- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- 1A-138-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31371-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- I. G., R. G.
- Nukentėjusysis
- O. T.
- Civilinis ieškovas
- MB „Č. o.“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Dainos Vaidachavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (R. S. turto vagystė) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (O. T. turto vagystė) - 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti turto vagystę iš parduotuvės „D.“) - 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (MB „Č. o.“ turto vagystė) - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. G. turto vagystė) - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir I. G. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti turto vagystę iš parduotuvės „D.“) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (MB „Č. o.“ turto vagystė) - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. G. paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš I. G. nukentėjusiajam – O. T. priteista 224, 98 Eur, R. G. – 438, 80 Eur, iš I. G. ir R. G. civiliniam ieškovui – MB „Č. o.“ 399 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apeliacinių skundų argumentai
1. I. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, R. G. pagal 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos pirmos instancijos teismo nuosprendyje, šioje nutartyje nebekartojamas, kadangi apeliacinis skundas paduotas tik dėl bausmių skyrimo.
2. Apeliaciniais skundais tiek I. G., tiek R. G. prašo sušvelninti paskirtas bausmes:
1.1. Apeliantas R. G. nurodo, kad dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę jam skirta per griežta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta taip pat per griežta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Apeliantas I. G. taip pat mano, kad už padarytus nesunkius ir apysunkius nusikaltimus jam buvo paskirta per griežta bausmė.
2. Atsiliepimas į nuteistųjų pateiktus apeliacinius skundus negautas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Skundai atmetami.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka nuteistieji, prašo švelninti jiems skirtas bausmes. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau išdėsto išvadas dėl šių skundų esmės.
5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2009, 2K-43/2011).
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
7. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą ir už vieną pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą. Galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. I. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už du apysunkius nusikaltimus, du nesunkius ir vieną pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskirdamas bausmes, tinkamai vadovavosi BK numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
8. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes tiek I. G., tiek R. G., jų dydžius nustatydamas artimą vidurkiui, atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstomos veikos tyčinės, padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant turtinės naudos. Taip pat į tai, kad nuteistieji nusikalstamas veikas vykdo sistemingai, yra ne kartą teisti, neseniai paleisti iš laisvės atėmimo vietos, kas, pirmos instancijos teismo nuomone, rodo, kad nuteistieji jokių išvadų dėl savo elgesio nedarė ir nerodė pastangų gyventi dorai – nedirbo, nesimokė, buvo bausti administracine tvarka. Šie nustatyti nuteistųjų asmenybes charakterizuojantys duomenys leido pirmos instancijos teismui daryti išvadą, su kuria sutinka ir skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija, kad visos šios aplinkybės rodo šių asmenų didesnį pavojingumą bei abejingumą visuomenės gyvenimo taisyklėms.
10. Taigi nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs I. G. ir R. G. gyvenimo būdu, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems yra per griežtos ir neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų I. G. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti.