankryžoje apsisuka ir iš karto sustoja už greitosios medicinos pagalbos automobilio, stovinčio prie važiuojamosios dalies krašto (1 t., b. l. 60-63).
2017 m. rugpjūčio 24 d. vyriausiosios tyrėjos A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta telefonu su A. L., kuri nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. kartu su draugu T. M. buvo nuvykusi atsiimti įmonės siuntos, darbuotojas T. M. paprašė jos darbo pažymėjimo, ji atsakė, kad neturi, turi tik įmonės rekvizitus. T. M. jai grubiai pasakė, kad jei neturi pažymėjimo, siunta nebus išduota, ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir ji liko be žado. Tuomet draugas pasakė jai, kad geriau eiti iš čia ir jie išėjo. Lauke T. M. juos išvadino necenzūriniais žodžiais ir pagrasino. Taip pat telefonu buvo bendrauta su T. M., kuris nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. su drauge A. L. nuvažiavo atsiimti darbovietei skirtą siuntą. Siuntų skyriuje A. L. pasakė įmonės pavadinimą, kodą ir paprašė siuntos, o T. M. jai pasakė, kad reikalingas darbo pažymėjimas, kalbėjo šiurkščiai ir pakeltu tonu. A. L. atsakius, kad neturi dokumento, jai atsakė necenzūriniais žodžiais ir jie išėjo. Išeinant iš siuntų skyriaus jis pasakė A. L. „ožiai“. Tai išgirdęs T. M. pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir pagrasino. Vėliau jam važiuojant automobiliu BMW, Fabijoniškėse pamatė automobiliu važiuojantį T. M., kuris vėl pradėjo grasinti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, todėl T. M. nieko nelaukdamas papurškė T. M. dujomis, nes išsigando tolimesnių padarinių, po ko iš karto nuvažiavo (1 t., b. l. 64).
Akistatos protokolas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 4 d. buvo atlikta akistata tarp T. M. ir T. M.. Akistatos metu jie patvirtino, kad vienas kitą pamatė pirmą kartą 2017 m. rugpjūčio 11 d., jokių santykių nepalaiko. Į klausimą, kai 2017 m. rugpjūčio 11 d. važiavote iš darbo namo, koks automobilis sekė, kiek jame buvo asmenų, kas jums purškė dujomis ? T. M. nurodė, kad netoli darbovietės, nuo pat stoties jis pastebėjo, kad paskui jo automobilį važiuoja automobilis BMW. Automobilyje buvo du vyrai, T. M. sėdėjo prie vairo, o kitas vyras sėdėjo šalia vairuotojo. To vyro jis nepažįsta. Ties degaline (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jam sustojus prie šviesoforo, iš dešinės pusės privažiavo automobilis BMW, vairuojamas T. M., kuris gestais jam parodė atidaryti langą, ką jis ir padarė. Tada iš abiejų vyrų pasipylė keiksmažodžiai jo atžvilgiu, T. M. atsilošė atgal ir šalia jo sėdintis vyras pradėjo jam į automobilio saloną purkšti dujas, kol jis neuždarė lango. T. M. nurodė, kad jis nesekė T. M. ir neturėjo tikslo to daryti, nežinojo kokį automobilį vairuoja T. M.. Tiesiog visą dieną iki pat vakaro jis buvo stotyje su draugais, o paskui namo važiavo su dviem draugais, kurių duomenų nenori atskleisti. Vienas iš jų sėdėjo šalia jo (šiuo metu su šeima išvykęs į Angliją) ir T. M. nėra matęs, kitas draugas sėdėjo gale per vidurį. Draugą, sėdėjusį gale išleido Fabijoniškėse prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir toliau važiavo į Pašilaičius link (duomenys neskelbtini), kur norėjo išleisti ten gyvenantį kitą draugą (tikslaus adreso nežino). Važiuodamas link (duomenys neskelbtini), sustojo sankryžoje, laisvoje pirmoje juostoje ir pamatė antroje juostoje automobilyje sėdintį T. M.. Jų žvilgsniai tiesiog susidūrė, jokių gestų jis T. M. nerodė, bent jau neatsimena. Abu vienu metu atidarė langus ir tuomet iš T. M. išgirdo grasinančius žodžius, kuriuos jau girdėjo T. M. darbovietėje. Išsigandęs grasinimų, galvodamas, kad jį tuoj ištrauks iš automobilio, paėmė dujų balionėlį ir papurškė į T. M. automobilio saloną. Po to iškart išvažiavo. Draugas tuo metu buvo automobilyje, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir T. M. neįžeidinėjo. Paprašius T. M. įvardinti draugus su kuriais jis leido laiką stoties rajone įvykio dieną, T. M. nurodė, kad jų negali įvardinti, nes nenori kišti į bylą, jie su įvykiu nieko bendro neturi. Paprašius nurodyti draugą, kuris buvo automobilyje, kai vyko purškimas, T. M. nurodė, kad negali, nes draugas gyvena Anglijoje ir neturi galimybės atvažiuoti į Lietuvą. Į klausimą kokiu tikslu atidarė savo automobilio langą? T. M. paaiškino, kad stovint prie šviesoforo tiesiog susidūrė jų žvilgsniai, jokio tikslo neturėjo, gavosi spontaniškai. T. M. nurodė, kad pamatęs privažiavusį automobilį, jame pamatė T. M., kuris gestais parodė jam atidaryti langą, net nepagalvojo, kad gali kas nors nutikti. Į klausimą kur laikė dujų balionėlį T. M. nurodė, kad dujų balionėlį laikė dešinėje kišenėje, neatsimena kelnių ar viršutinių rūbų, be to neatsimena kaip tą dieną buvo apsirengęs. Į klausimą apie sporto šakas T. M. nurodė, kad anksčiau apie 4-5 metus užsiėmė boksu. Į klausimą kas jį išgąsdino, kad panaudojo dujų balionėlį T. M. nurodė, kad išgąsdino T. M. žodžiai, kuomet grasino ir jam pasirodė, kad ketina lipti iš savo automobilio, todėl norėdamas užbėgti tokiems veiksmams už akių, jis panaudojo dujų balionėlį. Į klausimą kas vyko po dujų papurškimo, T. M. nurodė, kad papurškęs iš karto išvažiavo. Į klausimą, kodėl pamatęs T. M. tiesiog neišvažiavo, T. M. nurodė, kad pamatė grėsmę sau. Į klausimą ar sakė ką nors T. M. atsidaręs langą, T. M. nurodė, kad nespėjo nieko pasakyti, tik išgirdo keiksmažodžius. Į klausimą kas purškė į jį dujomis, T. M. nurodė, kad purškė ne T. M., o šalia sėdintis vyras. Į klausimą kokius žodžius ir kas jo atžvilgiu vartojo iš automobilio BMW, T. M. nurodė, kad abu asmenys vartojo keiksmažodžius ir grasinimus (1 t., b. l. 80-81).
Iš 2018 m. balandžio 12 d. vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad, remiantis T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, T. M. dujų nepurškė, dujas purškė su T. M. važiavęs keleivis. Apklaustas T. M. šią aplinkybę kategoriškai neigė, tačiau pripažino, kad automobilyje buvo ne vienas, o su draugu, kurį kategoriškai atsisako įvardinti. Nukentėjusysis T. M. negali apibūdinti T. M. keleivio. Pateiktame vaizdo įraše T. M. keleivio nesimato, nėra kitų liudytojų, galinčių patvirtinti arba paneigti šalių versijas, todėl nėra galimybės surasti ir apklausti T. M. keleivio. Siekiant patikslinti T. M. parodymus, kad jis purškė dujomis, buvo paprašyta pateikti tyrimui dujų balionėlį. Telefoninio pokalbio metu T. M. pažadėjo balionėlį atnešti, tačiau atvykęs į akistatą nurodė, kad negali rasti dujų balionėlio ir pateikti negali (1 t., b. l. 85).
2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus patvirtina, kad T. M. bendrininkas nenustatytas, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nenustatyto asmens atskirtas (2 t., b. l. 1).
Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. T. M. prašymo tęsti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jis mano, jog stabdyti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, nes nėra išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Iš viešos informacijos jam yra žinoma, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. ties (duomenys neskelbtini) sankryža buvo užpultas ir apipurkštas dujomis dviejų asmenų – T. M. ir S. C.. S. C. profilis „Facebook“ yra įtrauktas į T. M. draugus ir užvadintas „S. S.“. Atsižvelgiant į tai prašo tęsti tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn (2 t., b. l. 95).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. spalio 5 d. protokolo su fotolentele matyti, kad T. M. atpažino S. C., kaip asmenį, kuris 2017 m. rugpjūčio 11 d. purškė dujas į jo automobilio saloną (2 t., b. l. 100-102).
Akistatos protokole nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d. buvo atlikta akistata tarp T. M. ir S. C.. Akistatos metu nustatyta, kad T. M. pažįsta S. C., jokių santykių su juo nepalaiko. S. C. nepažįsta T. M. tik, žino, kad jis dirba siuntų skyriuje, matė jį vieną kartą. Į klausimą apie 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje T. M. nurodė, kad jam važiuojant namo ir sustojus prie sankryžos, iš dešinėms pusės privažiavo automobilis BMW, kuris signalu atkreipė dėmesį, atsidarė vairuotojo langas ir nieko negalvodamas jis atidarė savo priekinį keleivio langą, tuomet prasidėjo grasinimai iš T. M. ir šalia sėdinčio S. C.. Po žodinio konflikto T. M. atsilošė atgal ir S. C. papurškė dujomis į jo automobilio saloną ir į jį. Jis kuo greičiau uždarė langą, stengėsi atsigauti, perštėjo akys, įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius. Po incidento BMW automobilis pasišalino. S. C. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. su T. M. jis automobiliu nevažiavo ir dujomis nepurškė. Į klausimą kur sėdėjo S. C., T. M. nurodė, kad S. C. sėdėjo keleivio vietoje šalia T. M.. Į klausimą iš kur sužinojo S. C. vardą ir pavardę, T. M. nurodė, kad vardas ir pavardė buvo parašyti ant siuntos, kai S. C. atėjo jos atsiimti. Į klausimą ar aiškiai įsidėmėjo S. C. veidą, ar matė tą veidą automobilyje, T. M. nurodė, kad taip, nes grasinimai buvo iš abiejų žmonių. Į klausimą, kaip buvo S. C. apsirengęs, T. M. nurodė, kad neatsimena, nes labiau žiūrėjo į veidą. Į klausimą ar automobilio salonas buvo gerai apšviestas ir kuriuo laiku tai buvo, T. M. nurodė, kad iš karto po darbo 21.00 val., tikslaus laiko neatsimena, bet automobilio salonas buvo puikiai apšviestas. Į klausimą kiek matė asmenų automobilyje BMW T. M. nurodė, kad galiniai automobilio langai buvo tamsinti, o priekyje matė du asmenis. Į klausimą ar visada atidaro automobilio langą, kai pamato iš dešinės privažiuojantį automobilį, T. M. nurodė, kad tuo metu atidarė langą, nes pamatė T. M., šiaip langų neatidarinėja. Į klausimą kokiu tikslu atidarė langą ar norėjo toliau pratęsti konfliktą T. M. nurodė, kad tęsti konflikto nenorėjo, norėjo išsiaiškinti, ko nori T. M. (2 t., b. l. 111).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų apie siuntų įteikimus nustatyta, kad T. M. išdavė siuntą S. C. 2018 m. sausio 30 d. taip pat pagal pateiktus dokumentus matyti, kad S. C. buvo atvykęs atsiimti siuntos 2017 m. spalio 19 d., tačiau siuntą jam įteikė kitas darbuotojas (3 t., b. l. 23-27).
UAB (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika patvirtina, kad T. M., kaip darbuotojas, charakterizuojamas teigiamai, yra ramaus charakterio, santūrus ir korektiškas, nusiskundimų iš klientų dėl jo darbo bendrovė nėra gavusi (3 t., b. l. 21).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, tai yra gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką kaltinamojo kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog T. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą, t. y. jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą sužaloti T. M. keršijant dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val. tarp jų buvusio konflikto UAB (duomenys neskelbtini) siuntų tarnybos patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo vairuojamu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasekė T. M. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo T. M. darbo vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur automobiliu BMW privažiavo iš dešinės pusės T. M. automobiliui „Mercedes-Benz“, atidarė savo automobilio vairuotojo durelių langą ir rankos mostu nurodė T. M. atidaryti savo langą, po ko, T. M. atidarius langą, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti ir pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, staiga atsilošė atgal, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, sėdėjęs šalia T. M. priekinėje keleivio vietoje, greitai pasilenkė į T. M. pusę ir pro atidarytus automobilių langus keletą kartų tyčia papurškė balionėliu ašarinių dujų į T. M. automobilio saloną ir nedelsiant automobiliu BMW pasišalino iš įvykio vietos, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam T. M. cheminį akių nudeginimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiojo jis nesekė ir neturėjo tikslo jį sekti ar keršyti, atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur atsidarė automobilio langą ir nukentėjusiajam pradėjus grasinti bei keiktis necenzūriniais žodžiais, šalia jo sėdintis draugas be išankstinio susitarimo, pagalvojęs, kad bus konfliktas ir išgirdęs grasinimus, netikėtai papurškė dujų, nors jis nebuvo prašęs to daryti. Tačiau tokius kaltinamojo T. M. teiginius teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. T. M. kaltė įrodyta nukentėjusiojo T. M. pareiškimu ir parodymais, liudytojų R. S. ir E. K. parodymais, specialisto išvada, akistatos protokolais, tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, T. M. medicinos dokumentais, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo T. M. duotais parodymais, kad konfliktas su T. M. buvo, kad jis buvo sustojęs sankryžoje šalia T. M. automobilio ir, kad su juo kartu važiavęs draugas netikėtai papurškė T. M. į automobilio saloną ašarinių dujų.
Vertindamas įrodymus teismas pažymi, kad vaizdo įrašas iš siuntų skyriaus patvirtina, kad siuntų tarnyboje tarp T. M. ir A. L. su T. M. susiklostė konfliktinė situacija dėl siuntos atsiėmimo, kuri patraukė ir pašalinio žmogaus, tuo metu aptarnaujamo kito darbuotojo E. K., dėmesį. Nors vaizdo įraše garso nėra, tačiau iš asmenų elgesio ir bendravimo galima suprasti, kad tarp jų kilo ginčas. Šiuo atveju nėra tiek svarbu, kas pirmas sukėlė konfliktą, svarbu pats faktas, kad konfliktas buvo ir kokiu būdu jis buvo sprendžiamas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje situacijoje liko nepatenkintas ir įsižeidęs T. M., nes jo draugė negavo siuntos ir jie turėjo tuščiomis grįžti į darbą, todėl T. M. turėjo interesą atkeršyti siuntų skyriaus darbuotojui T. M., kuris nepatenkino jų prašymo ir neatidavė siuntos. Liudytojas E. K., buvęs įvykio vietoje ir matęs konfliktą patvirtino, kad būtent T. M. grasino susidorojimu T. M., o ne atvirkščiai. Liudytoja A. L., kuri taip pat matė konfliktą, parodė, kad T. M. grubiai bendravo, tyčiojosi, įžeidinėjo ir grasino, tačiau tokiais jos parodymais teismas abejoja ir vertina kritiškai, nes, kaip nurodė nukentėjusysis T. M. ir liudytojas E. K., pagal siuntų skyriaus aptarnavimo taisykles aptarnaujantis darbuotojas negali grubiai elgtis su klientais, tuo labiau, kad aptarnavimo salėje buvo pašalinių žmonių, o šalia T. M. kitoje kasoje dirbo nukentėjusiojo tiesioginis vadovas E. K.. Taip pat mažai tikėtina, kad aptarnavimo sferoje dirbantis asmuo (T. M.) pirmas pradėtų tyčiotis, įžeidinėti, grasinti įstaigos, kurioje jis dirba, klientams. Į bylą pateikta T. M. darbdavio charakteristika tik patvirtina, kad šis darbuotojas yra santūrus ir korektiškas, per visą jo darbo laiką nusiskundimų iš klientų vadovybė nėra gavusi. Aplinkybę, kad nusiskundimų dėl T. M. elgesio su klientais nėra gavęs patvirtino ir jo vadovas liudytojas E. K.. Todėl teismas daro išvadą, kad konfliktą sukėlė, susidorojimu grasino ir interesą (tyčią) atkeršyti T. M. dėl negautos siuntos turėjo būtent kaltinamasis T. M., ką vėliau ir padarė. Dėl to teismas T. M. teiginius, kad jis T. M. nuo darbo nesekė, o atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir, kad T. M. jį pirmas užsipuolė, laiko neįtikinamais ir atmeta. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia ir liudytojo R. S. bei nukentėjusiojo T. M. parodymai, kurie patvirtino, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį BMW, kuris juos sekė iki vietos, kur T. M. išlaipino kolegą R. S., t. y. T. M. sustojus išlaipinti R. S., T. M. vairuojamas automobilis BMW pavažiavo į prieky ir taip pat sustojo, o T. M. važiuojant toliau, vėl sekė T. M. iš paskos iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur įvyko nukentėjusiojo užpuolimas.
Teismas netiki T. M. parodymais ir dėl to, kad jis savo parodymus proceso eigoje keitė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė, kad pats papurškė dujų į T. M. automobilio saloną, tačiau teisme jau teigė, kad ne jis purškė, o draugas A., kuris šiuo metu gyvena užsienyje. Tokie T. M. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to, T. M. nurodė, kad jis gyvena Fabijoniškėse, o draugą vežė į Pašilaičius, todėl nesant sekimo, jo pasirinktas maršrutas nėra logiškas ir atitinkantis situaciją, nes pirmiausia jis turėtų važiuoti į Pašilaičius, o tik paskui į Fabijoniškes, kur gyvena. Tačiau T. M. pasirinko kitą maršrutą, nors tuo metu didelio judėjimo ar spūsčių, kurių būtų siekiama išvengti, nebuvo. Vaizdo įrašas iš liudytojo (nenustatyto ikiteisminio tyrimo metu) automobilio vaizdo registratoriaus patvirtina, kad buvo pradėję temti, gatvės apšviestos, neintensyvus automobilių judėjimas, todėl nesunku buvo suprasti, kad vienas automobilis visą laiką važiuoja iš paskos. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad automobiliui (kurio vaizdo registratoriumi filmuojama) apie 21.28 val., tik užsidegus žalios spalvos signalui ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos ir degančio raudono šviesoforo signalo važiuoja keturi automobiliai – pirmas automobilis važiuoja antra eismo juosta ir rodo posūkio signalą į kairę, antras automobilis važiuoja pirma eismo juosta už pirmojo automobilio, kiti du automobiliai važiuoja toliau nuo pirmųjų dviejų automobilių. Automobilių valstybinių numerių ir kitų būdingų požymių negalima tiksliai identifikuoti dėl įjungtų ir šviečiančių žibintų bei prastos vaizdo kokybės, tačiau labai tikėtina, kad pirmasis automobilis (rodantis posūkio signalą į kairę) yra „Mercedes-Benz“, kurį vairavo T. M., nes laikas ir vieta atitinka, kad tuo metu T. M. ir T. M. automobiliai privažiavo prie sankryžos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš antro vaizdo įrašo (daryto iš to paties automobilio vaizdo registratoriumi) apie 21.48 val. aiškiai matomas nukentėjusiojo automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs toje pačioje sankryžoje ta kryptimi, kuria važiavo ir yra įjungęs avarinio sustojimo šviesas, taip pat jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba.
Kaltinamasis T. M. neigia, kad su draugu buvo susitarė atkeršyti T. M., kad tai atsitiko visiškai atsitiktinai, susitikus sankryžoje ir išsigandus T. M. grasinimų bei draugui papurškus dujų spontaniškai, netikėtai, iš anksto nesitariant, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tai nebuvo atsitiktinė veika. T. M. sekė T. M. automobilį visą kelią ir sankryžoje privažiavęs arčiau prie T. M. automobilio garso signalu atkreipė dėmesį, ranka paragino atidaryti langą, o kai T. M. tai padarė, T. M. pirmas pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti, po ko atsilošė atgal ir šalia T. M. sėdėjęs keleivis staiga pasilenkė link T. M. ir pro atidarytus langus pradėjo purkšti dujas į T. M. automobilio saloną. Paskui BMW automobilis greitai nuvažiavo. Ši aplinkybė įrodo, jog T. M. ir jo keleivio veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo iš anksto suderinti ir aptarti, pasiruoštas dujų balionėlis. Be to, sankryžoje raudonas šviesoforo signalas dega neilgai, todėl veikti reikėjo operatyviai iki užsidegs žalias šviesoforo signalas. T. M. veiksmai turėjo būti suderinti su keleiviu, nes kitaip užpuolimas galėjo nepavykti. Taigi akivaizdu, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir vieninga tyčia, kas palengvino T. M. užpuolimą. T. M. nurodyta versija, kad T. M. pirmas pradėjo jį įžeidinėti, jam grėsė pavojus, nes T. M. galėjo išlipti ir ištraukti jį iš automobilio teismas netiki, nes T. M. važiavo vienas, o T. M. su draugu, todėl jėgų persvara buvo T. M. pusėje. Be to, T. M. savo automobilyje galėjo užsirakinti iš vidaus dureles ir T. M. nebūtų galėjęs jo ištraukti iš automobilio. Taip pat T. M. jeigu būtų bijojęs T. M., galėjo greitai išvažiuoti nebendravęs su juo pro atidarytą langą. Pažymėtina ir tai, kad T. M. nurodė, jog 4-5 metus jis yra lankęs bokso treniruotes, dėl to mažai tikėtina, kad jis būtų išsigandęs, kad jam ir jo draugui grėsė pavojus ir dėl to reikėjo gintis purškiant ašarines dujas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje kaltinamojo T. M. veiksmai buvo sąmoningai nukreipti į nukentėjusįjį ir nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Specialisto išvada patvirtina, kad T. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kaltinamojo T. M. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę, yra nenuoseklūs ir nepatikimi, prieštarauja nukentėjusiojo T. M. ir liudytojų E. K., R. S. parodymams, kitiems bylos duomenims, todėl teismas jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad T. M. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, todėl jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su kitu asmeniu.
Skirdamas bausmę T. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pasekmes (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta žala, buvo veikiama labai įžūliai ir agresyviai, keliamas pavojus ir eismo saugumui), į kaltinamojo asmenybę (dirba, neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi), taip pat į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis didesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Skirti griežtesnę bausmę (areštą ar laisvės atėmimą) nėra pagrindo, nes pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Ikiteisminio tyrimo metu T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 84).
Dėl S. C. baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Šioje baudžiamojoje byloje S. C. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straiopsnio 1 dalyje padarymu bendrininkų grupėje kartu su T. M.. Kaltinamojo S. C. kaltė grindžiama tik nukentėjusiojo T. M. parodymais ir jo atpažinimo iš nuotraukos protokolu. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių S. C. kaltę nėra, niekas iš liudytojų šio įvykio nematė ir nieko nežino. Pats kaltinamasis S. C. savo kaltę kategoriškai neigia, nurodo kad jis nedalyvavo nusikaltime, tuo metu buvo savo namuose su šeima, apie įvykį ir baudžiamąją bylą jam papasakojo T. M.. Jis neturi jokio intereso sužaloti T. M., jokių konfliktų su juo nėra turėjęs. Jis pats lankydavosi siuntų skyriuje atsiimti siuntų, todėl po įvykio tikrai nebūtų važiavęs su T. M. atsiimti siuntos, baimindamasis, kad nukentėjusysis jį gali atpažinti. Kaltinamasis T. M. taip pat nurodė, kad S. C. nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, jis važiavo su kitu draugu, kurio vardas Andrius ir būtent Andrius netikėtai papurškė dujų į T. M..
Vertinant nukentėjusiojo T. M. parodymus reikia atsižvelgti į BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo ar liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Be to, byloje neturi būti duomenų paneigiančių nukentėjusiojo parodymus arba sudarančių rimtą pagrindą jais abejoti, taip pat svarbu, kad įrodymai būtų gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Toks įstatymo reguliavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis nuosprendis galėtų būti grindžiamas vien tik nukentėjusiojo T. M. parodymais, nes jam nėra taikytas anonimiškumas, tačiau tokiu atveju jo parodymai dėl S. C. veiksmų turi būti nuoseklūs, neprieštaringi ir nekelti teismui jokių abejonių dėl jų patikimumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., siuntų tarnyboje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp T. M. ir T. M. įvyko konfliktas, po ko, tą pačią dieną, apie 21.00 val., T. M. baigus darbą ir kartu su kolega R. S. vykstant namo, jis buvo sekamas T. M. automobiliu ir apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pagal iš anksto T. M. sukurtą planą atkeršyti T. M. dėl anksčiau vykusio konflikto, T. M. atidarius automobilio langą į automobilio saloną iš T. M. automobilio keleivis pripurškė ašarinių dujų, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo T. M. pateikta versija nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme buvo nuosekli dėl T. M. veiksmų, t. y., kad T. M. ašarinių dujų nepurškė, kad dujas purškė prie T. M. keleivio vietoje sėdėjęs vyras, tačiau jo parodymai skyrėsi dėl S. C., kaip kito asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu.
Pirminės apklausos metu (2017-09-28) ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad tik atidarius langą pamatė T. M., kuriam staiga atsitraukus atgal, šalia sėdėjęs keleivis, kurio iki tol nepastebėjo, pašoko link jo atidaryto lango ir ištiesęs ranką grasindamas staigiai papurškė dujų į jo automobilio salono vidų (1 t., b. l. 35). Apklaustas 2018 m. vasario 15 d. T. M. papildomai nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį, su T. M. atėjo atsiimti siuntos su dviem vyrais, kurių vieno nepažįsta, o antrą atpažino, kaip vyrą, kuris jam papurškė dujomis (1 t., b. l. 36). Tačiau tyrėjui atpažinto asmens neapibūdino, vardo ar pavardės nenurodė, nors teisme teigė, kad vardą ir pavardę atpažinto asmens išsiaiškino dar tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 30 d.
Akistatos metu 2018 m. balandžio 4 d. tarp T. M. ir T. M. į klausimą kas jam (T. M.) purškė dujomis T. M. nurodė, kad dujas purškė šalia T. M. sėdėjęs vyras, kurio jis nepažįsta (1 t., b. l. 80-81), nors 2018 m. vasario 15 d. apklausos metu teigė, kad tą vyrą atpažino. Tyrėjos R. I. 2018 m. balandžio 12 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad remiantis T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog dujas į T. M. purškė su T. M. sėdėjęs keleivis, kurio nukentėjusysis T. M. negali apibūdinti. Pateiktame vaizdo įraše T. M. keleivio nesimato ir nėra kitų liudytojų, galinčių patvirtinti arba paneigti šalių versijas (1 t., b. l. 85). Nenustačius antrojo įtariamojo asmenybės ikiteisminis tyrimas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu buvo sustabdytas, tačiau jau 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme tęsti ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis T. M. įvardino antrąjį įtariamąjį, kad tai S. C., apie kurį sužinojo iš viešos informacijos, nes S. C. yra T. M. draugų sąraše „facebook“ socialiniame tinkle (2 t., b. l. 90, 95). Šiame prašyme T. M. nieko nenurodė, kad jis atpažino S. C. 2018 m. sausio mėnesį, kai šis buvo atėjęs atsiimti siuntos į siuntų skyrių. Prokuroras teismo posėdžio metu patvirtino, kad T. M. sureagavo ir įvardino S. C., kaip įtariamąjį, kai gavo pranešimą apie sustabdytą tyrimą ir tada pateikė prašymą atnaujinti tyrimą (3 t., b. l. 37).
Apklaustas 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2018 m., kada tiksliai pasakyti negali, su T. M. atėjo du vyrai atsiimti siuntos, iš kurių vieną atpažino kaip asmenį, kuris jam į automobilio saloną purškė dujomis. Atidavęs siuntą, pagal siuntos atsiėmimo dokumentus, nustatė, jog tai S. C., kurio veidą gerai įsidėmėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykio metu, ir gali atpažinti jį iš veido bruožų visumos, smulkiau apibūdinti negali (2 t., b. l. 99). Teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat teigė, kad po 2018 m. sausio mėnesio apsilankymo dėl siuntos jis atpažino S. C. ir sužinojo jo vardą bei pavardę. Iki to laiko, kol T. M. su S. C. buvo atėję atsiimti siuntos, S. C. nebuvo matęs. 2018-02-15 apklausos metu nenurodė, kad S. C. purškė dujas, nes jo niekas neklausė, o gal jis pats nenurodė, gal kokia klaida, tačiau tyrimo metu jis buvo pasakęs tyrėjui apie S. C.. Kiek pamena, pasakė sausio mėnesį. S. C. nuotrauką jam rodė, kai 2018 m. jis atvyko atpažinti įtariamojo.
Iš šių duomenų neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis T. M. sužinojo apie S. C. 2018 m. sausio 30 d., tokią aplinkybę patvirtina ir siuntų tarnybos pateiktas dokumentas apie siuntos įteikimą S. C. (3 t., b. l. 23), tačiau nei 2018 m. vasario 15 d. apklausos metu, nei 2018 m. balandžio 4 d. akistatos metu nenurodė S. C., kaip asmens, kuris galimai įvykdė prieš jį nusikaltimą. Akistatos protokole užfiksuota, kad klausimas apie asmenį purškusį dujas nukentėjusiam buvo užduotas, tačiau jis atsakė, kad to vyro nepažįsta. Šie nukentėjusiojo T. M. parodymų prieštaravimai kelia teismui daug abejonių jo parodymų patikimumu, nes jeigu 2018 m. sausio 30 d. atpažino S. C., kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime, tai kodėl iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. jis šio asmens nenurodė tyrėjams, nors buvo apklaustas ir surengta akistata su T. M.. Teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 15 d. atliktos apklausos ir 2018 m. balandžio 4 d. akistatos metu tyrėjų užfiksuotais duomenims, tuo labiau, kad šiose apklausose dalyvavo ir T. M. advokatas U. Č.. Tačiau teismui kelia abejonių ar tikrai T. M. galėjo atpažinti S. C. iš veido bruožų 2018 m. sausio mėnesį jam atėjus atsiimti siuntos, nes detaliau apibūdinti negalėjo, o savo 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodė, kad apie S. C. sužinojo iš viešos informacijos („facebook“ interneto tinklapio), nes S. C. yra T. M. paskyros draugų sąraše. Be to, T. M. užpuolimas sankryžoje įvyko vakare apie 21.30 val., t. y. jau buvo pakankamai tamsu, T. M. keleivis, kurio iš pradžių T. M. net nepastebėjo, staiga papurškė dujų, todėl kyla pagrįstas klausimas ar galėjo T. M. gerai įsidėmėti keleivį, purškiantį į jį ašarines dujas, kai šį asmenį matė tik kelias sekundes. Nukentėjusysis pats parodė, kad viskas įvyko labai greitai. 2018 m. spalio 17 d. akistatos metu tarp T. M. ir S. C., 2018 m. spalio 5 d. apklausos metu, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolu bei duodamas parodymus teisme T. M. įvardijo S. C. kaip asmenį purškusį dujas, tačiau tai nepašalina dvejonių, kodėl atpažinęs S. C. 2018 m. sausio 30 d. iki pat 2018 m. rugpjūčio 17 d. šio asmens neįvardijo ir gerai įsiminęs veido bruožus, jo neapibūdino. Taigi byloje yra daug abejonių dėl nukentėjusiojo T. M. parodymų S. C. atžvilgiu ir nėra galimybės nustatyti ar tikrai nusikalstamoje veikoje dalyvavo S. C.. Kitų objektyvių duomenų, kad S. C. buvo tas asmuo, kuris purškė dujas į T. M., byloje nėra. Kadangi T. M. parodymai dėl S. C. yra nenuoseklūs ir prieštaringi, negalima daryti vienareikšmės išvados apie S. C. padarytą nusikalstamą veiką. Be to nukentėjusysis turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, siekia prisiteisti žalos atlyginimą, todėl ir dėl šios priežasties jo parodymai negali būti vertinami, kaip visiškai objektyvūs dėl S. C. veiksmų, nukentėjusiojo parodymų niekas nepatvirtina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažinta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokiu būdu akivaizdu, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014, 2K-7-97-895/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988-12-06 sprendimas byloje Barbera, Messeque ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).
Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą buvo išnaudotos visos galimybės abejonėms ir neaiškumams dėl S. C. pašalinti, todėl nepavykus jų pašalinti, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų dėl S. C. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį T. M., konstatuotina, kad S. C. turi būti išteisintas neįrodžius, jog dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu S. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (2 t., b. l. 112).
Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 13,39 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo T. M. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 50-52). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (1 t., b. l. 119; 3 t., b. l. 14-15).
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių T. M. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl ieškinys yra tenkintinas. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentėjusiojo T. M. gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 13,39 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo reikalaujama 13,39 Eur suma priteistina iš atsakingo už nusikaltimo padarymą asmens – T. M. (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. M. pareiškė patikslintą 1 600 eurų civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 600 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, stiprų akių ir kvėpavimo takų perštėjimą bei kvėpavimo ir regėjimo sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius išgąsčiu ir nerimu dėl savo sveikatos, išliko baimė būti pakartotinai užpultam. Dėl savo elgesio kaltinamieji jo neatsiprašė, kas rodo jų bendražmogiškų vertybių ignoravimą. Proceso metu jis savo atstovui advokatui U. Č. sumokėjo 600 eurų dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl prašo šias išlaidas priteisti. Teismo posėdyje savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti (1 t., b. l. 39-43, 135-138; 3 t., b. l. 19-20).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. M. yra atsakingas už nukentėjusiajam T. M. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors T. M. savo kaltės nepripažino, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, tačiau akivaizdu, kad dėl neteisėtų jo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei būsenai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (patyrė cheminį akių nudeginimą, buvo pažemintas ir įžeistas, ką matė ir aplinkiniai), į kaltinamojo amžių, darbingumą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo T. M. prašoma 1 000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iki 600 Eur ir ši suma priteistina iš kaltinamojo T. M. (BPK 109 str., CK 6.250 str.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas T. M. patyrė, nes buvo priverstas samdyti atstovą (advokatą), kuris atstovavo jo interesus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Pateikti įrodymai - 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovui U. Č. 600 Eur už teisines paslaugas (1 t., b. l. 41-42; 2 t., b. l. 137-138). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo T. M. advokato išlaidos susidarė dėl kaltinamojo T. M. neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos, šios išlaidos nėra per didelės pagal advokato suteiktas paslaugas (konsultavimą, ieškinio surašymą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo institucijose ir teisme, įvyko 5 teismo posėdžiai), todėl 600 eurų išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo T. M. civilinio ieškovo T. M. naudai.
Kadangi nebuvo įrodyta, jog kaltinamasis S. C. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir yra išteisinamas, pateikti civiliniai ieškiniai dalyje dėl civilinio atsakovo S. C. netenkinami (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmena su vaizdo įrašais, įdėta į voką ir prisegta prie 1-ojo tomo galinio viršelio, paliktina saugoti šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. M. priteistą žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. M. palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš T. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 13,39 Eur (trylika eurų 39 ct) žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo T. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. M. civiliniam ieškovui T. M. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti T. M., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
S. C. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. C., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Netenkinti civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. M. civilinių ieškinių dalyje dėl žalos priteisimo iš S. C..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.