- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1131/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- R. P., A. P., E. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. J.
- Ieškovas
- A. V., K. L.
- Trečiasis asmuo
- Pakruojo rajono
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P., A. P., R. P., E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria panaikintos ieškovams laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ir K. L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P., A. P., R. P., E. B., K. J. dėl įgaliojimo ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė G. J., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. V. ir K. L. kreipėsi į teismą su 2012 m. birželio 15 d. ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 6 d. Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. J. patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. 2916, kaip sudarytą apgaulės būdu, pripažinti 2011 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų atstovo K. J. ir A. P. ir R. P. sudarytą žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, 2011 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų atstovo K. J. ir R. P. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2011 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų atstovo K. J. ir E. B. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypus valstybei, o atsakovą K. J. įpareigoti atsakovams A. P. ir R. P. grąžinti 42 800 Lt, atsakovei R. P. grąžinti 90 800 Lt, atsakovui E. B. grąžinti 140 000 Lt.
Atsakovai R. P., A. P., R. P., E. B. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 273 600 Lt vertės atsakovo K. J. ir ieškovų A. V. ir K. L. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo K. J. ir ieškovų A. V. ir K. L. turtinė padėtis nėra žinoma, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė atsakovų R. P., A. P., R. P., E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, areštuoti 273 600 Lt vertės atsakovui K. J., ieškovams A. V. ir K. L. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiais daiktais naudotis, bet uždraudžiant šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti, sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-950-368/2012 nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-545-71/2012.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovų atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo tenkinti iš dalies ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl ieškovams priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų arešto ir dėl civilinės bylos Nr. 2-950-368/2012 sustabdymo, kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė atsakovų R. P., A. P., R. P. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties tenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis dėl ieškovams priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų arešto, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą, patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, kad ieškovams, atsakovui K. J. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus pavesti surasti ir aprašyti atsakovų pasirinktam antstoliui.
Šiaulių apygardos teisme 2012 m. sausio 4 d. gautas ieškovų atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies, kuria areštuotas ieškovams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, panaikinimo. Ieškovai nurodė, kad atsakovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovams nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo pagal pareikštus materialinius reikalavimus įvykdymo užtikrinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė civilines bylas Nr. 2-288-71/2013 pagal ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. V., K. L., R. P., A. P., R. P., E. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė G. J., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. T., K. J. ir Nr. 2-387-368/2013 pagal ieškovų A. V. ir K. L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P., A. P., R. P., E. B., K. J. dėl įgaliojimo ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė G. J., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. T..
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė ieškovų A. V. ir K. L. skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis, kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta galimybės teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.
Teismas, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų dalyką ir pobūdį, konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantai R. P., A. P., R. P. ir E. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovai ieškiniu ginčija atsakovų R. P., A. P., R. P. ir E. B. nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius ir reikalauja restitucijos taikymo, t.y. siekia išreikalauti iš atsakovų R. P., A. P., R. P. ir E. B. didelės vertės nekilnojamąjį turtą, atsakovams grąžinant už nekilnojamąjį turtą sumokėtas pinigų sumas – 273 600 Lt. Teismui tenkinus ieškovų ieškinį, ieškovams atsiras prievolė grąžinti atsakovų sumokėtas pinigų sumas, neatsižvelgiant į ieškovų teisinį santykį su jų vardu sandorį sudariusiu atstovu K. J..
2. Šiaulių apygardos teismui tenkinus ieškovų ieškinį, neabejotinai atsiras restitucijos teisiniai padariniai, t.y. vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, 6.147 straipsniu, ieškovams nuginčijus ieškiniu ginčijamus sandorius, ieškovai privalės sumokėti atsakovams piniginį ekvivalentą jų turėtų žemės sklypų, t.y. grąžinti atsakovams už nekilnojamąjį turtą sumokėtas pinigų sumas – 273 600 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota.
3. Teismas priėmė nutartį be jokių motyvų, net ne tuo pagrindu, kuriuo ieškovai teikė atskirąjį skundą.
4. Atsakovams nereikia reikšti priešieškinio, jog jų atžvilgiu būtų taikoma restitucija ir atsirastų restitucijos padariniai, nes restitucija yra ieškovų ieškinio patenkinimo rezultatas. Teismas, esant rizikai, kad faktiškai restitucija gali būti neįvykdoma dėl ieškovų nemokumo, atsakovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų atžvilgiu pagal atsakovo prašymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2135/2011).
Atsiliepimas
Ieškovai A. V. ir K. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų dalyką ir pobūdį, ieškinio patenkinimo atveju būtų pripažintas negaliojančiu ieškovų išduotas įgaliojimas atsakovui K. J., kurio pagrindu jis neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypus ir juos vėliau pardavė atsakovams R. P., A. P., R. P., E. B., taikant restituciją minėti žemės sklypai būtų grąžinti valstybei, o atsakovas K. J. būtų įpareigotas grąžinti gautus pinigus atsakovams, nes gautų pinigų atsakovas K. J. ieškovams neperdavė. Taigi, ieškovams papildomų ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju pasekmių pagal galimo palankaus jiems teismo sprendimo vykdymo procese, neatsirastų.
2. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartyje akcentuota, kad įstatyme įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama aiškaus teisinio tikslo – teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovų prašymas taikyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo pagal pareikštus materialinius reikalavimus įvykdymo užtikrinimu, minėti atsakovai neturi subjektinės teisės į tokio prašymo patenkinimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo jį patenkinti ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams A. V. ir K. L. panaikinimo. Atsiliepimą grindžia šiais dokumentais:
1. Šiaulių apygardos teismui tenkinus ieškovų ieškinį, atsiras restitucijos teisiniai padariniai, t.y. vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, CK 6.147 straipsniu, ieškovai, nuginčijus ieškiniu ginčijamus sandorius, privalės grąžinti atsakovams už nekilnojamąjį turtą sumokėtas 273 600 Lt pinigų sumas.
2. Ieškovų argumentas, kad tik atsakovas K. J. privalės grąžinti atsakovų sumokėtus pinigus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir baudžiamoji byla Nr. 40-9-062-11 neišnagrinėta, o K. J. nėra pripažintas kaltu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti galimybę tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, arba ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu išsprendžiami ieškinyje pareikšti reikalavimai, todėl nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškovų A. V. ir K. L. ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P., A. P., R. P., E. B., K. J. prašoma pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 6 d. Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. J. patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. 2916, kaip sudarytą apgaulės būdu, pripažinti 2011 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų atstovo K. J. ir A. P. ir R. P. sudarytą žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, 2011 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų atstovo K. J. ir R. P. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2011 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų atstovo K. J. ir E. B. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypus valstybei, o atsakovą K. J. įpareigoti atsakovams A. P. ir R. P. grąžinti 42 800 Lt, atsakovei R. P. grąžinti 90 800 Lt, atsakovui E. B. grąžinti 140 000 Lt.
Atsakovai R. P., A. P., R. P., E. B. pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 273 600 Lt vertės atsakovui K. J., ieškovams A. V. ir K. L. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiais daiktais naudotis, bet uždraudžiant šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė atsakovų R. P., A. P., R. P., E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, areštuoti 273 600 Lt vertės atsakovui K. J., ieškovams A. V. ir K. L. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiais daiktais naudotis, bet uždraudžiant šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti, motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo K. J. ir ieškovų turtinė padėtis nežinoma.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl ieškovams A. V. ir K. L. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų arešto ir dėl civilinės bylos Nr. 2-950-368/2012 sustabdymo, kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis dėl ieškovams A. V. ir K. L. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų arešto, kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė ieškovų skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 gruodžio 21 d. nutarties dalį, panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis, kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovų materialinio teisinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimas nėra susijęs nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų dalyku ir pobūdžiu.
Teismas pažymi, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialieji teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir jų taikymo esmė yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, nors jam ir nebūna pareikšta savarankiškų materialiųjų reikalavimų (pvz., restitucijos vykdymo ypatumai gali lemti tai, kad teisę reikalauti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju turi ne tik ginčo sprendimą teisme inicijavęs ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškęs ieškovas, bet ir pagal pareikštą ieškinį privalantis atsakyti atsakovas, kiek tai susiję su ieškovo prievolės grąžinti ginčijamu sandoriu perleistą turtą ar sumokėti jo kainą galimu atsiradimu ir tokią pareigą nustatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu)(Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2135/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikštų reikalavimų dalyką ir pobūdį, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų pripažinti negaliojančiais įgaliojimas, kuriuo ieškovai įgaliojo atsakovą K. J. vesti jų vardu notarų biure paveldėjimo bylą, 2008 m. liepos 26 d. mirus jų motinai bei atstovauti juos tvarkant visus žemės sklypų atkūrimo reikalus po jų motinos mirties, kaip sudarytas apgaulės būdu, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu ir valstybei grąžinti žemės sklypai, iš atsakovo K. J. priteista atsakovams A. P. ir R. P. 42 800 Lt, atsakovei R. P. - 90 800 Lt, atsakovui E. B. - 140 000 Lt. Dėl to teismas sprendžia, kad pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus, įskaitant reikalavimą dėl restitucijos taikymo, kokios nors papildomos tokių ieškinio reikalavimų patenkinimo pasekmės, pagal kurias tam tikros prievolės teismo sprendimo vykdymo procese kiltų ne tik atsakovui K. J., bet ir ieškovams, neturėtų atsirasti. Taigi, ieškovams pagal galimo palankaus jiems teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkintas ieškinys, turinį jokių pareigų tokį sprendimą vykdant neturėtų atsirasti. Įstatyme įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama aiškaus teisinio tikslo - teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimo (CPK 144 str.).
Teismas sprendžia, kad atsakovų R. P., A. P., R. P., E. B. prašymas taikyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo pagal šioje byloje ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų turinį įvykdymo užtikrinimu, todėl atsakovai neturi subjektinės teisės į tokio prašymo patenkinimą. Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovams šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 144 str., 329 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.