Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., A. M., K. V. B., J. J. dėl 2006-03-27 jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2006-03-27 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarties šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą bei pinigines lėšas siekiant bendrų tikslų žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įkurti, vystyti ir plėtoti kaimo turizmo verslą. Šioje sutartyje šalys aptarė sutarties partnerių įnašus bei bendrąją nuosavybę, partnerių pareigas, partnerių bendrų reikalų apskaitą, partnerių teisės į informaciją, konfidencialią informaciją, sutarties nutraukimo ir atsakomybės nuostatas, nenugalimą jėga, ginčų sprendimą bei kitas sąlygas. (b.l. 19-23). Tarp šalių kilo ginčas dėl šios sutarties galiojimo ir pasibaigimo momento.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013.)

Ieškovas ir atsakovai sutinka, kad Jungtinės veiklos sutartis šalių nebuvo įvykdyta ir šalių nebuvo pasiekti Jungtinės veiklos sutartyje numatyti tikslai – bendrai veikti, kooperuojant savo turtą, darbą bei pinigines lėšas ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkurti vystyti ir plėtoti kaimo turizmo verslą. Šalys taip pat sutinka, kad tolimesnis jų bendradarbiavimas dėl kilusių ginčų tarp jų yra neįmanomas. Tačiau šalys nesutaria dėl sutarties galiojimo ir jos nutraukimo bei ar 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgyvendinamos ieškovo Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtos pareigos, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra atskiras sandoris nuo jungtinės veikos sutarties.

CK 6.969 str. 4 d. numatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. CK 1.74 str. 1 d. numatyta, kokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, t.y. 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip; 2 ) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Įvertinus 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartį darytina išvada, kad šiai sutarčiai nėra privaloma notarinė forma. Pažymėtina, kad nors sutartyje yra kalbama apie nekilnojamųjų daiktų perleidimą – Jungtinės veiklos sutarties skyriuje „Partnerių pareigos“ numatyta, kad atsakovas E. R. ir ieškovas A. K. įsipareigoja 4,18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po Jungtinės veiklos pasirašymo parduoti lygiomis dalimis likusiems partneriams. Jungtinės veiklos sutartyje taip pat numatyta, kad kiekvienas iš partnerių tampa minimo žemės sklypo 0,836 ha savininku. Iš sutarties matyti, kad 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartyje šalys įsipareigojo ateityje sudaryti sandorius dėl žemės sklypo perleidimo kitiems partneriams, tačiau Jungtinės veiklos sutartimi nekilnojamieji daiktai nebuvo perduotini; taip pat nėra nustatyta, kitų atvejų, dėl kurių šalių sudaryta Jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notarinės formos. Atsakovo K. V. B. paaiškinimai, jog sutartis yra negaliojanti, kadangi joje neaptarti valdymo organai, kad sutartis nebuvo įvertinta juridiškai, atmestini. Pažymėtina, kad CK 6.162 str. 2 d. numatyta, kad kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Vertinant ieškovo ir atsakovų sudarytą 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartį matyti, jog šalys minimoje sutartyje aptarė visas esmines sąlygas vykdyti jungtinei veiklai, t.y. sutarties tikslą ir dalyką, sutarties partnerių įnašą ir bendrosios nuosavybės klausimą, partnerių pareigas, partnerių bendrų reikalų apskaitą, partnerių teisę į informaciją, sutarties nutraukimą ir atsakomybę ir kt. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog šalys sutarė dėl visų esminių sąlygų, todėl 2006-03-27 sudaryta Jungtinės veiklos sutartis laikytina galiojančia.

2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartyje šalys aptarė sutarties nutraukimą ir atsakomybę. Šioje skiltyje šalys sulygo, kad Jungtinės veiklos sutartis baigiasi partneriams atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviais <...>; Taip pat numatė, kad Jungtinės veiklos sutartis nutraukiama, kai kuris nors iš partnerių nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų, nevykdo arba netinkamai juos vykdo, jeigu kiti partneriai atsisako perimti jo sutartinius įsipareigojimus. Partneris dėl kurio nutraukiama jungtinės veiklos sutartis privalo padengti kitų partnerių turėtus tiesioginius nuostolius. Pažymėtina, kad visos šalys sutiko, kad 2006-03-26 Jungtinės veiklos sutartis nebuvo įvykdyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nors viena Jungtinės veiklos sutarties šalis būtų atsisakiusi toliau būti jungtinės veiklos sutarties dalyviu. Nors atsakovai A. M. ir K. V. B. tvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, kai jie sužinojo, kad ieškovas A. K. jų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir įsigijo Š. žemės sklypą ir siūlė jį jiems pirkti brangiau. Tačiau šalys byloje įrodymų, patvirtinančių apie jų atsisakymą būti jungtinės veiklos sutarties dalyviais, teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad sudarydamos Jungtinės veiklos sutartį šalys sutarė dėl savo pareigų. Sutartimi šalys įsipareigojo: 1) E. R., suderinęs kainas su likusiais partneriais, įsipareigoja išplėsti būsimojo kaimo turizmo komplekso teritoriją, įsigyjant šalia esančius žemės sklypus, juos lygiomis dalimis parduoti likusiems partneriams. Taip pat E. R. įsipareigojo paruošti ir suderinti visą kaimo turizmo komplekso projektinę dokumentaciją ir gauti leidimus kaimo turizmo objektų statybai; 2) Likę partneriai (A. K., K.V. B., A. M., J. J.) įsipareigojo paruošti kaimo turizmo komplekso strategiją ir verslo planą. Partneriai (įskaitant E. R.) kolegialiai laiku ir tinkamai finansuoti bei vykdyti projektinius ir statybos darbus; 3) E. R. ir A. K. įsipareigojo 4,187 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po sutarties pasirašymo parduoti lygiomis dalimis likusiems partneriams , t.y. K.V. B., A. M. ir J. J.. Tokiu būdu, kiekvienas iš partnerių taptų minimo žemės sklypo 0,836 ha savininku. Tiek ieškovas, tiek atsakovai patvirtino, kad minima sutartis nebuvo įvykdyta, ateityje taip pat nebus įvykdyta, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas E. R. nurodė, kad visos sutarties šalys nevykdė sutartinių įsipareigojimų; atsakovai K.V. B. ir A. M., nurodo, kad ieškovas pažeidė jų pasitikėjimą, įsigydamas žemės sklypą iš Šveikauskienės ir siūlydamas atsakovams jį įsigyti brangiau, o ieškovas nurodo, kad jis savo Jungtinės veiklos sutartyje nurodytus įsipareigojimus yra įvykdęs, tačiau atsakovai savo Jungtinės veiklos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdo. Įvertinus Jungtinės veiklos sutartyje minimų įsipareigojimų turinį, konstatuotina, kad nei viena iš sutarties šalių 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovas E. R. sutartyje numatytų žemės sklypų neįgijo, jų kitiems partneriams nepardavė, įrodymų, patvirtinančių, kad E. R. būtų rengęs kaimo turizmo komplekso projektinę dokumentaciją, būtų gavęs leidimus turizmo objektų statybai byloje nėra; nei ieškovas, nei atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų buvusi ruošiama kaimo turizmo komplekso strategija ir verslo planas; finansuojami bei vykdytini projektiniai ir statybos darbai, be to sutarties šalys neįgijo kiekviena po 0,836 ha žemės sklypo, kaip kad buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartyje.

Pagal šalių tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį jungtinės veiklos sutarties šalių teisės ir pareigos nėra tiesiogiai priešpriešinės kitų dalyvių pareigoms (t. y. vienos šalies teisė neatitinka kitos šalies pareigos, ir vice versa), tačiau visos partnerystės sutarties šalys turi ir teisių, ir pareigų, šalių teisės ir pareigos skirtos bendram tikslui. Bendrų tikslų siekiama bendrais veiksmais (sutarties dalykas – bendra veikla). ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013.). Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, laikytina, kad visos sutarties šalys stokojo bendradarbiavimo ir dėl jų visų neveikimo 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, nutraukia 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp E. R., A. K., A. M., K. V. B. ir J. J..

Jungtinės veiklos sutartimi partneriai sutarė, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, partneriams perduoti bendrai naudoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai J. J., K. V. B., A. M. 2006-04-20 sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 8-10), pagal kurią ieškovas atsakovams J. J., K. V. B., A. M. pardavė ¾ dalis nuo bendro ploto 4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovai už minimą žemės sklypą ieškovui sumokėjo 20000 Lt. Ieškovas laiko, jog šią sutartimi įvykdė 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartyje numatytus įsipareigojimus – kartu su E. R. parduoti 4,18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo lygiomis dalimis likusiems partneriams. Atsakovai A. M., K.V. B. ir J. J. nurodo, kad tai nesusiję sandoriai, kad šią žemę jie įsigijo ne jungtinei veiklai, o jų asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, teismas turi įvertinti, ar 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas vykdė prisiimtus įsipareigojimus 2006-03-27 jungtinės veiklos sutartyje, ar sudarė atskirą, nuo 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutarties nepriklausantį, sandorį. Civilinis kodeksas numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamąsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. (LR CK 6.193 str. 1, 2 d.).

Jungtinės veiklos sutartimi tarp ieškovo ir atsakovų buvo sutarta, kad kiekvienas iš partnerių tampa žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,836 ha savininku. Kad ši nuostata būtų įvykdyta E. R. ir A. K. įsipareigojo parduoti jiems priklausantį 4,18 ha žemės sklypą likusiems partneriams, t.y. K.V. B., A. M. ir J. J.. Taigi, pagal jungtinės veiklos sutartį, visi partneriai turėjo turėti nuosavybės teise po 0,836 ha žemės sklypo – 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Iš 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas pardavė jam priklausančias ¾ dalis minimo žemės sklypo. Tokiu sandoriu 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutarties įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Vertinant 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį matyti, jog žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklausė keturiems partneriams, nors Jungtinės veiklos sutartimi buvo sulygta, kad visi 5 partneriai turės lygias dalis žemės sklypo, be to, matyti, jog ieškovas, turėdamas nuosavybės teise ¾ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visas dalis pardavė atsakovams, sau nepasilikdamas jokios dalies. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo vykdomi 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartyje numatyti įsipareigojimai.

Pažymėtina, kad vertinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, matyti, jog sutartyje nėra jokių nuorodų, tvirtinančių apie jungtinę veiklą, jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir pan. Teismas pažymi, kad sutarties šalys – asmenys, ketinę užsiimti verslu – kurti kaimo turizmo verslą, joms taikytini didesni nei vidutiniam asmeniui atidumo bei rūpestingumo standartai. Pažymėtina, kad pagal CK 1.74 str. 1 d. 1 p., daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip, yra privaloma notarinė forma. Taigi, esant tokios formos privalomumui notaras išsiaiškina tikrąją sutarčių valią. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, sudarydamas 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, būtų išreiškęs, kad minėtas sandoris yra 2006-03-27 jungtinės veiklos sutarties vykdymas; kad žemės sklypo dalys parduodamos vykdyti jungtinę veiklą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neginčija, todėl teismas dėl jos galiojimo nepasisako. Pažymėtina, jog pagal CK 6.313 str. 1 d., parduodamo daikto kaina yra nustatoma šalių susitarimu, todėl teismui padarius išvadą, kad 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi nebuvo vykdomi 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutartyje numatyti įsipareigojimai, o ieškovas 2006-04-20 sutarties neginčija, 2006-04-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos nėra vertintinos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šalims atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas patyrė 4460 Lt bylinėjimosi išlaidų: 800 Lt žyminio mokesčio ir 3660 Lt už advokato teisinę pagalbą. Kadangi buvo patenkintas jo neturtinis reikalavimas (dėl 2006-03-27 Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo), todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 142 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio; kadangi buvo patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų, taip pat iš atsakovų ieškovui priteistina 1830 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteista po 493 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už advokato pagalbą).

Atsakovai K.V. B., A. M. ir J. J. taip pat patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovams K. V. B., A. M. ir J. J. priteistina 750 Lt, t.y. kiekvienam po 250 Lt jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. iš šalių priteistina 332,90 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, t.y. iš ieškovo ir atsakovų po 66,58 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 98, 178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2006 m. kovo 27 d. Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp E. R., A. K., A. M., K. V. B., J. J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. R., A. M., K. V. B., J. J. po 493,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K..

Priteisti iš A. K. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų A. M., K. V. B., J. J..

Priteisti iš A. K., E. R., A. M., K. V. B., J. J. po 66,58 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-07-30 Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- areštą ¾ dalių 4,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teise po ¼ priklausančių J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), K. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.