Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant pareiškėjui Šiaulių apygardos prokurorui Donatui Micevičiui, suinteresuotam asmeniui A. V., jo atstovei advokatei Daivai Rusakienei, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei G. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. V., institucijai, teikiančiai išvadą, VšĮ Dainų PSPC dėl A. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokuroras tokį prašymą palaikė ir nurodė, kad, susipažinęs su bylos medžiaga, ekspertų išvada bei išklausęs suinteresuotą asmenį, svarstys klausimą, ar palaikyti prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, ar ir dėl veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse. Paaiškino, jog A. V. psichinė sveikatos būklė neleidžia jam vienam savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti tam tikrus sprendimus, todėl mano, jog tikslinga būtų pareiškimą tenkinti iš dalies, apriboti A. V. veiksnumą asmeninių turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, kreipimosi į teismą ir kitas valstybės institucijas, asmens dokumentų gavimo. Palaiko prašymą dėl kitų sričių, kuriose prašo pripažinti asmenį neveiksniu, įtraukiant ir naują sritį – dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje, nes iš A. V. paaiškinimų nustatyta, kad buvo asmenų, norinčių pasinaudoti juo, jo asmens duomenimis, įregistruojant naują įmonę. Prašo vadovautis ekspertų pateikta išvada.

Institucijos atstovė pateikė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, ir A. V. apriboti veiksnumą ekspertų išvadoje nurodytose srityse, o kitose ekspertų išvadoje nurodytose srityse – pripažinti jį neveiksniu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. V. neterminuotai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tai lėmė diagnozė - paranoidinė šizofrenija (27 b. l.).

Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad A. V. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros, kreipimosi į teismą ar kitas valstybės institucijas. Tačiau išvadoje nurodoma, kad tik iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (29, 30 b. l.).

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys, kad registre nėra duomenų apie A. V. pateiktus išankstinius nurodymus (57 b. l.).

Teismas paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Iš 2021 m. birželio 17 d. - liepos 16 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-169/2021 matyti, kad A. V. nustatytas psichikos sutrikimas, diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Ekspertai nurodo, jog dėl psichikos sutrikimų A. V. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių neturtinių santykių - savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, asmens dokumentų gavimo. Taip pat nurodyta, kad dėl psichikos sutrikimų A. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (81-87 b. l.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas. Antra, būtina nustatyti, kad, asmens veiksnumo neapribojus, jo interesams kils grėsmė. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, asmens veiksnumo ribojimas skirtinas tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų ir kt.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog A. V. susiduria su sunkumais, priimdamas tam tikrus sprendimus, jam sunku vienam savarankiškai įvertinti veiksmų tikslingumą, numatyti galimas savo veiksmų pasekmes tam tikrose situacijose (CPK 185 str.).

Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tose srityse. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo visa apimtimi ir pripažinti A. V. neveiksniu visose prašomose srityse (CPK 178, 185 str.). Įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas riboti jo veiksnumą tam tikrose srityse, nes iš paaiškinimų, ekspertų išvados matyti, jog dėl psichikos sutrikimų jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, asmens dokumentų gavimo, todėl yra pagrindas tenkinti prašymą iš dalies ir pripažinti A. V. šiose srityje ribotai veiksniu (CK 2.11 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, jog turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, A. V. pripažintinas neveiksniu (CK 2.10 str. l d., CPK 178, 185 str.).

Teismo sprendimu pripažintam ribotai veiksniu ar neveiksniu asmeniui reikalinga nustatyti rūpybą ir globą, todėl teismo iniciatyva pradėtinas rūpybos ir globos nustatymo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 467, 468 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, asmens dokumentų gavimo.

Pripažinti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Pradėti rūpybos ir globos nustatymo procesą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.