- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2-2135/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V. P., J. T., K. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P., J. T. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-279-357/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ ieškinį atsakovams J. T., K. P. ir V. P. dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Laikesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. T., K. P., V. P., kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovai neteisėtai vienašališkai nutraukė 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 697 070,72 Lt nuostolių bei 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nutraukti 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį dėl atsakovų kaltės bei priteisti solidariai iš atsakovų 697 070,72 Lt nuostolių bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi nutraukė bylą dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu nuomos sutarties nutraukimą, o 2011 m. sausio 7 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Laikesta“ ieškinį atsakovams J. T., K. P. ir V. P. dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo.
Atsakovai Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė uždrausti ieškovui UAB „Laikesta“ eksploatuoti ginčo žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas. Prašyme nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, atsakovų sklype pradėjo eksploatuoti karjerą ir kasti žvyrą, tokiu būdu neteisėtai pasisavindamas iš atsakovų naudingąsias iškasenas, už kurias ieškiniu prašo priteisti negautą naudą. Kadangi bylos nagrinėjimas sustabdytas, ieškovas gali iškasti visą smėlio išteklių kiekį ir tuo padaryti atsakovams didelę turtinę žalą. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui eksploatuoti ginčo žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas. Ieškovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti nutartį ir atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino savo 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis galima užtikrinti tuos reikalavimus, dėl kurių nuspręsta teismo sprendimu. Teismas atmetė atsakovų prašymą nurodęs, kad Šiaulių apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2S-333-124/2011 jau buvo išspręstas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, laikydamasis nuostatos, kad vien dėl to, jog UAB „Laikesta“ užpylė pravažiavimus ir atsakovai negali laisvai patekti į savo nuosavybę, negali būti taikomos gana griežtos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas ieškovui vykdyti veiklą. Tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neadekvati, sukeltų didžiulius ieškovo nuostolius, nes dar neišnagrinėjus bylos iš esmės būtų apribota ieškovo teisė vykdyti savo pagrindinę ūkinę veiklą – smėlio kasybą, o tai iš dalies galėtų sąlygoti įmonės nemokumą ar bankrotą. Be to, teismas nurodė, kad ieškovui jau yra atsiradę nuostoliai. Nuo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu, praėjo mažai laiko, o atsakovai teismui nepateikė jokių naujų svarių rašytinių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Laikesta“ atžvilgiu būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai V. P., J. T. ir K. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti ieškovui UAB „Laikesta“ eksploatuoti ginčo žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad taikytina laikinąja apsaugos priemone būtų apribota ieškovo teisė vykdyti pagrindinę ūkio veiklą – smėlio kasybą ir kad tai sukeltų didžiulius ieškovo nuostolius. Ieškovas ieškinyje teigdamas, kad tolimesnės ūkinės veiklos ginčo sklype neketina tęsti (todėl ir prašo nutraukti nuomos sutartį), sustabdžius civilinę bylą toliau eksploatuoja karjerą ir kasa žvyrą, taip pasisavindamas naudingąsias iškasenas ir prašydamas už jas priteisti nuostolius kaip negautą naudą. Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovas gali iškasti visą smėlio išteklių kiekį ir tuo padaryti atsakovams didelę turtinę žalą. Ieškovo ieškinio reikalavimai prieštarauja jo faktiniams veiksmams, kuriuos atsakovai prašė uždrausti.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai turi įvertinti pareikštus ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nuo ieškinio pateikimo dienos yra visiškai nepagrįstas, kadangi žemės nuomos sutartis jau yra nutraukta. Pats ieškovas Šiaulių miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas neįvertino, kad ieškovas sutarties galiojimo laikotarpiu pažeidinėjo ne tik sutarties sąlygas, bet ir įstatymo reikalavimus, todėl dėl sutarties vienašalio nutraukimo yra kaltas ieškovas, o ne atsakovai. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tolesnis karjero eksploatavimas prieštarautų įstatymui ir sukeltų atsakovams sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ir asmeninio neturtinio pobūdžio praradimus. Byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka, kad teismas galėtų preliminariai nuspręsti, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo ūkinė veikla ginčo sklype yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – užtikrinti ieškovo materialiųjų teisių gynybą, t. y. nenagrinėjant ieškinio pagrįstumo, tačiau siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą jos taikomos asmeniui, kuriam atitinkamoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai. Galimybė atsakovui prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu CPK nenumatyta. Nepareiškus priešieškinio laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu iš viso negali būti taikomos. Pažymi, kad tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas šioje byloje, žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma nutraukta. Nesant nutrauktai ginčo žemės sklypo nuomos sutarčiai, ieškovas turi teisinį pagrindą naudotis išsinuomotu turtu ir žemės sklype vykdyti savo veiklą. Teismas pagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neadekvačios, sukeltų didžiulius nuostolius ieškovui, nes būtų apribota ieškovo teisė vykdyti ūkinę veiklą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas ekonomiškumo principas bei būtų kilę kitų neigiamų pasekmių. Atsakovai skunde nurodo, kad ieškovas sutarties galiojimo laiku pažeidinėjo sutarties sąlygas bei įstatymų reikalavimus, tačiau šių aplinkybių jie nebuvo nurodę savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas dėl jų ir negalėjo pasisakyti. Atsakovų teiginys, kad byloje pakanka įrodymų, jog ieškinys nepagrįstas, vertintinas kritiškai, nes ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje pareikštu (patikslintu) ieškovo UAB „Laikesta“ ieškiniu atsakovams V. P., J. T. ir K. P. prašoma nuo ieškinio pateikimo dienos nutraukti 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį dėl atsakovų kaltės, priteisti solidariai iš atsakovų 697 070,72 Lt nuostolių atlyginimą. Atsakovai pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui eksploatuoti ginčo žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas, nurodydami, kad ieškovas atsakovų sklype eksploatuoja karjerą ir kasa žvyrą, taip neteisėtai pasisavindamas naudingąsias iškasenas, už kurias iš atsakovų prašo priteisti negautą naudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokį atsakovų prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad kitoje (Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje) byloje toks atsakovų prašymas jau buvo sprendžiamas ir atmestas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė teismui jokių naujų svarių rašytinių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps nebeįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovai iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pareiškę ieškovui savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurie galėtų būti išspręsti priimant vienokį ar kitokį teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad civilinio proceso įstatymas apskritai nenumato galimybės atsakovui, nepareiškusiam priešieškinio, prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui. Su tokia pozicija negalima kategoriškai sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialieji teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir jų taikymo esmė yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, nors jam ir nebūna pareikšta savarankiškų materialiųjų reikalavimų (pvz., restitucijos vykdymo ypatumai gali lemti tai, kad teisę reikalauti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju turi ne tik ginčo sprendimą teisme inicijavęs ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškęs ieškovas, bet ir pagal pareikštą ieškinį privalantis atsakyti atsakovas, kiek tai susiję su ieškovo prievolės grąžinti ginčijamu sandoriu perleistą turtą ar sumokėti jo kainą galimu atsiradimu ir tokią pareigą nustatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų dalyką ir pobūdį, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų nutraukta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis ir iš atsakovų priteistas nuostolių atlyginimas. Kokios nors papildomos tokių ieškinio reikalavimų patenkinimo pasekmės (pvz., būtinumas taikyti restituciją), pagal kurias tam tikros prievolės teismo sprendimo vykdymo procese kiltų ne tik atsakovams, bet ir ieškovui, neatsirastų. Taigi, ieškovui pagal galimo palankaus jam teismo sprendimo turinį jokių pareigų tokį sprendimą vykdant neatsirastų. Įstatyme įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama aiškaus teisinio tikslo - teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimo (CPK 144 str.). Atsakovų prašymas taikyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo pagal šioje byloje pareikštų materialiųjų reikalavimų turinį įvykdymo užtikrinimu, todėl atsakovai neturi subjektinės teisės į tokio prašymo patenkinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovui šiuo konkrečiu atveju procesiniais pagrindais nebuvo galimas. Tai konstatavus, atsakovų atskirojo skundo argumentų platesnė analizė neturi prasmės.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, yra teisinga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.