Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams N. S. ir M. S. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 21 d.; atsakovams nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.

4. Procesiniai dokumentai atsakovams N. S. ir M. S. buvo siunčiami pagal jų turto buvimo vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti (pašto siuntų sekimo portale pažymėta, jog adresas netikslus). Atsakovų gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Jokie kiti atsakovų buvimo vietos adresai teismui taip pat nėra žinomi. 2020 m. rugpjūčio 12 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.

5. Atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį negyvenamai patalpai - parduotuvei, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8552, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams.

8. Nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau atsakovai faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo - pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, nagrinėjamu atveju atsakovai. Tokiu atveju atsakovai privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovai už šildymą ir karštą vandenį minėtoje negyvenamojoje patalpoje - parduotuvėje tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., todėl susidarė 1521,60 EUR skola. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

9. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.59 straipsnis įtvirtina draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 521,60 EUR įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovai nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovams paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė atsakovams paskaičiavo 30,30 EUR dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Kadangi atsakovai tinkamai prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 30,30 EUR dydžio delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

11. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas solidariai priteisti jai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 551,90 EUR (1 521,60 EUR + 30,30 EUR)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 35 EUR žyminis mokestis ir 0,87 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų duomenų paiešką. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 35 EUR dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 0,87 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, bei už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, iš viso – 35,57 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 17,94 EUR (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,72 EUR, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, solidariai iš atsakovų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1 521,60 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt vieno euro ir 60 ct) skolą, 30,30 EUR (trisdešimties eurų ir 30 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1551,90 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, lygiomis dalimis iš atsakovų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 35,87 EUR (trisdešimt penkių eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 17,94 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovai turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.