- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-2038-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11600-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- E. Z.
- Kategorijos
- 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl V. Z. kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašė priteisti jam (b. l. 12-13).
Atsakovė su atsakovo ieškiniu sutiko iš dalies. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašė priteisti jai (b. l. 17-24).
Atsakovė pateikė teismui prašymą uždrausti ieškovui E. Z. atlikti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagerinimo darbus, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, kadangi pagerinęs šį nekilnojamąjį turtą jis gali siekti šį santuokos metu įgytą turtą priteisti jam (b. l. 31).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovės V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b. l. 32-33).
Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nepareiškusi byloje priešieškinio, nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui. Kadangi atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, nėra išreiškusi savo reikalavimų dėl turto padalijimo, nėra pagrindo padaryti išvadai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra išreiškęs reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, jo asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog ieškovas siekia prisiteisti šį turtą sau tuo pagrindu, kad iš esmės jį pagerino. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypo pagerinimo darbai bei gyvenamojo namo remonto darbai negali būti traktuojami kaip kenkiantys atsakovės interesams, kadangi jais siekiama ne sunaikinti turtą ar jį pabloginti, o priešingai – pagerinti, padidinti jo vertę, o be to šių tikslų siekiama vieno ieškovo lėšomis. Teismas nurodė, kad padidinus turto vertę, net ir teismui galimai patenkinus ieškovo prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą tuo pagrindu, kad į turto įsigijimą ir išlaikymą įdėjo daug asmeninių lėšų, ieškovui atitenkanti turto dalis padidėtų proporcingai padidinto turto vertei, vadinasi atsakovei tenkanti turto vertė nepakistų. Teismas pažymėjo, kad net jeigu ieškovas patikslintų ieškinio reikalavimą ir turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalautų pripažinti asmenine nuosavybe, jam neužtektų remtis faktu, jog atliko pagerinimo ar remonto darbus, jis turėtų įrodinėti ne šią aplinkybę, o aplinkybę, kad šį turtą įgijo už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagerinimo darbus bei jame esančiojo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus (b. l. 34-35).
Teismo nutartis priimta netinkamai aiškinant procesines normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei pažeidus procesines teisės normas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimą. Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas gali apsunkinti sprendimo vykdymą, tai yra nurodyto turto natūra priteisimo atsakovei, kad ji su dukra turėtų gyvenamąją vietą. Teismas netinkamai ir izoliuotai taikė CPK 144 str. 1 d., jas turėjo taikyti sistemiškai, atsižvelgdamas į CPK 376 str., kuris šios kategorijos bylose teismui skiria ypatingą vaidmenį siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų, tai yra dukters (duomenys neskelbtini), interesus.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „atsakovė, nepareiškusi byloje priešieškinio, nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui, kadangi atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, nėra išreiškusi savo reikalavimų dėl turto padalijimo“, kadangi atsakovė savo poziciją dėl santuokinio turto padalinimo yra išreiškusi atsiliepime į ieškinį, tai yra pareikšdama atsikirtimus į ieškinį, kas yra laikomas tinkamu pozicijos išreiškimu dėl santuokinio turto padalinimo. Teismo išvada jog tam, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina pareikšti priešieškinį, padaryta pažeidžiant CPK 376 str. nuostatas.Ieškovas nekilnojamąjį turtą, taip pat ir turtą (duomenys neskelbtini), Kaunas, natūra prašo priteisti jam, atsakovei priteisiant tik 100 000 Lt piniginę kompensaciją, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, motyvuodamas, kad įgyjant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Ieškovas atlieka pagerinimo darbus tam, kad galėtų reikšti papildomus argumentus dėl minėto turto priteisimo natūra jam, reikšti papildomą reikalavimą dėl turto dalinimo iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium bei pripažinti pagerinimus asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės V. Z. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-632-451/2013 palikti nepakeistą (b. l. 40-42).
Motyvuose nurodė:
Nesutiktina su atsakovės motyvu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas bei netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą, todėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai negali būti vertinami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir apimtis gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovės nuogąstavimas, kad ieškovas pagerinęs turtą gali reikšti papildomą reikalavimą dėl turto dalinimo iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium bei pripažinti pagerinimus asmenine nuosavybe negali būti sprendžiami šios bylos nagrinėjimo stadijoje. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės interesai turto pagerinimo atveju nukentėtų. Atsakovė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad teismas šeimos bylose gali viršyti pareikštus reikalavimus. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios tik su nekilnojamuoju turtu, o ne su nepilnamečių vaikų interesais. Atsakovė nepagrįstai, nepareikšdama priešieškinio, bando uždėti teismui pareigą veikti kaip jos atstove.Ieškovas su nepilnamete dukra R. Z. gyvena išsinuomotame bute. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir priklausančiam bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyventi negali, nes jis yra apleistas ir jam reikalingas remontas. Siekiant užtikrinti nepilnametei dukrai geresnes gyvenimo sąlygas, būtina šį turtą suremontuoti, o pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai nukentėtų ne tik ieškovo, bet pirmiausia ir nepilnamečio vaiko interesai, kai pati atsakovė gyvena naujame 320 kv. m. ieškovo pastatytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo esmė – ar atsakovė V. Z. turėjo (turi) teisę reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo E. Z. atžvilgiu ir, jei turėjo (turi), ar toks jos prašymas pagrįstas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui (atsakovui dėl priešieškinio reikalavimų) palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, kaip matyti, paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui arba, jei pareikštas priešpriešinis, gali būti taikomos ieškovui. Tačiau, atsižvelgiant į nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio, ir į teismų praktiką, tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuriam nepareikšta savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1131/2013). Taigi, remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas vien tik į apeliantės procesinę padėtį (atsakovė) ir į tai, kad ji nėra pareiškusi priešieškinio (savarankiškų reikalavimų), nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės V. Z. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui E. Z. nepagrįstas ir dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien dėl Kauno apylinkės teismo netinkamai nustatytos aplinkybės, nėra pagrindo naikinti ginčijamos nutarties, kadangi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vis dėlto iš esmės svarstė atsakovės prašymo turinį bei, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, ginčijamoje nutartyje pasisakė dėl atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1998 m. liepos 4 d., santuokos metu įgijo ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas nurodytą turtą prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise ir kompensuoti atsakovei pinigais, o atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodytą turtą prašo priteisti jai, taigi žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra šalių ginčo objektas. Atsakovas ginčo objekte atlieka remonto darbus, kurių būtinumą motyvuoja tuo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra apleistas ir jam reikalingas remontas dėl to, kad jis su nepilnamete dukra R. Z. galėtų gyventi name (šiuo metu su dukra gyvena nuomojame bute).
Atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentuoja tuo, kad ieškovas yra pradėjęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkymo darbus, taip pat pradėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus. Nurodė, kad gyvenamąjį namą ieškovas pradėjo remontuoti dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas, kad minėtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas būtų priteistas jam, nes į minėtą gyvenamąjį namą yra investuotos jo asmeninės lėšos. Taigi, apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę sieja su tuo, kad neuždraudus ieškovui vykdyti remonto darbų ginčo objekte, o teismui santuokos nutraukimo byloje dalijant sutuoktinių turtą, ieškovo asmeninių lėšų investicijos į ginčo turtą faktas bus pagrindas ginčo turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti ieškovui E. Z. atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagerinimo darbus bei jame esančiojo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus yra nepagrįstos. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas prašo pripažinti ginčo turtą jo asmenine nuosavybe, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas tokio pobūdžio reikalavimo – pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, jo asmenine nuosavybe – teikdamas teismui ieškinį nėra išreiškęs. Priešingai, iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovas ginčo turtą pats priskiria prie šalims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybe priklausančio ir santuokos nutraukimo byloje dalintino turto. Toks turto teisinis statusas egzistuoja ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, numatančiu, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Atsakovė neteisingai interpretuoja ieškovo prašymą – nurodytą turtą priteisti ieškovui asmenine nuosavybės teise, kadangi tokia ieškovo reikalavimo formuluotė paremta CK 3.100 straipsnio 4 punktu, numatančiu, kad nutraukus santuoką pasibaigia bendroji jungtinė nuosavybė ir šalims santuokos nutraukimo byloje padalintas turtas tampa jų asmenine nuosavybe, t. y. ieškovo reikalavimas susijęs iš esmės ne su turto pripažinimo asmenine jo nuosavybe, o su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimu. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovas nėra pareiškęs prašymo pripažinti ginčo turtą asmenine jo nuosavybe 3.89 straipsnio pagrindu, todėl atsakovei nėra jokio pagrindo abejoti dėl žemės sklypo ir namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, teisinio statuso. Taigi, remiantis aukščiau nustatytų aplinkybių visetu ir teisine reglamentacija, darytina išvada, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra E. Z. (ieškovo) ir V. Z. (atsakovės) bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovei (ieškovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo įvykdymą. Atsakovė, teikdama tokio pobūdžio prašymą, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo atliekami veiksmai realiai galėtų lemti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad žemės sklypo pagerinimo darbai bei gyvenamojo namo remonto darbai negali būti traktuojami kaip kenkiantys atsakovės interesams, nes tokiu būdu yra siekiama ne sunaikinti ar pabloginti ginčo turtą (kas gali būti susijęs su teismo sprendimo vykdymu),o priešingai – pagerinanti ir padidinanti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas atlieka remonto darbus bendrosios jungtinės nuosavybe teise priklausančiam turtui pati savaime nereiškia ir neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nurodytas žemės sklypas ir namas vien dėl ieškovo atliekamų veiksmų priteistinas ieškovui. Ieškovo asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, atliekant remonto ir kitus pagerinimo darbus (ieškovo atliekami pagerinimo darbai objektuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas), vadovaujantis teismų praktika gali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia santuokos nutraukimo byloje dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, šaliai, investavusiai asmeninių lėšų, atitenkančią turto dalį padidinant proporcingai padidinto turto vertei (tačiau ne turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrindas).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.