Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Countryplast“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Countryplast“ ieškinį atsakovui J. K. dėl nuostolių, netesybų ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Optimus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Countryplast“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. K. 418 901,71 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šio turto neužtekus – kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė. Aplinkybės, kad atsakovas pažeidinėja ir nevykdo jungtinės veiklos sutarties, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, neatsiskaito su ieškove net už elektros energijos paslaugas, o taip pat nesugebėjo užtikrinti savo valdomos UAB „Baltic Optimus“ veiklos tęstinumo ir kontrolės, leisdamas jai bankrutuoti, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai prasta. Ieškovės žiniomis, kitiems asmenims vykdant išieškojimą iš atsakovo turto, yra areštuota 1/2 atsakovui priklausančio žemės sklypo. Be to, Vilniaus apygardos teismui iškėlus UAB „Baltic Optimus“ bankroto bylą, atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės už galimą tyčinį bankrotą ir/ar nenaudingus įmonei sandorius ir/ar sprendimus, gali imtis veiksmų savo turtui paslėpti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, jog pagal formuojamą praktiką, nei didelė ieškinio suma, nei objektyvus atsakovo negalėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl pagrindas areštuoti atsakovo turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog jis ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Teismas pabrėžė, jog pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė jokių duomenų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nepateikė. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas vien dėl jo valdytai UAB „Baltic Optimus“ iškeltos bankroto bylos gali imtis veiksmų savo turtui paslėpti, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo vykdymo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie vienos iš šalių (atsakovo) nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Countryplast“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šiuo atveju neegzistuojant grėsmei būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio suma atsakovui laikytina didele, be to, iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki: atsakovas neatsiskaito su ieškovu net už elektros energijos paslaugas; atsakovas nesugebėjo užtikrinti savo valdomos UAB „Baltic Optimus“ veiklos tęstinumo; antstoliai neišieško iš atsakovo net ir nedidelių jo skolų, o jo turimas nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas; atsakovas ir jo valdoma įmonė tinkamai nevykdo jungtinės veiklos sutarties bei nemoka skolų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tinkama įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismas nagrinėjamą klausimą skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai išsprendė remdamasis tik informacijos apie atsakovo nesąžiningumą nebuvimu, kadangi teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba neįmanomumas gali būti pasiekiamas ir kitokiomis, nei nesąžiningumas priemonėmis. Ieškovė byloje yra pateikusi įrodymų ir apie atsakovo nesąžiningumą – jo veikimą priešingą jungtinės veiklos sutarčiai, neatsiskaitymą net ir su smulkiais kreditoriais, UAB „Baltic Optimus“ bankrotą. Atsakovas J. K. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, ir jokių papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti jo teiginius. Negana to, pateiktais argumentais ieškovė visiškai nepagrįstai sutapatina UAB „Baltic Optimus“ ir atsakovo veiksmus ir turtinę padėtį, o dalimi argumentų pasisako dėl byloje nagrinėtinų aplinkybių, kurios teismo dar nėra patvirtintos. Atsakovui nuosavybės teise priklauso net septyni nekilnojamojo turto objektai, kurie paneigia atsakovo sunkią turtinę padėtį, o byloje nėra jokių realių įrodymų apie jo nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas J. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašus apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgęs į tai, jog iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo atsakovui nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į ieškovės argumentus dėl būtinybės taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, teismas minėtus įrodymus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga –grėsmė būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog jos pateikti argumentai bei įrodymai yra pakankami grėsmei konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ir ieškinio suma, ir skolininko turtinė padėtis, ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ir / ar jos nagrinėjimo metu. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, ieškinio sumos dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Iš aukščiau cituotos teismų praktikos darytina išvada, jog pačios ieškovės pasirinkta bei nurodyta ieškinio suma nėra pakankama sąlyga grėsmei, kad sprendimas gali būti neįvykdytas dėl atsakovo vengimo tai padaryti, konstatuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turto masės nepadidina. Kiti ieškovės nurodyti argumentai – atsakovo nesugebėjimas atsiskaityti su smulkiais kreditoriais, jo atžvilgiu taikomas turto areštas ar jo valdomos įmonės bankrotas taip pat nėra pakankamos tokiai išvadai padaryti. Pažymėtina, jog teismui turi būti pateikiami ne bet kokie, bet būtent atsakovo nesąžiningumą patvirtinantys argumentai bei įrodymai, tuo tarpu su UAB „Baltic Optimus“ įsipareigojimų nevykdymu ar bloga turtine padėtimi susijusios aplinkybės atsakovo nesąžiningumo savaime nepatvirtina. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo tiesioginių veiksmų UAB „Baltic Optimus“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bus patvirtintos arba paneigtos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovo nesąžiningumą pagrįstų įrodymai, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar tokius veiksmus jau yra atlikęs. Tačiau šiuo atveju byloje tokių įrodymų nėra, nors būtent ieškovei tenka pareiga juos pateikti (CPK 178 str.). Ir priešingai – byloje yra atsakovo pateikti įrodymai apie jo turimą nekilnojamąjį turtą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.