Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-64-1-00963-2014-7

2015 m. vasario 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į R. L. priklausančią patalpą) - 5 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 3 d. (R. L. turto sugadinimas) - 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Taip pat jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d (vagystė įsibrovus į V. Ž. priklausančią patalpą) – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į G. S. priklausančią patalpą) - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Taip pat jis nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. (vagystė iš M. M. automobilio) - 20 parų arešto. Arešto bausmė bei subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Taikytas BK 64¹ str. ir bausmę sumažinus 1/3 paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 2014-05-22, taip pat 2014-08-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laiką nuo 2014-07-16 iki 2014-07-17, nuo 2014-07-22 iki 2014-07-24 nuo 2014-07-31 iki 2014-09-25.

Taip pat priteista iš A. B., o iki jo pilnametystės jam neturint pajamų ar turto, pakankamo žalai atlyginti iš jo atstovės I. B., civiliniam ieškovui R. L. 390,99 Eur.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir sunaikino svetimą turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2014-06-18 iki 2014-06-26, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, sulaužęs lango rėmo konstrukciją įsibrovė į R. L. priklausantį sandėliuką, esantį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, ir pagrobė svetimą turtą – R. L. priklausančius daiktus, t. y. palapinę, kurios vertė 800 litų, vaikišką palapinę, kurios vertė 80 litų, miegmaišį, kurio vertė 30 litų, pripučiamą čiužinį, kurio vertė 70 litų vertės, fejerverkus, kurių vertė 120 litų, bei sudaužė sandėliuke buvusias 5 lėkštes, kurių bendra vertė 50 litų ir išlaužė plastikinio lango varčios mechanizmą, kurio vertė 200 litų, tokiu būdu sugadino R. L. priklausantį turtą, padarydamas 250 litų turtinę žalą bei pagrobė svetimą turtą, padarydamas R. L. 1100 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad kartu su D. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra 2014-07-16, nakties metu, veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, įsibrovė į V. Ž. priklausantį sandėliuką, esantį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, ir pagrobė svetimą turtą – V. Ž. priklausantį muzikinį centrą, kurio vertė 100 litų ir dvi garso kolonėles, kurių vertė 50 litų, padarydami V. Ž. bendrą 150 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas pagal BK 22 str. 2 d. 178 str. 2 d. už tai, kad kartu su D. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra 2014-07-16, nakties metu, veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti vagystę, įsibrovė į G. S. priklausantį sandėliuką, esantį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kėsinosi į netinkamą objektą - paimtas G. S. kompiuteris buvo bevertis.

A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą iš automobilio, o būtent: 2014-07-25, nakties metu, vagystės tikslu pro neužrakintas galines dešinės pusės automobilio dureles pateko į M. M. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Marijampolėje, ir pagrobė svetimą turtą – M. M. priklausančius daiktus, o būtent: automobilio muzikos grotuvą „Dalco“, kurio vertė 150 litų ir 10 eurų (kas vertinama 34,53 litų), tokiu būdu padarė M. M. 184,53 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą prašė tenkinti bei išteisinti ginamąjį pagal BK 178 str. 4 d., prokurorė siūlė skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas - naikinamas dalyje dėl nuteisimo pagal BK 187 str. 3 d. ir BK 178 str. 4 d. ir atitinkamai dalyje dėl už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo, ir keičiamas paskirtas bausmes subendrinant iš naujo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nekėlė klausimų, susijusių su jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 178 str. 4 d., BK 187 str. 3 d. kvalifikacija, tačiau pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 187 str. 3 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-06-18 iki 2014-06-26, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, sulaužęs lango rėmo konstrukciją įsibrovė į R. L. priklausantį sandėliuką, sudaužė sandėliuke buvusias 5 lėkštes, kurių bendra vertė 50 litų ir išlaužė plastikinio lango varčios mechanizmą, kurio vertė 200 litų, tokiu būdu sugadino R. L. priklausantį turtą, padarydamas 250 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. už tai, 2014-07-25, nakties metu, vagystės tikslu pro neužrakintas galines dešinės pusės automobilio dureles pateko į M. M. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Marijampolėje, ir pagrobė svetimą turtą – M. M. priklausančius daiktus, o būtent: automobilio muzikos grotuvą „Dalco“, kurio vertė 150 litų, ir 10 eurų (kas vertinama 34,53 litų), tokiu būdu padarė M. M. 184,53 litų turtinę žalą. Tokie A. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 d. kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 3 str. 1 d. nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims <...>.

Nuskalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. B. padaryta veika buvo tinkamai kvalifikuota tiek pagal BK 187 str. 3 d., tiek pagal BK 178 str. 4 d., kadangi tiek sugadinto turto vertė - 250 litų, tiek pagrobto turto vertė -184,53 litų, atitiko BK 190 str. nuostatas, pagal kurias nedidelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 1 MGL (130 Lt), bet neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. 1 d. redakcija, pagal kurią nedidelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija nuo 2015-01-01). Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą R. L. priklausančio sugadinto turto vertė bei iš M. M. pagrobto turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL ir nebepatenka į BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. dispozicijas, todėl, atsižvelgiant į BK 3 str. 2 d. nuostatas, A. B. atžvilgiu turėtų būti taikoma palankesnė baudžiamojo įstatymo redakcija pagal kurią, šiuo atveju, A. B. veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys BK 178 str. 4 d., BK 187 str. 3 d. numatytų baudžiamųjų nusižengimų sudėtį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d. ir BK 187 str. 3 d. požymių. Atitinkamai naikinama nuosprendžio dalis, dėl pagal BK 178 str. 4 d., BK 187 str. 3 d. paskirtų bausmių subendrinimo su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.). Panaikinus bausmių subendrinimą šioje dalyje, nuosprendis dalyje dėl kitų bausmių subendrinimo keičiamas ir bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į R. L. priklausančią patalpą), pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į V. Ž. priklausančią patalpą) ir pagal BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į G. S. priklausančią patalpą) subendrinamos iš naujo vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. pagrindu ir skiriama subendrinta bausmė – 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, kuri taikant BK 64 ¹ str. sumažinama vienu trečdaliu.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas iš kaltinamojo A. B., o iki jo pilnametystės jam neturint pajamų ar turto, pakankamo žalai atlyginti iš jo atstovės I. B., civiliniam ieškovui R. L., priteisė 390,99 EUR nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Nors A. B. pagal BK 187 str. 3 d. dėl R. L. turto sugadinimo ir išteisinamas, tačiau tai nėra pagrindu atitinkamai mažinti priteistą žalos atlyginimą, kadangi žala sugadinant turtą padarytą nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymo metu, jos atlyginimo klausimas yra išspręstas teisingai. Pažymėtina, kad nors pagal BK 187 str. 3 d. A. B. išteisinamas, tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į R. L. priklausančią patalpą) aprašymas nėra keičiamas, kadangi visos aplinkybės yra aprašytos ir išdėstytos teisingai, padarytos žalos sugadinant turtą įsibrovimo metu aprašymas yra reikšmingas nustatant atlygintinos žalos dydį.

Dėl bausmių griežtumo

Kadangi pagal BK 178 str. 4 d., BK 187 str. 3 d. A. B. išteisinamasis, todėl dėl už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžio ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Be jau aptartų nusikalstamų veikų, dėl kurių priimamas išteisinamas nuosprendis, A. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į R. L. priklausančią patalpą) - 5 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d (vagystė įsibrovus į V. Ž. priklausančią patalpą) – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į G. S. priklausančią patalpą) - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Taikytas BK 64¹ str. ir bausmę sumažinus 1/3 paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 2014-05-22, taip pat 2014-08-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į R. L. priklausančią patalpą), pagal BK 178 str. 2 d (vagystė įsibrovus į V. Ž. priklausančią patalpą), pagal BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į G. S. priklausančią patalpą) ir už šias nusikalstamas veikas paskyrė A. B. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., 91 str.. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad teis­mas jam paskyrė per griežtą bausmę. Sutinkamai su BK 91 str. 3 d. nepilnamečiui teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę, jeigu kitos bausmės rūšies nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (2 veikos) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 2 d. 178 str. 2 d. A. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmes atsižvelgdamas į tai, kad jis teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, o taip pat pažeisdamas šios bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pažeisdamas įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, praėjus neilgam laiko tarpui po nuosprendžio priėmimo. Vieną iš nusikalstamų veikų (vagystę iš automobilio), padarė iš karto po to, kai buvo paleistas iš sulaikymo už kitų nusikalstamų veikų padarymą, esant paskirtai švelnesnei kardomajai priemonei. Anksčiau teismas jam buvo parodęs pasitikėjimą, buvo priimtas sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Jam buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės, bet jos rezultatų nedavė, paskirta vidutinės priežiūros priemonė. Nors kaltinamasis mokėsi, tačiau mokyklą lankė blogai. A. B. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, įtraukęs į veikas ir kitus asmenis. Jo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad jis po ankstesnių poveikio priemonių ir teistumų nelinkęs pasitaisyti, nesistengė gyventi nepažeisdamas įstatymų, bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, neužkerta kelio naujų nusikalstamų veikų darymui, todėl įvertinęs paminėtas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Be to, apylinkės teismas skirdamas bausmes atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, socialinės brandos lygį ir gana jauną amžių, todėl paskyrė artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmes. Kaip matyti iš paskirtų bausmių dydžio, jos yra ženkliai mažesnės nei sankcijos vidurkis, todėl jų vertinti kaip per griežtų negalima. Kaip jau buvo minėta, A. B. yra išteisinamas pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., todėl atitinkamai naikinamos nuosprendžio dalys, dėl už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo su bausmėmis paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, tačiau įvertinus tai, kad bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. su kitomis bausmėmis buvo bendrinamos apėmimo būdu, paskirtas arešto bausmes apimant griežtesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis, netgi A. B. išteisinus pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., nekeičiant bausmių paskirtų už kitas nusikalstamas veikas dydžio, nėra pagrindo pripažinti, kad A. B. paskirtos bausmės tiek atskirai, tiek jas subendrinus tarpusavyje, tiek su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis yra per griežtos, juolab, kad kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio juo paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra subendrinta dar su dviem nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta tik 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007). Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nuteistajam paskyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes, padaręs išvadą, kadangi anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės savo tikslų nepasiekė, todėl atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pagrįstai padaryta išvada, kad nuteistajam skirtinas realus bausmės atlikimas, kadangi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra, nes nuteistojo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo. Manytina, jog nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, konstatuoja, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str., 80 str., 91 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Visos nuteistojo apelia­ci­nia­me skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai, ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl likusioje dalyje nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. B. pagal BK 187 str. 3 d. (R. L. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 str. 4 d. (vagystė iš M. M. automobilio) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalis, dėl A. B. paskirtų bausmių pagal BK 178 str. 4 d., BK 187 str. 3 d. subendrinimo su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo: A. B. bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į R. L. priklausančią patalpą), pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į V. Ž. priklausančią patalpą) ir pagal BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į G. S. priklausančią patalpą) subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. (dalinio sudėjimo būdu) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. ir subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.