Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis atvežė savo draugę A. L. atsiimti siuntos, stovėjo nuo draugės apie 4 metrų atstumu ir matė, kaip T. M. neatidavė draugei siuntos, tyčiojosi iš jos, nepagarbiai bendravo. Tada jis priėjo ir paklausė, kodėl neatiduoda siuntos ir ar atiduos. T. M. nemandagiai kalbėjo sakė, kad neatiduos. T. M. buvo konflikto iniciatorius. Jis su drauge išėjo, nes matė, jog siuntos negaus. T. M. išbėgęs į lauką toliau vadino juos negražiais žodžiais. Jie sėdo į automobilį ir nuvežė draugę į darbą, o pats nuvažiavo susitikti su draugais. Buvo ir stotyje, nes ten turi daug draugų, bendravo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nuo T. M. darbovietės nieko nesekė, pakeliui vežė draugą A., kuris gyvena Pašilaičiuose, o jam reikėjo į Fabijoniškes. Nežinojo, kad priekyje jo važiuoja T. M.. Sankryžoje netoli namų papasakojo draugui apie konfliktinę situaciją dėl siuntos, kad jį įžeidinėjo vienas darbuotojas. Sustojęs sankryžoje prie šviesoforo atsitiktinai pamatė T. M., o šis pažiūrėjo į jį ir vienu metu jie atsidarinėjo automobilių langus. Tik atsidaręs langą T. M. pradėjo ant jo rėkti ir tuomet jo draugas papurškė dujomis. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nenorėjo savo draugo A. pasakyti, nes bijojo, kad draugas nenukentėtų, todėl pasakė, kad pats purškė dujų, nors iš tikrųjų purškė draugas. Jis aiškino draugui, kad čia jo konfliktas, bet draugas pasakė, kad jiems grasino. Dujų balionėlį turėjo draugas. Su A. labai artimai nebendrauja, nes jis gyvena Anglijoje, tačiau tuo metu buvo atvykęs yra gyveno Pašilaičiuose, todėl pasiūlė A. pavežti į namus. Automobiliu važiavo dviese, o T. M. važiavo vienas. Kai prasidėjo keiksmažodžiai iš T. M., jis atsakė tuo pačiu. Draugas pagalvojo, kad bus konfliktinė situacija ir papurškė dujų. Jie nesitarė, kad purkš dujas, tai jam buvo pačiam netikėta. Jis neprašė draugo purkšti dujų, neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį. Savo draugei A. L. apie papurškimą dujomis nepasakojo. Po šio įvykio nuvežė draugą į Pašilaičius ir išleido prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Po įvykio siuntų tarnyboje su nukentėjusiuoju santykių nesiaiškino. Vieną kartą atvažiavo su S. C. atsiimti siuntos, kurią turėjo paimti S. C.. Tada jis S. C. papasakojo apie konfliktą su T. M.. Paklausė T. M., ar negalima būtų kažkaip išspręsti situaciją, kuri įvyko netyčia, o T. M. pasakė kreiptis į jo advokatą. Jis atsiėmė siuntą iš T. M. ir daugiau konfliktų nebuvo. S. C. pažįsta 5-6 metus, kartais susitinka, kartu eidavo sportuoti. Nežino kur buvo S. C. 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Savo kaltės jis nepripažįsta, nori atsiprašyti T. M., kad pakliuvo į nemalonią situaciją. Apgailestauja, kad su savo drauge iškart neparašė pareiškimo policijai. Anksčiu konfliktų su T. M. nėra turėjęs, nereiškė pretenzijų jam, kad šis kreipėsi į policiją. Savo pažįstamo A. veiksmų nepateisina, gailisi, kad taip viskas įvyko.

Kaltinamasis S. C. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu jo ten nebuvo, jis dujų nepurškė ir su T. M. nevažiavo. Tuo metu buvo namuose su mergina. Kas purškė dujas nežino. Tai įvyko prieš 2 metus, draugė neatsimins, kas buvo tą dieną, bet gali paliudyti, kad jis buvo namuose. Kai po to įvykio buvo atėjęs pasiimti siuntos, apie įvykusį konfliktą jau žinojo. Siuntos atėjo kartu su T. M.. Atsiimant siuntą apie įvykį kalbos nebuvo, kalbėjo dėl atnaujinto tyrimo. Kas klausė nežino (mano, kad T. M.), nes jam buvo neįdomu, tai ne jo reikalas. T. M. iš matymo žinojo, nes dažnai užeina atsiimti siuntų, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykio jis atsiimdavo siuntas, tik negali pasakyti ar siuntas atsiimdavo konkrečiai iš T. M.. Kažkada turėjo dujų balionėlį, bet jo nesinešioja, nes konfliktų nebūna, jau išaugo iš tokių dalykų, niekur nevaikšto, kad reikėtų gintis, su drauge augina vaiką. Jis dirba pagal verslo liudijimą, po darbo visada būna namuose. Prašo jį išteisinti, nes įvykyje nedalyvavo. Jei būtų padaręs nusikaltimą, tikrai neitų atsiimti siuntos, baimindamasis, kad T. M. gali jį atpažinti, kaip asmenį, dalyvavusį nusikalstamoje veikoje. Mano, kad jeigu T. M. būtų nuėjęs atsiimti siuntos su kitu asmeniu, tai nukentėjusysis būtų atpažinęs tą asmenį, kaip nusikaltėlį ir kaltinamasis šioje byloje būtų kitas asmuo. Jeigu jis būtų padaręs nusikalstamą veiką - tikrai prisipažintų.

Nukentėjusysis T. M. teismo posėdyje parodė, kad jis nėra susijęs jokiais ryšiais su kaltinamaisiais. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pavakaryje, T. M. su A. L. atėjo pasiimti siuntos. Iš pradžių priėjo tik A. L., kuri neturėjo reikiamų dokumentų, todėl negalėjo jai išduoti įmonei adresuotos siuntos. A. L. vis tiek reikalavo siuntos. Tiek su A. L., tiek su T. M. bendravo pagal visas siuntų skyriaus taisykles, nevartojo įžeidžiančių žodžių. Priėjęs T. M. bendravo grubiai, o atidavus A. L. vizitinę kortelę pasipylė necenzūriniai žodžiai ir grasinimai susidoroti po darbo. Tai girdėjo bendradarbiai ir žmonės, kurie tuo metu buvo patalpoje. A. L. pokalbyje dalyvavo, tačiau negrasino. Po šio pokalbio jis išėjo į lauką nusiraminti, kur tuo metu rūkė draugai, kurie taip pat išgirdo necenzūrinius žodžius ir grasinimus. Po darbo jis nieko įtartino nepastebėjo, tačiau važiuojant iš darbo automobiliu (duomenys neskelbtini) (prie pat darbo) pastebėjo iš paskos važiuojantį juodos spalvos automobilį BMW, kuris jį sekė per visą miestą ir buvo sustojęs Fabijoniškėse, kai jis sustojo išleisti prie namų savo bendradarbį R. S.. Sankryžoje (duomenys neskelbtini) gatvėje jam iš dešinės pusės privažiavo automobilis BMW tamsintais stiklais, kurį vairavo T. M., šalia vairuotojo sėdėjo S. C.. Šiuos du asmenis įsidėmėjo, matė, kad purškė keleivis. T. M. signalu ir rankų gestais parodė atidaryti langą, o kai jis tai padarė, buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais ir apipurkštas dujomis. Viskas įvyko labai greitai. Jis ieškojo mygtuko, kad uždarytų langą, o uždaręs langą bandė įsidėmėti BMW valstybinį numerį. Po įvykio automobilis BMW išvažiavo, o jis pasiliko stovėti, nes negalėjo vairuoti, sunku buvo kvėpuoti, nieko nematė, buvo šoko būsenos. Užpultas iškart nusiuntė draugei žinutę apie BMW automobilio valstybinius numerius, kad paskui nepamirštų. Negali pasakyti ar iki šio konflikto matė kaltinamuosius darbe, nes ateina daug žmonių. Konfliktų su jais anksčiau nėra turėjęs. Po įvykio teko susitikti su kaltinamaisiais, kai jie kartu atėjo atsiimti siuntos 2018 m. sausio mėnesį. Tada siuntą jis atidavė. Bendravo su S. C., kuris jo klausė, kodėl atnaujino tyrimą. T. M. kažką bandė susitarti, prašė jo telefono numerio, į ką jis pasakė kreiptis į jo advokatą. T. M. norėjo susitaikyti, o S. C. tik pašaipiai kalbėjo, bet jokių grasinimų nebuvo. Dėl kaltinamųjų, kad jie padarė nusikalstamą veiką, yra įsitikinęs 100 procentų. Iš veido bruožų atsiminė asmenį, kuris purškė dujas. Palaiko savo 1 600 eurų civilinį ieškinį, nes buvo pažemintas, sekamas per visą miestą, užpultas viešoje vietoje prie žmonių, sutrikdyta jo regėjimas ir kvėpavimas, tai tęsėsi visą naktį. Po įvykio priėjo keletas vaikinų, paklausė, kas nutiko, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri jį išvežė į universitetinę ligoninę, ten suteikė pirmąją medicininę pagalbą. S. C. atpažino ir jo vardą bei pavardę sužinojo, kai jis kartu su T. M. 2018 m. sausio mėnesį atėjo atsiimti siuntos į siuntų skyrių. Iki to laiko, kol T. M. su S. C. buvo atėję atsiimti siuntos, S. C. nebuvo matęs. Kai rašė skundą, dar nežinojo S. C. vardo ir pavardės. 2018 m. vasario 15 d. apklausos metu nenurodė, kad S. C. purškė dujas, nes jo niekas neklausė, o gal jis pats nenurodė, gal kokia klaida. Tačiau tyrimo metu jis buvo pasakęs tyrėjui apie S. C., reikėtų klausti tyrėjo, kiek pamena, pasakė sausio mėnesį. S. C. nuotrauką jam rodė, kai jis 2018 metais atvyko atpažinti įtariamojo. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas A. C. teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo S. C. brolis. Nukentėjusysis T. M. nori apšmeižti jo brolį, apie įvykį sužinojo iš brolio. Siuntų skyriuje jis su broliu atsiimdavo siuntas, dažnai ten lankydavosi 2017 metais. Kada tiksliai atsiimdavo siuntas neatsimena, konfliktų su T. M. neturėjo. Nežino ar brolis draugauja su T. M. ir nežino ką jie kartu veikia. Kiek kartų su broliu buvo siuntų tarnyboje 2017 - 2018 metais neatsimena, gal 3-5 kartus. Su T. M. jis nebuvo siuntų atsiimti. Nežino ar atsimena nukentėjusįjį T. M..

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad jis yra siuntų skyriaus vadovas. Jis sėdėjo prie kasos, kai apie 19.30 val. A. L. atėjo atsiimti siuntos įmonės vardu, bet pagal taisykles ji nepateikė įgaliojimo. Darbuotojas T. M. paaiškino, kad negali atiduoti siuntos, reikia patvirtinančio dokumento ar bent jau darbo pažymėjimo, o A. L. turėjo tik savo asmens dokumentą. Kol T. M. bendravo su A. L., priėjo T. M., kuris anksčiau stovėjo atokiau prie informacijos centro, ir pradėjo negražiai bendrauti. T. M. paaiškino T. M., kad siuntos atiduoti negali. Tada T. M. įsikarščiavo ir išėjo iš pastato, išeidamas pagrasino tiesiogiai ir konkrečiai T. M.. T. M. visą laiką bendravo pagal instrukcijas, t. y., kad turi paaiškinti klientams, bet nesivelti į konfliktus. T. M. negrasino, bandė paaiškinti, kodėl negali atiduoti siuntos. Tuo metu buvo ir daugiau klientų, jis pats priiminėjo siuntą, o kitas darbuotojas R. S. buvo sandėlio viduje, todėl konflikto negalėjo matyti, bet galėjo girdėti necenzūrinius žodžius. T. M. priėjęs prie T. M. kalbėjo necenzūriniais žodžiais. T. M. buvo susinervinęs, todėl pasiūlė jam išeiti į kiemą nusiraminti. Jis (liudytojas) rūkė laukė, o T. M. stovėjo šalia. Lauke T. M. dar labiau šaukti pradėjo. Jis matė T. M. stotyje 50-70 metrų atstumu, šalia jo buvo mergina, kitų asmenų nebuvo. Siuntų skyrius dirba iki 21.00 val., jis iš darbo išėjo apie 21.15 val. Išeidamas užrakino duris, viską apžiūrėjo, įjungė signalizaciją. Jis visada išeina paskutinis, T. M. jau buvo išvažiavęs namo, nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau T. M. jam paskambino kaip vadovui apie 22.00 val. ir pasakė, kad buvo užpultas automobilyje prie namų aikštelėje, pro automobilio langą buvo apipurkštas dujomis. Paskui paaiškėjo, kad T. M. kalbėjo apie tuos pačius asmenis, kurie konfliktavo vakare ir tas žmogus laukė Tomo specialiai, kol baigs darbą, kad užpultų vien dėl to, kad merginai neišdavė siuntos. T. M. sakė, kad matė du vyrus, dujas purškė keleivis. Dėl T. M. nusiskundimų iš klientų nėra buvę, savo pareigas jis vykdė gerai, galima buvo juo pasitikėti.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad darbo reikalais ji nuvyko atsiimti siuntos, kuri buvo adresuota įmonei. Tai darė pirmą kartą, jai buvo paaiškinta, jog siuntą atsiims su įmonės rekvizitais, todėl paėmusi lapelį išvažiavo su T. M., kurio paprašė pavežti. Siuntų skyriuje T. M. stovėjo tolėliau, o ji nuėjo atsiimti siuntos. Priėjus jos eilei paaiškino kokios siuntos atvyko ir padavė rekvizitų lapelį, kalbėjo mandagiai. Tuo tarpu T. M. bendravo grubiai ir leido suprasti, kad siuntos neatiduos, tačiau nieko konkretaus nepasakė. T. M. daug tyčiojosi, įžeidinėjo. Tuo metu prie jos priėjo T. M. ir pasakė jai nesinervinti, nes T. M. bendrauja neadekvačiai. Jiems išėjus į lauką, paskui išbėgo T. M. ir juos įžeidinėjo, tikslių žodžių neatsimena, bet ji su T. M. stengėsi išlikti ramūs. Paskambinusi į darbą ji paklausė ką daryti, nes neatiduoda siuntos, o jai pasiūlė dar kartą paprašyti. Ji antrą kartą prašyti nenorėjo, todėl paprašė T. M. paklausti dėl siuntos. Kai T. M. priėjo, T. M. pradėjo šaukti, vadinti juos negražiais žodžiais, su kitais darbuotojais juos apšnekinėjo, tyčiojosi prie kitų žmonių, pradėjo grasinti, tuomet jie išėjo iš stoties. T. M. nuvežė ją į darbą. Darbe negalėjo paaiškinti, kodėl negavo siuntos, grįžo susinervinusi. Kitą dieną buvo nusiųstas kitas atsakingas darbuotojas atsiimti įmonės siuntos. Su T. M. susidūrė pirmą kartą, darbuotojai ten visada būdavo mandagūs, siuntas atsiimdavo. Dėl įvykio su dujų balionėliu nieko nežino, kur važiavo T. M. po to, kai ją išleido negali pasakyti, T. M. jai nepasakojo. Tą dieną ji S. C. nematė, tik žino, kad su T. M. jie yra pažįstami, tačiau tuo metu T. M. nieko nekalbėjo apie S. C..

Liudytojas R. S. teismo posėdyje nedalyvavo, nurodė, kad yra išvykęs į užsienį ir neturi galimybės atvykti. Savo prašyme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 83). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, šio liudytojo parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad tikslios datos nepamena, būdamas darbe adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgirdo, jog vyksta žodinis konfliktas tarp darbuotojo T. M. ir klientų – merginos ir vaikino (A. L. ir T. M.). Konfliktas vyko viduje, jis nematė, kad T. M. būtų išėjęs į lauką, jis taip pat į lauką išėjęs nebuvo, nes nerūko. Matė, kad A. L. ir T. M. išėjo iš patalpų ir daugiau negrįžo. Apie 21.00 val., baigęs darbą paprašė T. M. pavežti iki namų, įsėdo į T. M. automobilį „Mercedes-Benz“ ir važiavo link jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant prie (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį į automobilį BMW, nes atrodė lyg jis visą laiką važiuoja paskui juos. Tuomet, kai T. M. sustojo jį išleisti prie namų, vėl atkreipė dėmesį į tą patį automobilį BMW, tačiau T. M. nieko nesakė, pagalvojo, kad galbūt jam pasirodė keisti dalykai. Kas vyko toliau nematė. Po gero pusvalandžio paskambino T. M. ir pasakė, kad jam pripurškė dujų į automobilio saloną ir akis (1 t., b. l. 56).

2017 m. rugpjūčio 14 d. T. M. pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas nurodė 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykio, kurio metu savo automobilyje buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, aplinkybes, kurios iš esmės yra analogiškos jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams. Pareiškime nurodyta, jog ašarines dujas purškė su T. M. važiavęs vyras, bet konkretus asmuo nenurodytas (1 t., b. l. 26-27).

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas Nr. 64027, patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 22.01 val. T. M. kreipėsi į medikus dėl apipurškimo dujomis, jam išrašytas receptas vaistams (1 t., b. l. 28-29).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad specialistas, apžiūrėjęs Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapą Nr. 64027, pateikė išvadą jog T. M. nustatytas cheminis akių nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d., papurškus dujų ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44-47).

Savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolu T. M. pateikė USB laikmeną su 3 vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti apžiūros protokolu. Pirmame vaizdo įraše (be garso) užfiksuotas A. L. ir T. M. atėjimas į siuntų skyrių, bendravimas su T. M. ir išėjimas. Iš antro vaizdo įrašo iš automobilio vaizdo registratoriaus galima matyti, kaip apie 21.28 val. keli automobiliai privažiuoja prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Trečias vaizdo įrašas iš automobilio vaizdo registratoriaus (failas pavadinimu 21480057) patvirtina, kad 21.48 val. T. M. automobilis „Mercedes benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje su įjungta avarine signalizacija. Apie 21.50 val. prie šio automobilio pribėga mergina, įsėda į vairuotojo vietą ir automobilis pradeda važiuoti, sankryžoje apsisuka ir iš karto sustoja už greitosios medicinos pagalbos automobilio, stovinčio prie važiuojamosios dalies krašto (1 t., b. l. 60-63).

2017 m. rugpjūčio 24 d. vyriausiosios tyrėjos A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta telefonu su A. L., kuri nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. kartu su draugu T. M. buvo nuvykusi atsiimti įmonės siuntos, darbuotojas T. M. paprašė jos darbo pažymėjimo, ji atsakė, kad neturi, turi tik įmonės rekvizitus. T. M. jai grubiai pasakė, kad jei neturi pažymėjimo, siunta nebus išduota, ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir ji liko be žado. Tuomet draugas pasakė jai, kad geriau eiti iš čia ir jie išėjo. Lauke T. M. juos išvadino necenzūriniais žodžiais ir pagrasino. Taip pat telefonu buvo bendrauta su T. M., kuris nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. su drauge A. L. nuvažiavo atsiimti darbovietei skirtą siuntą. Siuntų skyriuje A. L. pasakė įmonės pavadinimą, kodą ir paprašė siuntos, o T. M. jai pasakė, kad reikalingas darbo pažymėjimas, kalbėjo šiurkščiai ir pakeltu tonu. A. L. atsakius, kad neturi dokumento, jai atsakė necenzūriniais žodžiais ir jie išėjo. Išeinant iš siuntų skyriaus jis pasakė A. L. „ožiai“. Tai išgirdęs T. M. pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir pagrasino. Vėliau jam važiuojant automobiliu BMW, Fabijoniškėse pamatė automobiliu važiuojantį T. M., kuris vėl pradėjo grasinti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, todėl T. M. nieko nelaukdamas papurškė T. M. dujomis, nes išsigando tolimesnių padarinių, po ko iš karto nuvažiavo (1 t., b. l. 64).

Akistatos protokolas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 4 d. buvo atlikta akistata tarp T. M. ir T. M.. Akistatos metu jie patvirtino, kad vienas kitą pamatė pirmą kartą 2017 m. rugpjūčio 11 d., jokių santykių nepalaiko. Į klausimą, kai 2017 m. rugpjūčio 11 d. važiavote iš darbo namo, koks automobilis sekė, kiek jame buvo asmenų, kas jums purškė dujomis ? T. M. nurodė, kad netoli darbovietės, nuo pat stoties jis pastebėjo, kad paskui jo automobilį važiuoja automobilis BMW. Automobilyje buvo du vyrai, T. M. sėdėjo prie vairo, o kitas vyras sėdėjo šalia vairuotojo. To vyro jis nepažįsta. Ties degaline (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jam sustojus prie šviesoforo, iš dešinės pusės privažiavo automobilis BMW, vairuojamas T. M., kuris gestais jam parodė atidaryti langą, ką jis ir padarė. Tada iš abiejų vyrų pasipylė keiksmažodžiai jo atžvilgiu, T. M. atsilošė atgal ir šalia jo sėdintis vyras pradėjo jam į automobilio saloną purkšti dujas, kol jis neuždarė lango. T. M. nurodė, kad jis nesekė T. M. ir neturėjo tikslo to daryti, nežinojo kokį automobilį vairuoja T. M.. Tiesiog visą dieną iki pat vakaro jis buvo stotyje su draugais, o paskui namo važiavo su dviem draugais, kurių duomenų nenori atskleisti. Vienas iš jų sėdėjo šalia jo (šiuo metu su šeima išvykęs į Angliją) ir T. M. nėra matęs, kitas draugas sėdėjo gale per vidurį. Draugą, sėdėjusį gale išleido Fabijoniškėse prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir toliau važiavo į Pašilaičius link (duomenys neskelbtini), kur norėjo išleisti ten gyvenantį kitą draugą (tikslaus adreso nežino). Važiuodamas link (duomenys neskelbtini), sustojo sankryžoje, laisvoje pirmoje juostoje ir pamatė antroje juostoje automobilyje sėdintį T. M.. Jų žvilgsniai tiesiog susidūrė, jokių gestų jis T. M. nerodė, bent jau neatsimena. Abu vienu metu atidarė langus ir tuomet iš T. M. išgirdo grasinančius žodžius, kuriuos jau girdėjo T. M. darbovietėje. Išsigandęs grasinimų, galvodamas, kad jį tuoj ištrauks iš automobilio, paėmė dujų balionėlį ir papurškė į T. M. automobilio saloną. Po to iškart išvažiavo. Draugas tuo metu buvo automobilyje, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir T. M. neįžeidinėjo. Paprašius T. M. įvardinti draugus su kuriais jis leido laiką stoties rajone įvykio dieną, T. M. nurodė, kad jų negali įvardinti, nes nenori kišti į bylą, jie su įvykiu nieko bendro neturi. Paprašius nurodyti draugą, kuris buvo automobilyje, kai vyko purškimas, T. M. nurodė, kad negali, nes draugas gyvena Anglijoje ir neturi galimybės atvažiuoti į Lietuvą. Į klausimą kokiu tikslu atidarė savo automobilio langą? T. M. paaiškino, kad stovint prie šviesoforo tiesiog susidūrė jų žvilgsniai, jokio tikslo neturėjo, gavosi spontaniškai. T. M. nurodė, kad pamatęs privažiavusį automobilį, jame pamatė T. M., kuris gestais parodė jam atidaryti langą, net nepagalvojo, kad gali kas nors nutikti. Į klausimą kur laikė dujų balionėlį T. M. nurodė, kad dujų balionėlį laikė dešinėje kišenėje, neatsimena kelnių ar viršutinių rūbų, be to neatsimena kaip tą dieną buvo apsirengęs. Į klausimą apie sporto šakas T. M. nurodė, kad anksčiau apie 4-5 metus užsiėmė boksu. Į klausimą kas jį išgąsdino, kad panaudojo dujų balionėlį T. M. nurodė, kad išgąsdino T. M. žodžiai, kuomet grasino ir jam pasirodė, kad ketina lipti iš savo automobilio, todėl norėdamas užbėgti tokiems veiksmams už akių, jis panaudojo dujų balionėlį. Į klausimą kas vyko po dujų papurškimo, T. M. nurodė, kad papurškęs iš karto išvažiavo. Į klausimą, kodėl pamatęs T. M. tiesiog neišvažiavo, T. M. nurodė, kad pamatė grėsmę sau. Į klausimą ar sakė ką nors T. M. atsidaręs langą, T. M. nurodė, kad nespėjo nieko pasakyti, tik išgirdo keiksmažodžius. Į klausimą kas purškė į jį dujomis, T. M. nurodė, kad purškė ne T. M., o šalia sėdintis vyras. Į klausimą kokius žodžius ir kas jo atžvilgiu vartojo iš automobilio BMW, T. M. nurodė, kad abu asmenys vartojo keiksmažodžius ir grasinimus (1 t., b. l. 80-81).

Iš 2018 m. balandžio 12 d. vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad, remiantis T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, T. M. dujų nepurškė, dujas purškė su T. M. važiavęs keleivis. Apklaustas T. M. šią aplinkybę kategoriškai neigė, tačiau pripažino, kad automobilyje buvo ne vienas, o su draugu, kurį kategoriškai atsisako įvardinti. Nukentėjusysis T. M. negali apibūdinti T. M. keleivio. Pateiktame vaizdo įraše T. M. keleivio nesimato, nėra kitų liudytojų, galinčių patvirtinti arba paneigti šalių versijas, todėl nėra galimybės surasti ir apklausti T. M. keleivio. Siekiant patikslinti T. M. parodymus, kad jis purškė dujomis, buvo paprašyta pateikti tyrimui dujų balionėlį. Telefoninio pokalbio metu T. M. pažadėjo balionėlį atnešti, tačiau atvykęs į akistatą nurodė, kad negali rasti dujų balionėlio ir pateikti negali (1 t., b. l. 85).

Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. T. M. prašymo tęsti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jis mano, jog stabdyti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, nes nėra išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Iš viešos informacijos jam yra žinoma, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. ties (duomenys neskelbtini) sankryža buvo užpultas ir apipurkštas dujomis dviejų asmenų – T. M. ir S. C.. S. C. profilis „Facebook“ yra įtrauktas į T. M. draugus ir užvadintas „S. S.“. Atsižvelgiant į tai prašo tęsti tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn (2 t., b. l. 95).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. spalio 5 d. protokolo su fotolentele matyti, kad T. M. atpažino S. C., kaip asmenį, kuris 2017 m. rugpjūčio 11 d. purškė dujas į jo automobilio saloną (2 t., b. l. 100-102).

Akistatos protokole nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d. buvo atlikta akistata tarp T. M. ir S. C.. Akistatos metu nustatyta, kad T. M. pažįsta S. C., jokių santykių su juo nepalaiko. S. C. nepažįsta T. M. tik, žino, kad jis dirba siuntų skyriuje, matė jį vieną kartą. Į klausimą apie 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje T. M. nurodė, kad jam važiuojant namo ir sustojus prie sankryžos, iš dešinėms pusės privažiavo automobilis BMW, kuris signalu atkreipė dėmesį, atsidarė vairuotojo langas ir nieko negalvodamas jis atidarė savo priekinį keleivio langą, tuomet prasidėjo grasinimai iš T. M. ir šalia sėdinčio S. C.. Po žodinio konflikto T. M. atsilošė atgal ir S. C. papurškė dujomis į jo automobilio saloną ir į jį. Jis kuo greičiau uždarė langą, stengėsi atsigauti, perštėjo akys, įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius. Po incidento BMW automobilis pasišalino. S. C. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. su T. M. jis automobiliu nevažiavo ir dujomis nepurškė. Į klausimą kur sėdėjo S. C., T. M. nurodė, kad S. C. sėdėjo keleivio vietoje šalia T. M.. Į klausimą iš kur sužinojo S. C. vardą ir pavardę, T. M. nurodė, kad vardas ir pavardė buvo parašyti ant siuntos, kai S. C. atėjo jos atsiimti. Į klausimą ar aiškiai įsidėmėjo S. C. veidą, ar matė tą veidą automobilyje, T. M. nurodė, kad taip, nes grasinimai buvo iš abiejų žmonių. Į klausimą, kaip buvo S. C. apsirengęs, T. M. nurodė, kad neatsimena, nes labiau žiūrėjo į veidą. Į klausimą ar automobilio salonas buvo gerai apšviestas ir kuriuo laiku tai buvo, T. M. nurodė, kad iš karto po darbo 21.00 val., tikslaus laiko neatsimena, bet automobilio salonas buvo puikiai apšviestas. Į klausimą kiek matė asmenų automobilyje BMW T. M. nurodė, kad galiniai automobilio langai buvo tamsinti, o priekyje matė du asmenis. Į klausimą ar visada atidaro automobilio langą, kai pamato iš dešinės privažiuojantį automobilį, T. M. nurodė, kad tuo metu atidarė langą, nes pamatė T. M., šiaip langų neatidarinėja. Į klausimą kokiu tikslu atidarė langą ar norėjo toliau pratęsti konfliktą T. M. nurodė, kad tęsti konflikto nenorėjo, norėjo išsiaiškinti, ko nori T. M. (2 t., b. l. 111).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų apie siuntų įteikimus nustatyta, kad T. M. išdavė siuntą S. C. 2018 m. sausio 30 d. taip pat pagal pateiktus dokumentus matyti, kad S. C. buvo atvykęs atsiimti siuntos 2017 m. spalio 19 d., tačiau siuntą jam įteikė kitas darbuotojas (3 t., b. l. 23-27).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika patvirtina, kad T. M., kaip darbuotojas, charakterizuojamas teigiamai, yra ramaus charakterio, santūrus ir korektiškas, nusiskundimų iš klientų dėl jo darbo bendrovė nėra gavusi (3 t., b. l. 21).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiojo jis nesekė ir neturėjo tikslo jį sekti ar keršyti, atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur atsidarė automobilio langą ir nukentėjusiajam pradėjus grasinti bei keiktis necenzūriniais žodžiais, šalia jo sėdintis draugas be išankstinio susitarimo, pagalvojęs, kad bus konfliktas ir išgirdęs grasinimus, netikėtai papurškė dujų, nors jis nebuvo prašęs to daryti. Tačiau tokius kaltinamojo T. M. teiginius teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. T. M. kaltė įrodyta nukentėjusiojo T. M. pareiškimu ir parodymais, liudytojų R. S. ir E. K. parodymais, specialisto išvada, akistatos protokolais, tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, T. M. medicinos dokumentais, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo T. M. duotais parodymais, kad konfliktas su T. M. buvo, kad jis buvo sustojęs sankryžoje šalia T. M. automobilio ir, kad su juo kartu važiavęs draugas netikėtai papurškė T. M. į automobilio saloną ašarinių dujų.

Vertindamas įrodymus teismas pažymi, kad vaizdo įrašas iš siuntų skyriaus patvirtina, kad siuntų tarnyboje tarp T. M. ir A. L. su T. M. susiklostė konfliktinė situacija dėl siuntos atsiėmimo, kuri patraukė ir pašalinio žmogaus, tuo metu aptarnaujamo kito darbuotojo E. K., dėmesį. Nors vaizdo įraše garso nėra, tačiau iš asmenų elgesio ir bendravimo galima suprasti, kad tarp jų kilo ginčas. Šiuo atveju nėra tiek svarbu, kas pirmas sukėlė konfliktą, svarbu pats faktas, kad konfliktas buvo ir kokiu būdu jis buvo sprendžiamas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje situacijoje liko nepatenkintas ir įsižeidęs T. M., nes jo draugė negavo siuntos ir jie turėjo tuščiomis grįžti į darbą, todėl T. M. turėjo interesą atkeršyti siuntų skyriaus darbuotojui T. M., kuris nepatenkino jų prašymo ir neatidavė siuntos. Liudytojas E. K., buvęs įvykio vietoje ir matęs konfliktą patvirtino, kad būtent T. M. grasino susidorojimu T. M., o ne atvirkščiai. Liudytoja A. L., kuri taip pat matė konfliktą, parodė, kad T. M. grubiai bendravo, tyčiojosi, įžeidinėjo ir grasino, tačiau tokiais jos parodymais teismas abejoja ir vertina kritiškai, nes, kaip nurodė nukentėjusysis T. M. ir liudytojas E. K., pagal siuntų skyriaus aptarnavimo taisykles aptarnaujantis darbuotojas negali grubiai elgtis su klientais, tuo labiau, kad aptarnavimo salėje buvo pašalinių žmonių, o šalia T. M. kitoje kasoje dirbo nukentėjusiojo tiesioginis vadovas E. K.. Taip pat mažai tikėtina, kad aptarnavimo sferoje dirbantis asmuo (T. M.) pirmas pradėtų tyčiotis, įžeidinėti, grasinti įstaigos, kurioje jis dirba, klientams. Į bylą pateikta T. M. darbdavio charakteristika tik patvirtina, kad šis darbuotojas yra santūrus ir korektiškas, per visą jo darbo laiką nusiskundimų iš klientų vadovybė nėra gavusi. Aplinkybę, kad nusiskundimų dėl T. M. elgesio su klientais nėra gavęs patvirtino ir jo vadovas liudytojas E. K.. Todėl teismas daro išvadą, kad konfliktą sukėlė, susidorojimu grasino ir interesą (tyčią) atkeršyti T. M. dėl negautos siuntos turėjo būtent kaltinamasis T. M., ką vėliau ir padarė. Dėl to teismas T. M. teiginius, kad jis T. M. nuo darbo nesekė, o atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir, kad T. M. jį pirmas užsipuolė, laiko neįtikinamais ir atmeta. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia ir liudytojo R. S. bei nukentėjusiojo T. M. parodymai, kurie patvirtino, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį BMW, kuris juos sekė iki vietos, kur T. M. išlaipino kolegą R. S., t. y. T. M. sustojus išlaipinti R. S., T. M. vairuojamas automobilis BMW pavažiavo į prieky ir taip pat sustojo, o T. M. važiuojant toliau, vėl sekė T. M. iš paskos iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur įvyko nukentėjusiojo užpuolimas.

Teismas netiki T. M. parodymais ir dėl to, kad jis savo parodymus proceso eigoje keitė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė, kad pats papurškė dujų į T. M. automobilio saloną, tačiau teisme jau teigė, kad ne jis purškė, o draugas A., kuris šiuo metu gyvena užsienyje. Tokie T. M. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to, T. M. nurodė, kad jis gyvena Fabijoniškėse, o draugą vežė į Pašilaičius, todėl nesant sekimo, jo pasirinktas maršrutas nėra logiškas ir atitinkantis situaciją, nes pirmiausia jis turėtų važiuoti į Pašilaičius, o tik paskui į Fabijoniškes, kur gyvena. Tačiau T. M. pasirinko kitą maršrutą, nors tuo metu didelio judėjimo ar spūsčių, kurių būtų siekiama išvengti, nebuvo. Vaizdo įrašas iš liudytojo (nenustatyto ikiteisminio tyrimo metu) automobilio vaizdo registratoriaus patvirtina, kad buvo pradėję temti, gatvės apšviestos, neintensyvus automobilių judėjimas, todėl nesunku buvo suprasti, kad vienas automobilis visą laiką važiuoja iš paskos. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad automobiliui (kurio vaizdo registratoriumi filmuojama) apie 21.28 val., tik užsidegus žalios spalvos signalui ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos ir degančio raudono šviesoforo signalo važiuoja keturi automobiliai – pirmas automobilis važiuoja antra eismo juosta ir rodo posūkio signalą į kairę, antras automobilis važiuoja pirma eismo juosta už pirmojo automobilio, kiti du automobiliai važiuoja toliau nuo pirmųjų dviejų automobilių. Automobilių valstybinių numerių ir kitų būdingų požymių negalima tiksliai identifikuoti dėl įjungtų ir šviečiančių žibintų bei prastos vaizdo kokybės, tačiau labai tikėtina, kad pirmasis automobilis (rodantis posūkio signalą į kairę) yra „Mercedes-Benz“, kurį vairavo T. M., nes laikas ir vieta atitinka, kad tuo metu T. M. ir T. M. automobiliai privažiavo prie sankryžos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš antro vaizdo įrašo (daryto iš to paties automobilio vaizdo registratoriumi) apie 21.48 val. aiškiai matomas nukentėjusiojo automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs toje pačioje sankryžoje ta kryptimi, kuria važiavo ir yra įjungęs avarinio sustojimo šviesas, taip pat jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba.

Kaltinamasis T. M. neigia, kad su draugu buvo susitarė atkeršyti T. M., kad tai atsitiko visiškai atsitiktinai, susitikus sankryžoje ir išsigandus T. M. grasinimų bei draugui papurškus dujų spontaniškai, netikėtai, iš anksto nesitariant, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tai nebuvo atsitiktinė veika. T. M. sekė T. M. automobilį visą kelią ir sankryžoje privažiavęs arčiau prie T. M. automobilio garso signalu atkreipė dėmesį, ranka paragino atidaryti langą, o kai T. M. tai padarė, T. M. pirmas pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti, po ko atsilošė atgal ir šalia T. M. sėdėjęs keleivis staiga pasilenkė link T. M. ir pro atidarytus langus pradėjo purkšti dujas į T. M. automobilio saloną. Paskui BMW automobilis greitai nuvažiavo. Ši aplinkybė įrodo, jog T. M. ir jo keleivio veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo iš anksto suderinti ir aptarti, pasiruoštas dujų balionėlis. Be to, sankryžoje raudonas šviesoforo signalas dega neilgai, todėl veikti reikėjo operatyviai iki užsidegs žalias šviesoforo signalas. T. M. veiksmai turėjo būti suderinti su keleiviu, nes kitaip užpuolimas galėjo nepavykti. Taigi akivaizdu, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir vieninga tyčia, kas palengvino T. M. užpuolimą. T. M. nurodyta versija, kad T. M. pirmas pradėjo jį įžeidinėti, jam grėsė pavojus, nes T. M. galėjo išlipti ir ištraukti jį iš automobilio teismas netiki, nes T. M. važiavo vienas, o T. M. su draugu, todėl jėgų persvara buvo T. M. pusėje. Be to, T. M. savo automobilyje galėjo užsirakinti iš vidaus dureles ir T. M. nebūtų galėjęs jo ištraukti iš automobilio. Taip pat T. M. jeigu būtų bijojęs T. M., galėjo greitai išvažiuoti nebendravęs su juo pro atidarytą langą. Pažymėtina ir tai, kad T. M. nurodė, jog 4-5 metus jis yra lankęs bokso treniruotes, dėl to mažai tikėtina, kad jis būtų išsigandęs, kad jam ir jo draugui grėsė pavojus ir dėl to reikėjo gintis purškiant ašarines dujas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje kaltinamojo T. M. veiksmai buvo sąmoningai nukreipti į nukentėjusįjį ir nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Specialisto išvada patvirtina, kad T. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kaltinamojo T. M. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę, yra nenuoseklūs ir nepatikimi, prieštarauja nukentėjusiojo T. M. ir liudytojų E. K., R. S. parodymams, kitiems bylos duomenims, todėl teismas jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad T. M. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, todėl jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Skirdamas bausmę T. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pasekmes (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta žala, buvo veikiama labai įžūliai ir agresyviai, keliamas pavojus ir eismo saugumui), į kaltinamojo asmenybę (dirba, neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi), taip pat į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis didesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Skirti griežtesnę bausmę (areštą ar laisvės atėmimą) nėra pagrindo, nes pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Dėl S. C. baudžiamosios atsakomybės.

Šioje baudžiamojoje byloje S. C. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straiopsnio 1 dalyje padarymu bendrininkų grupėje kartu su T. M.. Kaltinamojo S. C. kaltė grindžiama tik nukentėjusiojo T. M. parodymais ir jo atpažinimo iš nuotraukos protokolu. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių S. C. kaltę nėra, niekas iš liudytojų šio įvykio nematė ir nieko nežino. Pats kaltinamasis S. C. savo kaltę kategoriškai neigia, nurodo kad jis nedalyvavo nusikaltime, tuo metu buvo savo namuose su šeima, apie įvykį ir baudžiamąją bylą jam papasakojo T. M.. Jis neturi jokio intereso sužaloti T. M., jokių konfliktų su juo nėra turėjęs. Jis pats lankydavosi siuntų skyriuje atsiimti siuntų, todėl po įvykio tikrai nebūtų važiavęs su T. M. atsiimti siuntos, baimindamasis, kad nukentėjusysis jį gali atpažinti. Kaltinamasis T. M. taip pat nurodė, kad S. C. nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, jis važiavo su kitu draugu, kurio vardas Andrius ir būtent Andrius netikėtai papurškė dujų į T. M..

Vertinant nukentėjusiojo T. M. parodymus reikia atsižvelgti į BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo ar liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Be to, byloje neturi būti duomenų paneigiančių nukentėjusiojo parodymus arba sudarančių rimtą pagrindą jais abejoti, taip pat svarbu, kad įrodymai būtų gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Toks įstatymo reguliavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis nuosprendis galėtų būti grindžiamas vien tik nukentėjusiojo T. M. parodymais, nes jam nėra taikytas anonimiškumas, tačiau tokiu atveju jo parodymai dėl S. C. veiksmų turi būti nuoseklūs, neprieštaringi ir nekelti teismui jokių abejonių dėl jų patikimumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., siuntų tarnyboje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp T. M. ir T. M. įvyko konfliktas, po ko, tą pačią dieną, apie 21.00 val., T. M. baigus darbą ir kartu su kolega R. S. vykstant namo, jis buvo sekamas T. M. automobiliu ir apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pagal iš anksto T. M. sukurtą planą atkeršyti T. M. dėl anksčiau vykusio konflikto, T. M. atidarius automobilio langą į automobilio saloną iš T. M. automobilio keleivis pripurškė ašarinių dujų, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo T. M. pateikta versija nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme buvo nuosekli dėl T. M. veiksmų, t. y., kad T. M. ašarinių dujų nepurškė, kad dujas purškė prie T. M. keleivio vietoje sėdėjęs vyras, tačiau jo parodymai skyrėsi dėl S. C., kaip kito asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu.

Pirminės apklausos metu (2017-09-28) ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad tik atidarius langą pamatė T. M., kuriam staiga atsitraukus atgal, šalia sėdėjęs keleivis, kurio iki tol nepastebėjo, pašoko link jo atidaryto lango ir ištiesęs ranką grasindamas staigiai papurškė dujų į jo automobilio salono vidų (1 t., b. l. 35). Apklaustas 2018 m. vasario 15 d. T. M. papildomai nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį, su T. M. atėjo atsiimti siuntos su dviem vyrais, kurių vieno nepažįsta, o antrą atpažino, kaip vyrą, kuris jam papurškė dujomis (1 t., b. l. 36). Tačiau tyrėjui atpažinto asmens neapibūdino, vardo ar pavardės nenurodė, nors teisme teigė, kad vardą ir pavardę atpažinto asmens išsiaiškino dar tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 30 d.

Akistatos metu 2018 m. balandžio 4 d. tarp T. M. ir T. M. į klausimą kas jam (T. M.) purškė dujomis T. M. nurodė, kad dujas purškė šalia T. M. sėdėjęs vyras, kurio jis nepažįsta (1 t., b. l. 80-81), nors 2018 m. vasario 15 d. apklausos metu teigė, kad tą vyrą atpažino. Tyrėjos R. I. 2018 m. balandžio 12 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad remiantis T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog dujas į T. M. purškė su T. M. sėdėjęs keleivis, kurio nukentėjusysis T. M. negali apibūdinti. Pateiktame vaizdo įraše T. M. keleivio nesimato ir nėra kitų liudytojų, galinčių patvirtinti arba paneigti šalių versijas (1 t., b. l. 85). Nenustačius antrojo įtariamojo asmenybės ikiteisminis tyrimas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu buvo sustabdytas, tačiau jau 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme tęsti ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis T. M. įvardino antrąjį įtariamąjį, kad tai S. C., apie kurį sužinojo iš viešos informacijos, nes S. C. yra T. M. draugų sąraše „facebook“ socialiniame tinkle (2 t., b. l. 90, 95). Šiame prašyme T. M. nieko nenurodė, kad jis atpažino S. C. 2018 m. sausio mėnesį, kai šis buvo atėjęs atsiimti siuntos į siuntų skyrių. Prokuroras teismo posėdžio metu patvirtino, kad T. M. sureagavo ir įvardino S. C., kaip įtariamąjį, kai gavo pranešimą apie sustabdytą tyrimą ir tada pateikė prašymą atnaujinti tyrimą (3 t., b. l. 37).