Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-634/2015

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00672-2014-6

2015 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei V. Š., nuteistajam S. N., jo gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajai I. U. ir jos atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. – 8 MGL, t. y. 301,28 Eur dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiajai I. U. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 2000 Eur neturtinė žala. Iš nuteistojo S. N. priteista 469,54 Eur žala Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą.

Nukentėjusiajai I. U. iš nuteistojo S. N. priteista 1000 Eur proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nuteistas už tai, kad 2014-08-19, apie 17:11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties sankryža su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio bei susidūrė su tuo pačiu metu P. Plechavičiaus g. nuo Šiaurės pr. atvažiuojančiu automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu I. U., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. U., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino S. N. kaltu, padarius BK 281 str. 1 d., numatytą nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Tuo tarpu vien tai, kad S. N. apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį S. N. atžvilgiu ir padaryti priešingas išvadas.

Nukentėjusioji I. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad kaltinamojo automobilis atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio priekinį kairės pusės ratą ir sparną, nuo smūgio staiga ji kryptelėjo į šoną, pasitempė kaklą, atrodė, kad smūgis nebuvo didelis (t. 1, b. l. 28-29, 120). S. N. patvirtino, jog savo automobilio priekine dalimi kliudė BMW automobilio kairės pusės priekinį sparną, automobiliai susidūrė, buferis atsirėmė į BMW automobilio ratą (t. 1, b. l. 53, 119, t. 2, b. l. 74). Nėra pagrindo abejoti, kad įvykio aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema bei foto nuotraukos rodo, kad automobilių apgadinimai nėra dideli, tačiau tai nepaneigia, jog minėto eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas fizinis poveikis, sąlygojęs nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-08-19 Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo budėtojas gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų, moteris patyrė šoką, reikalinga greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 11-12). Jau pirminiame 2014-08-19 paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių S. N. nurodė, kad greitoji medicinos pagalba į gydymo įstaigą išvežė automobilio BMW vairuotoją (t. 1, b. l. 13). Nukentėjusiosios sužalojimus patvirtina, byloje esanti specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog I. U. konstatuotas I kaklinio slankstelio priekinio lanko lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl galvos hipertenzijos (dėl per didelio galvos atlošimo). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 24). Teismo posėdyje apklaustas medicinos ekspertas patvirtino, kad išvadą surašė pagal pateiktus medicininius dokumentus ir konstatavo kaklo slankstelio lūžį dėl per didelio galvos atsilošimo. Galvai staigiai judant atgal ar į šonus, tampomi raiščiai, kurie sulaužo kaulą. Tam, kad įvyktų lūžis ypač didelės jėgos nereikia (t. 1, b. l. 170-171). Būtent tokį patirtų sužalojimų mechanizmą nurodė ir nukentėjusioji I. U. (staiga galvai kryptelėjus į šoną). Priešingai nei skunde nurodo S. N., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingo specialisto, turinčio aukštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimą bei darbo stažą nuo 2001 m., pateikta išvada ir jo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios parodymai dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių yra nuoseklūs, abejonių dėl galimybės, jog trauma patirta ne autoįvykio metu nekyla, nes iš eismo įvykio vietos dėl kaklo skausmų ji greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežta tiesiai į gydymo įstaigą. Apelianto S. N. skunde keliamos deklaratyvaus pobūdžio abejonės dėl medicininių dokumentų galimo suklastojimo, medicinos eksperto pateiktų išvadų nepagrįstumo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintinos kritiškai. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

Tai, jog nukentėjusiosios automobiliu važiavo vaikas, kuris nepatyrė jokių sužalojimų, nepaneigia I. U. konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto. Aplinkybes dėl to, kad I. U. skausmą pajuto praėjus kuriam laikui objektyviai paaiškino teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas, kuris nurodė, jog žmogus gali iš karto nejausti skausmo, dėl streso, kitų priežasčių, praktikoje tokie atvejai dažni (t. 1, b. l. 171). Pasak pačios nukentėjusiosios ji patyrė stresą, po įvykio rūpinosi vaiku, todėl skausmo iš karto nepajautė (t. 1, b. l. 120).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl S. N. kaltės pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistajam inkriminuota veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo S. N. apeliaciniame skunde.

Tuo tarpu bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė, kad S. N. padarė neatsargų nusikaltimą, yra pensininkas, neįgalus, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, todėl paskyrė bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu – baudą. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą kaltinamojo veiksmuose, atsižvelgė į S. N. asmenybę (teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, neįgalus, jo šeimos materialinė padėtis sunki) ir paskyrė žymiai mažesnę nei BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta už neatsargius nusikaltimus skiriamos bausmės (baudos) vidurkį, t. y. 8 MGL dydžio baudą. Nustatytą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgė į sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad I. U. dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo nuo 2014-08-20 iki 2014-08-25 buvo gydoma medicinos įstaigoje, vėliau išleista gydytis ambulatoriškai, gydymas tęsėsi iki 2014-10-03. Dėl lūžusio kaklo slankstelio turėjo 2 mėnesius nešioti kaklo įtvarą, tokiu būdu jos judėjimo laisvė buvo apribota, atsirado nesaugumo jausmas. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju priteista 2000 Eur piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltės formą, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kitus nepatogumus. Be to, neprieštarauja teismų praktikai pagal kurią, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur (2000 Lt iki 10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo argumentus, jog priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas, kadangi teismui pateikti duomenys patvirtina, jog civilinis atsakovas jau yra sumokėjęs I. U. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys (t. 2, b. l. 7-9). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji I. U. ir jos gynėjas paaiškino, kad nukentėjusioji nuosprendžio priėmimo dienos rytą gavo 800 Eur pavedimą (t. 2, b. l. 73-74). Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir nukentėjusiajai I. U. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas nuo 2000 Eur iki 1200 Eur.

Tuo tarpu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 469,54 Eur dydžio ieškinį už nukentėjusiosios gydymą. Šios išlaidos yra patvirtintos byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 20). Teisėjų kolegija nesutikti su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis, neturi teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad sprendimas priteisti iš nuteistojo S. N. išlaidas už nukentėjusiosios gydimo paslaugas yra teisingas.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis prašo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusiosios I. U. atstovas advokatas R. L. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1000 Eur proceso išlaidų už advokatą pagalbą. Byloje pateiktas 2014-10-27 pinigų priėmimo kvitas Nr. 727126, iš kurio matyti, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas advokatui sumokėta 724 Eur suma (t. 1, b. l. 112). Be to, iš 2014-12-29 pinigų priėmimo kvito Nr. 727133 matyti, kad advokatui sumokėti 289 Eur, tačiau suteiktų teisinių paslaugų pobūdis neindividualizuotas (t. 1, b. l. 113). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (baudžiamoji byla nėra didelės apimties, vyko 4 teismo posėdžiai, iš kurių 2 atidėti dėl proceso šalių neatvykimo, faktiškai pirmoje instancijoje ji išnagrinėta per 2 teismo posėdžius), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas (pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, visų posėdžių trukmė sudarė apie 3 val. ), įvertinus nuteistojo ir jo šeimos turtinę padėtį (yra pensininkas, neįgalus, turi nepilnamečių vaikų, gauna netekto darbingumo pensiją, kurią sudaro apie 137,77 Eur, sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis apie 289 Eur, šeima yra socialiai remtina) akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti yra per didelės ir turi būti mažinamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo keistina, sumažinant priteistas proceso išlaidas iki 600 Eur (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro skundą tenkinti visiškai.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai I. U. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 2000 Eur neturtinė žala, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 1200 Eur.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai I. U. iš kaltinamojo S. N. priteistos 1000 Eur proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir iš kaltinamojo S. N. priteisti nukentėjusiajai I. U. 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.