Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro teisėjai Žydrūnas Bertašius, Alona Romanovienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos šalių ginčas kilo dėl paramos pilnamečiui vaikui, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, priteisimo ir jos teikimo laikotarpio.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Ieškovė A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. B. ir trečiojo asmens R. B. duktė. Ieškovės tėvai yra išsituokę. Iki pilnametystės A. B. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, bet mokosi (duomenys neskelbtini) skyriuje, todėl kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl materialaus išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, prašydama priteisti jai iš atsakovo po 600 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, kol ji mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios ar mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-05-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš A. B. materialinį išlaikymą dukrai A. B. po 300 Lt kas mėnesį, pradedant nuo (duomenys neskelbtini)iki ji baigs mokyklą, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir ta, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Išlaikymas pilnamečiui vaikui, kuris mokosi vidurinės, profesinės ar aukštosios dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms: vaikas yra pažangus moksleivis, mokosi dieniniame skyriuje, dėl to vaikui būtina parama. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, mokyklą turėtų baigti (duomenys neskelbtini). Ji yra pažangi moksleivė, t. y. rūpestinga vykdydama savo pareigas mokytis. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, o tėvai privalo padėti jam siekti išsilavinimo.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ieškovė gyvena su mama, (duomenys neskelbtini), mokytis važinėją į Klaipėdą, vien kelionei ir maistui išleidžia 300 Lt per mėnesį. Ieškovę išlaiko mama, kurios mėnesinės pajamos yra 1 000-1 200 Lt. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jam asmenine nuosavybe priklauso 47/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis neprieštarauja, kad jam priklausančia buto dalimi nemokamai naudotųsi pilnametė dukra, tai turėtų būti vertinama ir pripažįstama kaip jo materialinė parama pilnamečiui vaikui. Kolegija konstatuoja, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė negali būti traktuojama kaip materialinė parama pilnamečiui vaikui. Byloje pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) išlaiko trečiasis asmuo R. B., įrodymų, kad ieškovė naudojasi atsakovui priklausančia buto dalimi atsakovas nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis išlaiko sūnų D. B., kuris yra socializacijos centre. Išlaikymą sūnui, kartu su maistu bei buitinėmis priemonėmis jis perduoda per draugą. Tačiau D. B. nuo (duomenys neskelbtini) išleistas iš (duomenys neskelbtini), gyvena su motina, duomenų, kad atsakovas teiktų jam išlaikymą atsakovas nepateikė, o iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad išlaikymo sūnui atsakovas nemoka nuo 212-04-20, įsiskolinimas yra 4 200 Lt. Taip pat atsakovas teigia, kad priteisto išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo ir protingumo principų, jis tiek mokėti pilnametei dukrai negali, nes pablogintų jo mažametės dukters gimusios (duomenys neskelbtini) finansinę būklę. Pažymėtina, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei perkama tik būtina apranga bei avalynė ir ji nėra brangi. Tai, kad ieškovė lankė vairuotojų kursus taip pat nėra prabangos dalykas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei reikalinga materialinė parama, o atsakovas turi ir gali teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Tai, kad išlaikymą ieškovei teikia motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo išlaikymas vaikui nereikalingas ir jį nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo galima atleisti.

Dėl atsakovo materialinės padėties ir išlaikymo dydžio.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nurodo, kad įmonė, kurioje jis dirba šiuo metu turi labai mažai užsakymų, o papildomo darbo, atsižvelgiant į dabartinę Airijos ekonominę būklę, susirasti nėra jokių galimybių. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) atsakovas dirba ne visu etatu, per 2012 metus jis uždirbo 10 000 eurų. Tačiau A. B. turi labai paklausią ir gerai apmokamą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje profesiją, t. y. jis yra vairuotojas HGV (sunkiasvorio automobilio), jo vairuotojo teisės galioja visoje Europos Bendrijoje, todėl susirasti ir dirbti pilnu etatu neturėtų būti problema. Moteris (K. A.), su kuria jis gyvena Airijoje ir turi susilaukę bendrą vaiką gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat turi paklausią užsienyje profesiją, ji yra medicinos sesuo (b. l. 83). Tai, kad A. B. materialinė padėtis gera matyti iš jo byloje pateiktų įrodymų: jis turi automobilį ROVER 75, kartu su K. A. nuosavybės teise yra įsigiję namą, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (jeigu jų pajamos būtų nedidelės, jie nebūtų prašę paskolos namui, o bankas nebūtų suteikęs paskolą). Advokatui už teisines paslaugas atsakovas yra sumokėjęs 2 300 Lt (1000 už atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą teisme bei 1 300 Lt už apeliacinio skundo surašymą). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę teikti dukrai išlaikymą. Teikdama ieškinį ieškovė prašė priteisti po 600 Lt per mėnesį. Teismui priteisus po 300 Lt per mėnesį, ieškovė sprendimo neginčijo, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas teisingas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymas turi būti teikiamas po 300 Lt kas mėnesį. Šios sumos užteks ieškovės poreikiams patenkinti ir tai labai nepablogins atsakovo padėties. Tuo labiau, kad ieškovės mokslai baigsis (duomenys neskelbtini).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.