Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-2240/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
2-2240/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01956-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Citadele“
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2240/2014 (S)Proceso Nr. 2-55-3-01956-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 127.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-5669-275/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Citadele“ bankas.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Linos namai“ direktorė L. D. prašė teismo iškelti atsakovui UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-857-154/2014 buvo atsisakęs iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo išsprendimas, atsisakant iškelti restruktūrizavimo bylą, neužkerta kelio, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, pakartotinai kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-577/2013). Ieškovės teigimu, iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl atsakovo didžiausių kreditorių AB „Citadele“ banko, AB DNB banko ir AB DNB lizingo, t. y. atsakovas Vilniaus apygardos teisme pateikė ieškinį AB DNB bankui ir AB DNB lizingui, juo prašo pripažinti atsakovo prievoles pagal laidavimo sutartis, pagal kurias likusi skolos suma yra 383 645,35 Lt, pasibaigusiomis visišku įvykdymu. Ieškovė įsitikinusi, kad ieškinys bus tenkinamas. Pasak ieškovės, teismui pripažinus atsakovo prievoles pagal laidavimo sutartis kreditoriams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui pasibaigusiomis visišku įvykdymu, restruktūrizavimo byloje neliks šių dviejų didžiųjų kreditorių. Ši aplinkybė yra esminė, kadangi iš esmės sumažės atsakovo bendra skola, be to, nelikus minėtų kreditorių, atsakovas turės objektyvią galimybę gauti likusių kreditorių pritarimą restruktūrizavimo plano metmenims. Kita ieškovės nurodyta svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovo didžiausias kreditorius AB „Citadele“ bankas yra pateikęs ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojo R. D.. AB „Citadele“ bankas yra areštavęs laiduotojui priklausantį turtą, juo vertę bankas įvertino 4 mln. Lt (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-951-368/2014). Ieškovės teigimu, atsakovo kreditoriui AB „Citadele“ bankui galbūt patenkinus savo reikalavimą iš R. D. priklausančio turto, išnyktų atsakovo prievolė bankui. Minėtais atvejais iš atsakovo kreditorių sąrašo bus pašalinti didžiausi trys kreditoriai, kurie nepritarė atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų patvirtinimui, o tai tik palengvins restruktūrizavimo procesą.

Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas prašė nutraukti šią civilinę bylą, o bylos nenutraukus – atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens prašymų dėl civilinės bylos nutraukimo ir baudos ieškovei skyrimo, atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 15 d. vėl pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Kartu su pareiškimu pateiktas 2014 m. rugsėjo 11 d. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, restruktūrizavimo planas (projektas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pateikti nauji restruktūrizavimo plano metmenys savo turiniu yra labai panašūs į tuos, kurių pagrindu buvo kreiptasi į teismą ankstesnėje byloje, kurioje buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismo vertinimu, 2014 m. rugsėjo 11 d. balanso duomenys nepaneigia Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyse nustatyto atsakovo nemokumo. Pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. balansą atsakovo turtas sudaro 6 759 228 Lt, o įsipareigojimai – 4 880 650 Lt, t. y. atsakovo skolos viršija pusę atsakovo turto. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad AB „Citadele“ bankui įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), ketinama parduoti už 3,6 mln. Lt, tokiu būdu padengiant didžiąją dalį atsakovo 4 429 203,43 Lt skolos šiam kreditoriui. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktame UAB „Dijorus“ 2014 m. balandžio 29 d. rašte nurodyta, kad svarstoma galimybė įsigyti atsakovui priklausantį turtą už 3,6 mln. Lt, tačiau iki šiol šiuo klausimu nepriimti jokie konkretūs sprendimai. Be to, didžiausias atsakovo kreditorius AB „Citadele“ bankas nepritaria atsakovo restruktūrizavimo planui, laiko jį nerealiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pakartotinai kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas dėl naujai atsiradusių aplinkybių įgijo realią galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ją plėsti, pradėti naują, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams bei išvengti bankroto. Teismo vertinimu, atsakovo finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, veikla iš esmės yra nuostolinga, restruktūrizavimo metmenyse nurodyta iš esmės vienintelė restruktūrizavimo priemonė – turto pardavimas – nesudaro pagrindo daryti išvados, kad iš turto pardavimo bus atsiskaityta su kreditoriais, nes tokio turto pardavimo galimybė yra ir neiškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių ieškovė iš naujo pateikė pareiškimą iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Jos buvo nurodytos ieškovės teismui pateiktame pareiškime. Nevertinus šių aplinkybių, buvo priimta nepagrįsta nutartis.

2. Dėl kreditoriaus AB „Citadele“ banko reikalavimo. Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad restruktūrizavimo eigoje realizavęs savo turtą atsakovas taptų pajėgus atsiskaityti su visais savo kreditoriais. AB „Citadele“ banko reikalavimas atsakovui nėra tiesioginis, nes susijęs su kito asmens prievolių vykdymo užtikrinimu. Atsakovas turi pareigą sumokėti 2 027 341 EUR AB „Citadele“ bankui arba BUAB „Šiaulių Baltija“. Tai reiškia, kad AB „Citadele“ banko įsipareigojimų suvestinėje 2 027 341 EUR reikalavimas negali būti dubliuojamas su BUAB „Šiaulių Baltija“ reikalavimu. Atsakovo turimo turto visiškai pakanka įvykdyti AB „Citadele“ banko reikalavimo likusią dalią. Šiuo metu vyksta derybos su AB „Citadele“ banku, siekiant iš jo įsigyti kreditorinį reikalavimą į BUAB „Šiaulių Baltija“. Teismas dėl šių ieškovės argumentų visiškai nepasisakė.

3. Dėl kreditoriaus AB „Citadele“ banko nepritarimo atsakovo restruktūrizavimui. Formalaus ĮRĮ įstatymo reikalavimo, kad kreditoriai pritartų įmonės restruktūrizavimo metmenims, nuo 2010 m. spalio 1 d. nebeliko. Teismas nepasisakė ir dėl kito svarbaus aspekto, t. y. kad AB „Citadele“ bankas, kaip pagrindinis atsakovo kreditorius, yra labiau suinteresuotas bankroto, o ne restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimu. Darytina prielaida dėl šio kreditoriaus galimo piktnaudžiavimo savo teisėmis, nes toks kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas laidavimu ir įkeitimu, nėra suinteresuotas išsaugoti atsakovą kaip verslo subjektą. AB „Citadele“ banko galimą piktnaudžiavimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis iki šiol nėra pateikęs atsakymo į UAB „Dijorus“ pasiūlymą įsigyti bankui įkeistą turtą. Iškėlus atsakovui bankroto bylą, atsakovo nekilnojamasis turtas būtų realizuojamas varžytynėse už daug mažesnę kainą.

4. Dėl atsakovo finansinės padėties ir nukrypimo nuo teismų praktikos, pagal kurią teikiama pirmenybė restruktūrizavimui, o ne bankrotui. Nors pagal atsakovo finansinius dokumentus formaliai ir būtų galima konstatuoti atsakovo nemokumą, nes pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), tačiau atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą – nuomoja patalpas. Teismas nevertino to, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį einamieji periodiniai mokėjimai būtų mokami, gaunamos pajamos yra pakankamos dengti visus einamuosius mokėjimus, taip pat yra galimybė mažomis sumomis mokėti įsiskolinimus kreditoriams. Siekdamas pagerinti veiklos rodiklius atsakovas vykdo šias priemones: intensyviai ieško naujų klientų, tęsia derybas su potencialiais klientais, ieško potencialių pirkėjų turimam turtui, iki minimumo sumažino veiklos išlaidas. Taigi atsakovas turi realių galimybių per restruktūrizavimo laikotarpį sumokėti skolas kreditoriams, išvengti bankroto ir toliau plėtoti veiklą.

5. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių. Aplinkybė, kad pakartotinai pateikti metmenys yra labai panašūs į jau pateiktus, neatleidžia teismo nuo pareigos detaliai pasisakyti dėl juose nurodytų priemonių pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas neturi realių galimybių atkurti mokumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemokus. Trečiojo asmens teigimu, Šiaulių apygardos teisme atsakovui iškeltoje restruktūrizavimo byloje Nr. B2-357-357/2013 buvo patvirtintas tiek BUAB „Šiaulių Baltija“, tiek AB „Citadele“ banko finansinis reikalavimas. Be to, apeliantės minimos derybos su trečiuoju asmeniu nevyksta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1-3 punktus teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė jau ketvirtą kartą siekia atsakovo restruktūrizavimo proceso (CPK 179 str. 3 d.). Atsakovui restruktūrizavimo byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi ir nutraukta 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui šią nutartį palikus nepakeistą (bylos Nr. B2-357-357/2013). Restruktūrizavimo byla buvo nutraukta tuo pagrindu, kad atsakovas ĮRĮ nustatytais terminais nepateikė restruktūrizavimo plano, nes projektui nepritarė atsakovo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 91,37 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Ieškovės pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui šią nutartį palikus nepakeistą (bylos Nr. B2-563-440/2014). Dar vienas ieškovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui šią nutartį palikus nepakeistą (bylos Nr. B2-857-154/2014). Ketvirtą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos teismui jau po aštuonių dienų, t. y. 2014 m. rugsėjo 12 d., tačiau ir jis skundžiama nutartimi buvo atmestas, konstatavus, kad ieškovės pateikti nauji restruktūrizavimo plano metmenys savo turiniu iš esmės yra analogiški tiems metmenims, kurie buvo pateikti ankstesnėje civilinėje byloje Nr. B2-857-154/2014, kurioje pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo buvo atmestas. Pažymėtina, kad pareiškimas ankstesnėje byloje buvo atmestas remiantis ir ta aplinkybe, kad pagal restruktūrizavimo metmenyse siūlomas priemones atsakovo normali veikla negali būti atkurta. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl ieškovės pakartotinai pateiktų restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių pagrįstumo. Nors skundžiamoje nutartyje išsamiai neanalizuoti pateikti metmenys, pirmosios instancijos teismas padarė apibendrintą išvadą, kad juose nurodytos priemonės neužtikrina atsiskaitymo su kreditoriais. Kita vertus, pagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pakartotinai vertinant restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo klausimą, būtina įvertinti ieškovės nurodytas iš esmės pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių ieškovė iš naujo pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo.

Iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ieškovė laiko UAB „Linos namai“ kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu didžiausiems kreditoriams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui dėl atsakovo prievolių pagal laidavimo sutartis pripažinimo pasibaigusiomis visišku įvykdymu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad UAB „Linos namai“ Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškė ieškinį AB DNB bankui ir AB DNB lizingui, juo prašo UAB „Linos namai“ laidavimo prievoles, kylančias iš kreditavimo ir lizingo sutarčių, pripažinti pasibaigusiomis visišku įvykdymu (b. l. 91–100). Šiuo ieškiniu siekiama atsakovo įsiskolinimus minėtiems kreditoriams sumažinti 383 645,35 Lt suma. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pagal minėtą ieškinį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5595-302/2014, tačiau joje šiuo metu vyksta pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu stadija, todėl šiuo atveju sudėtinga prognozuoti ne tik šios ginčo išnagrinėjimo rezultatą, bet ir laiką. Be to, vien tai, kad po nesėkmingo bandymo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą UAB „Linos namai“ pateikė tokį ieškinį, nesudaro pagrindo abejoti kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo finansiniais reikalavimais atsakovui. Priešingu atveju, įmonė, kuriai inicijuojama restruktūrizavimo byla, galėtų rengti nepagrįstus ieškinius savo kreditoriams, ginčydama jų finansinius reikalavimus, tokiu būdu dirbtinai sumažindama savo įsiskolinimų dydį, kuris yra reikšmingas sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo ginčijamas minėtų kreditorių finansinio reikalavimo dydis (383 645,35 Lt), palyginus jį su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovo bendru įsiskolinimų dydžiu (4 880 650 Lt), nedaro reikšmingos įtakos, konstatuojant atsakovo faktinę nemokumo būseną.

Dar viena iš esmės pasikeitusia aplinkybe ieškovė laiko atsakovo kreditoriaus AB „Citadele“ banko kreipimąsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu laiduotojui R. D. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 2-951-368/2014). Pasak ieškovės, atsakovo kreditoriui AB „Citadele“ bankui patenkinus savo reikalavimą iš R. D. priklausančio turto, atsakovo prievolė bankui išnyks. Ši ieškovės nurodoma aplinkybė nelaikytina iš esmes pasikeitusia ar nauja. Pirma, minėtas ieškinys teisme pareikštas dar 2014 m. liepos 3 d., t. y. tuo metu, kai Lietuvos apeliaciniame teisme buvo sprendžiamas ankstesnio ieškovės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo pagrįstumo klausimas. Antra, pirmiau minėti argumentai dėl neprognozuojamo ginčo išsprendimo rezultato, taip pat skolos atgavimo iš laiduotojo R. D. abejotinas realumas nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo galimybes sėkmingai restruktūrizuotis, negu jos teismų buvo įvertintos ankstesnėse bylose.

Apeliantės teigimu, atsakovas 2 027 341 EUR skolą turi pareigą sumokėti arba AB „Citadele“ bankui, arba BUAB „Šiaulių Baltija“, todėl AB „Citadele“ banko įsipareigojimų suvestinėje šis reikalavimas negali būti dubliuojamas su BUAB „Šiaulių Baltija“ reikalavimu. Šių apeliantės argumentų nepagrįstumą patvirtina trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad atsakovui Šiaulių apygardos teisme iškeltoje restruktūrizavimo byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtintas tiek AB „Citadele“ finansinis reikalavimas, tiek BUAB „Šiaulių Baltija“ finansinis reikalavimas (bylos Nr. B2-357-357/2013). Be to, deklaratyviais laikytini apeliantės argumentai, kad šiuo metu vyksta derybos su AB „Citadele“ bankui, siekiant iš jo įsigyti finansinį reikalavimą į BUAB „Šiaulių Baltija“, nes apeliantė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantės minimos derybos nevyksta.

Apeliantė, pati prieštaraudama susiformavusiai teismų praktikai, bando paneigi didžiausių kreditorių įtaką atsakovo restruktūrizavimo procesui. Sėkmingas restruktūrizavimo procesas priklauso ir nuo kreditorių pritarimo šiam procesui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta kreditorių reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Tai buvo pažymėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą (bylos Nr. B2-857-154/2014). Joje pažymėta, kad pirma atsakovo restruktūrizavimo byla buvo nutraukta būtent dėl to, jog kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo planui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neginčija, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertęs, t. y. kad atsakovas faktiškai atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Atmetus apeliantės argumentus dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas turi realią galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą, padengti esamus įsiskolinimus kreditoriams, vykdyti naujus ir išvengti bankroto.

Apibendrinant pažymėtina, kad, šioje byloje esant tokiai situacijai, kai atsakovo pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę atsakovo turto vertės, didžiausi atsakovo kreditoriai nepritaria restruktūrizavimui, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodytos realios priemonės, padėsiančios įmonei generuoti pajamas, kiti veiklos finansavimo šaltiniai, nėra pagrindo tikėtis sėkmingo atsakovo restruktūrizavimo proceso.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė