Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-12388-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02399-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 20.2.3.1; 55.1.3

2025 m. liepos 1 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltra“ skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deltra“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama advokato Tomo Bogdanskio, kreipėsi į Regionų administracinio teismą prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 25SD6858 nurodytą sprendimą uždrausti pareiškėjai iki 2025 m. spalio 3 d. teikti tarpininkavimo raštus (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, 144 850 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. UAB „Deltra“ yra ilgametė logistikos bendrovė, kurios pagrindinė veikla – tarptautinis krovinių pervežimas keliais. Sprendimu Bendrovei buvo uždrausta 6 mėnesiams teikti tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo.

2.2. Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas iš esmės formaliu pagrindu – remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2025 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 39064 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo UAB „Deltra“ paskirta 1 200 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą. Pažeidimas grindžiamas tuo, kad Bendrovė laikinai nemokėjo darbo užmokesčio vienam Uzbekistano piliečiui, nes pastarasis teikė prašymus suteikti nemokamas atostogas dėl asmeninių (šeimyninių) priežasčių. Nemokamų atostogų suteikimas yra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnį. Pareiškėja pabrėžia, kad sankcija buvo pritaikyta nesant objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog buvo padarytas esminis pažeidimas ar siekta pažeisti užsieniečio teises. Pareiškėja baudą sumokėjo 2025 m. sausio 24 d. tik dėl to, kad nenorėjo ginčytis su VDI, tikėdama, jog tai nesukels jai papildomų pasekmių.

2.3. Pažymi, kad Migracijos departamento taikyta poveikio priemonė – šešių mėnesių draudimas teikti tarpininkavimo raštus – yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati. Bendrovė dėl šio draudimo ne tik negali įdarbinti naujų vairuotojų iš trečiųjų šalių, bet ir negali pratęsti leidimų jau dirbantiems darbuotojams, o tai reiškia realų verslo paralyžiavimą. Pasak pareiškėjos, ši sankcija neturi jokio pagrindo, nes įmonė vykdo realią veiklą, nėra fiktyvi, moka mokesčius, turi apie 90 darbuotojų, 2023 m. jos apyvarta viršijo 24 mln. Eur, o pelnas – beveik 5 mln. Eur. Tokios priemonės taikymas už pavienį, formaliai pripažintą pažeidimą neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo principų, kurie yra esminiai administracinio sprendimo teisėtumo vertinimo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimus).

2.4. Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Migracijos departamentas, kaip kompetentinga institucija, neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių VDI paskyrė baudą Bendrovei, kokia padaryto pažeidimo esmė. Nagrinėjamu atveju užsienietis pats prašė suteikti nemokamų atostogų dėl šeimyninių priežasčių. Sprendime nenurodyti pagrindiniai motyvai, neišdėstytos konkrečios aplinkybės, kodėl priimamas būtent toks sprendimas, kokia jo teisinė ir faktinė motyvacija. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai bei teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Sprendimo motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas, kad asmuo galėtų suprasti savo teisių ir pareigų pasikeitimą (LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013).

2.5. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas nusprendė taikyti sankciją nepaisydamas to, kad ginčijamas VDI nutarimas yra apskųstas Regionų administraciniam teismui. Pareiškėja mano, jog tol, kol teismas nėra įvertinęs šio nutarimo teisėtumo, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti teisiškai reikšmingų faktų ir taikyti papildomų apribojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimai, grindžiami neįsiteisėjusiais administraciniais aktais, negali būti laikomi teisėtais, jei tokie aktai dar nėra patvirtinti teismine tvarka (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017).

2.6. Pažymi, kad Migracijos departamentas netinkamai pritaikė UTPĮ 44 straipsnio 9 dalį. Pagal šią nuostatą, 6 mėnesių laikotarpis, kuriam taikomas draudimas teikti įsipareigojimus įdarbinti užsienietį, skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos. Migracijos departamentas žinojo apie VDI paskirtą baudą jau 2025 m. sausio 24 d., kai bauda buvo sumokėta, tačiau sprendimą dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus pradėjo taikyti tik nuo 2025 m. balandžio 4 d. (iki 2025 m. spalio 3 d.). Be to, Migracijos departamentas jau nuo 2025 m. kovo 19 d. nepriiminėja Bendrovės tarpininkavimo raštų. Toks sprendimas reiškia, kad draudimas faktiškai trunka ilgiau nei leidžia įstatymas.

2.7. Remiasi konstituciniais teisės principais – teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinės valstybės – ir pabrėžia, kad Migracijos departamento sprendimas jiems prieštarauja. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga yra būtinos sąlygos užtikrinti asmens pasitikėjimą teise ir valstybe (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Pareiškėja neturi ir neturėjo siekio sukurti fiktyvių darbo santykių su užsieniečiais ir neteikė jokių duomenų, kurie neatitinka tikrovės. Bendrovė yra didelė, vykdanti rimtą verslą Lietuvoje. Bendrovė neklastojo jokių dokumentų, vykdo veiklą Lietuvoje, turi EBKR licenciją, neteikė neteisėtai įgytų dokumentų Migracijos departamentui.

2.8. Pažymi, kad buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, kuris pripažįstamas kaip bendrasis teisės principas ir konstitucinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementas. Migracijos departamentas, gavęs 2025 m. kovo 20 d. pareiškėjos paaiškinimus, neatsižvelgė į juos ir nevertino nurodytų faktų. Tokie veiksmai pažeidžia gero administravimo ir skaidrumo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

2.9. Mano, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas neskirti pareiškėjai nuobaudos (draudimo teikti tarpininkavimo raštus). Visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas apsiribojant žodiniu įspėjimu. Priešingu atveju bus pažeisti didesni gėriai skiriant apribojimus teikti tarpininkavimo raštus, nei jų neskiriant – pritaikius nuobaudą pareiškėjai, UAB „Deltra“ negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, negalės išlaikyti jau dirbančių Bendrovėje trečiųjų šalių piliečių, negalės įvykdyti turimų įsipareigojimų, Bendrovei truks darbo jėgos.

2.10. Akcentuoja, kad veika, už kurią paskirta sankcija, laikytina mažareikšme. Baudžiamojoje teisėje mažareikšmiškumas leidžia asmenį atleisti nuo atsakomybės. Administracinio nusižengimo teisenoje mažą veikos pavojingumą reglamentuoja ANK 12 straipsnio 1 dalis. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014). Tokiais atvejais, kai pažeidimas padarytas pirmą kartą, nebuvo jokių piktavališkų tikslų, nepadaryta žalos darbuotojui ar valstybei, turi būti galimybė neskirti arba švelninti sankciją. Vertinant sankcijos taikymą, būtina atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, padarinius ir proporcingumo kriterijų (žr. LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Pareiškėja akcentuoja, kad Migracijos departamento sprendimas neatitinka šių reikalavimų, todėl negali būti paliktas galioti.

2.11. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 144 850 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 850 Eur sumokėti už 17 nerealizuotų tarpininkavimo raštų (po 50 Eur už kiekvieną) bei 144 000 Eur avansas, sumokėtas už 20 autovežių įsigijimą, planuojant veiklos plėtrą. Šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su planuotu naujų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu, kurio negalima įgyvendinti dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo. Remiantis CK 6.271 straipsniu, valstybė atsako už neteisėtais administraciniais aktais padarytą žalą, todėl šiuo atveju, pareiškėjos vertinimu, yra pagrindas žalai atlyginti, nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų (žr. LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. A-556-1355/2010).

2.12. Nurodo, kad Bendrovė dėl negalėjimo teikti tarpininkavimo raštų, papildomai patirs didelę žalą, kuri sudarys 3 383 000 Eur (žr. Negautų pajamų apskaičiavimo pažymą, priedas Nr. 17). Dabartiniais skaičiavimais žala siekia 3 527 850 Eur (3 383 000 Eur (negautos pajamos) ir 144 850,00 Eur (turtinė žala)).

3. Pareiškėja teismui pateiktuose 2025 m. birželio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo:

3.1. Migracijos departamentas nevykdo Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Sprendimo dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus galiojimas. Nepaisant to, 2025 m. gegužės 9 – birželio 5 d. laikotarpiu Migracijos departamentas priėmė keletą neigiamų sprendimų dėl užsieniečių, kuriems tarpininkavo UAB „Deltra“, laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ar pakeitimo – sprendimai buvo grindžiami tuo, kad UAB „Deltra“ buvo nubausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktu. Pareiškėjos vertinimu, tai reiškia, kad Migracijos departamentas iš esmės toliau riboja pareiškėjai galimybę įdarbinti užsieniečius, tik remiasi kita teisine nuostata. Tokius veiksmus laiko neteisėtais ir viršijančiais Migracijos departamento įgaliojimus – ultra vires veikimu.

3.2. Nurodo, kad sprendimai dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi buvo priimti užsieniečių atžvilgiu, todėl UAB „Deltra“ neturi teisinės galimybės jų apskųsti. Užsieniečiai, netekę galimybės dirbti tarpininkaujant UAB „Deltra“, siekia kuo greičiau pateikti naujus prašymus per kitus darbdavius, todėl praktiškai neskųs tokių sprendimų. Dėl to, Bendrovė lieka be realios galimybės ginti savo interesus, nors būtent jos veikla ir interesai yra paveikti. Tokia situacija prieštarauja esminiam teisminės gynybos efektyvumo principui.

4. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:

4.1. Pareiškėja buvo bausta pinigine bauda už užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimus, t. y. nemokėjo nustatyto dydžio darbo užmokesčio. Šios aplinkybės nėra nuginčytos ar paneigtos. Migracijos departamento teigimu, ši nuobauda, įsiteisėjusi 2025 m. sausio 24 d., sudaro imperatyvų pagrindą draudimui teikti tarpininkavimo raštus pritaikyti, vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 9 dalimi.

4.2. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

4.3. Pareiškėjos teiginiai dėl Sprendimo nemotyvuotumo ar jo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams yra deklaratyvūs, nes faktas dėl baudos paskyrimo ir jos sumokėjimo buvo Migracijos departamentui žinomas ir aiškiai įvardytas. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įtikinamų argumentų ar įrodymų, kodėl Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu.

4.4. Pažymi, kad Migracijos departamentas 2025 m. vasario 12 d. kreipėsi raštu Nr. 25SD3179 į VDI su prašymu pateikti informaciją apie Nutarimo įsiteisėjimą. VDI 2025 m. kovo 14 d. rašte Nr. SD-5-5022 nurodė, jog nutarimas yra įsiteisėjęs ir paskirta bauda sumokėta 2025 m. sausio 24 d. Nors pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-10412-595/2025 (kuria nebuvo priimtas jos skundas dėl Nutarimo, nes praleido apskundimo terminą), panaikinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2025 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Tai, Migracijos departamento vertinimu, patvirtina, kad VDI nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl ginčijamame pranešime nurodytas teisinis pagrindas yra pagrįstas.

4.5. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl galimai praleisto termino priimti ginčijamą Sprendimą. Atsižvelgdamas į LVAT praktiką (žr. 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-379-821/2023), nurodo, kad nustatyti procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas ir tokio termino pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas.

4.6. Pabrėžia, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas, o konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Kadangi pareiškėja buvo nubausta už teisės aktų pažeidimus, jos argumentai dėl teisėtų lūkesčių nėra pagrįsti ir negali būti taikomi. Pažymi ir tai, kad Bendrovėje dirba 69 užsieniečiai, kuriems Migracijos departamento sprendimas neužkerta kelio tęsti darbo santykius, kol galioja jų turimi leidimai gyventi.

4.7. Pareiškėjos skundo teiginius dėl mažareikšmiškumo ar lengvinančių aplinkybių laiko teisiškai neaktualiais, nes UTPĮ nenumato, kad nustačius Bendrovės neatitikimą UTPĮ reikalavimams, uždraudimas teikti tarpininkavimo raštus gali būti netaikomas dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių.

4.8. Nurodo, kad Migracijos departamentas nuo 2025 m. balandžio 4 d. atšaukė 12 tarpininkavimo raštų ir kad iš 17 pareiškėjos pateiktų apmokėjimo įrodymų du buvo atšaukti pagal šį draudimą, o likusieji buvo panaudoti ar atšaukti kitais pagrindais. Todėl pareiškėjos teiginys apie 850 Eur žalą yra, Migracijos departamento vertinimu, nepagrįstas ir netikslus.

4.9. Migracijos departamentas nurodo, kad autovežių pirkimo sutartis ir mokėjimas buvo atlikti 2023 metų vasarą – dar gerokai iki draudimo teikti tarpininkavimo raštus taikymo (2025 m. balandžio 4 d.) ir jau atšauktų tarpininkavimo raštų pateikimo dienos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad 144 000 Eur žala yra susijusi su 12 atšauktų tarpininkavimo raštų ar kad būtent tie užsieniečiai būtų vairavę užsakytas 20 transporto priemonių. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji disponuoja minėtomis transporto priemonėmis. Todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos skunde įvardijama žala yra neįrodyta ir neturi priežastinio ryšio su Migracijos departamento veiksmais.

4.10. Pabrėžia, kad viešoji atsakomybė kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį (CK 6.271 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Kadangi nei viena iš šių sąlygų nenustatyta, turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju, Migracijos departamento teigimu, negalimas.

5. Atsakovas teismui pateiktuose 2025 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo:

5.1. Vykdo Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas Migracijos departamento 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 25SD6858 galiojimas iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Pabrėžia, kad tarpininkavimo raštai iš pareiškėjos yra priimami ir neatmetami dėl ginčijamo sprendimo.

5.2. Pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodomų 2025 m. gegužės 9 d.– 2025 m. birželio 5 d. priimtų sprendimų, atkreipia dėmesį į tai, kad jie buvo priimti savarankiškais UTPĮ pagrindais nepažeidžiant pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

5.3. Nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį toks prašymas gali būti pateiktas, jis turi būti vertinamas kartu su bylos aplinkybėmis, vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių ir bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos nurodyta suma už teisines paslaugas laikytina neproporcinga. Be to, dalis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra užtušuotos, todėl nėra aišku, kokios paslaugos buvo suteiktos ir ar jos tiesiogiai susijusios su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento |Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai teikti tarpininkavimo raštus iki 2025 m. spalio 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą dėl 144 850 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamo šio administracinio sprendimo sukeltomis neigiamomis pasekmėmis.

7.1. UAB „Deltra“ yra nuo 2005 metų veikianti transporto bendrovė, užsiimanti tarptautiniu krovinių vežimu keliais.

7.2. VDI 2025 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 39064 paskyrė pareiškėjai 1200 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad Vilniaus darbo ginčų komisija 2024 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjusi J. N. prašymą atsakovei UAB „Deltra“ priėmė sprendimą, kuriuo pripažino J. N. UAB „Deltra“ laikotarpiais nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 31 d. bei nuo 2024 m. spalio 1 d. iki lapkričio 12 d. deklaruotas nemokamas atostogas neteisėtomis. Pažeidimas nustatytas dėl to, kad darbuotojui, Uzbekistano piliečiui J. N., nebuvo laikotarpiais nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 31 d. bei nuo 2024 m. spalio 1 d. iki lapkričio 12 d. mokamas darbo sutartyje numatytas atlyginimas (1525 Eur) už laikotarpius, kai jis buvo nemokamose atostogose dėl asmeninių (šeimyninių) priežasčių.

7.3. UAB „Deltra“ 2025 m. sausio 24 d. sumokėjo VDI paskirtą baudą už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą (2025 m. sausio 24 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. M006-00365).

7.4. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. 25SD3179 kreipėsi į VDI su prašymu pateikti informaciją apie Nutarimo įsiteisėjimą. VDI 2025 m. kovo 14 d. rašte Nr. SD-5-5022 patvirtino, kad nutarimas yra įsiteisėjęs, o paskirta bauda sumokėta 2025 m. sausio 24 d.

7.5. UAB „Deltra“ 2025 m. kovo 20 d. apskundė VDI nutarimą Regionų administraciniam teismui, tačiau teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-10412-595/2025 skundo nepriėmė dėl praleisto termino. Šią nutartį galutinai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, atmesdamas pareiškėjos atskirąjį skundą.

7.6. UAB „Deltra“ 2025 m. kovo 20 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydama nestabdyti leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo arba jų išdavimą / keitimą apriboti protingam ir proporcingam terminui, atsižvelgiant į pažeidimo aplinkybes, esmę, pažeidimo padarymo mastą ir pareiškėjos pateiktus paaiškinimus.

7.7. Atsakydamas į UAB „Deltra“ 2025 m. kovo 20 d. prašymą, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 27 d. raštu informavo, kad pagal galiojančius teisės aktus darbdavio nubaudimas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra pagrindas taikyti atsisakymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi bei turimo leidimo panaikinimo pagrindus, nustatytus UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje. Migracijos departamentas pažymėjo, kad šios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jas įgyvendinantys subjektai neturi diskrecijos spręsti dėl jų taikymo ar numatyti išimčių net ir tuo atveju, kai darbdavys ginčija jam paskirtą baudą.

7.8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 44 straipsnio 8 ir 9 dalimis, 2025 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr. 25SD6858 uždraudė UAB „Deltra“ teikti tarpininkavimo raštus iki 2025 m. spalio 3 d. Draudimo pagrindas – VDI skirta bauda už UĮ pažeidimą, kuris pagal įstatymą reiškia, kad darbdavys neatitinka vienos iš imperatyvių sąlygų, būtinų teikiant įsipareigojimus įdarbinti užsienietį (UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad šis draudimo terminas gali būti pratęstas.

8.1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas per vienus metus iki leidimo išdavimo ar pakeitimo dienos buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymą (35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) papunktis).

8.2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas per vienus metus iki sprendimo priėmimo dienos buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymą (50 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) papunktis).

8.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis be kita ko pateikiama informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal Statistikos departamento duomenis (44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis).

8.4. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; nenustatoma šio UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė (44 straipsnio 8 dalies 1–5 punktai).

8.5. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos (44 straipsnio 9 dalis).

9. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio veiksmai, kai jis nemoka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2² dalyje, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio (UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10.1. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

10.2. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

11. Kaip nustatyta byloje, Migracijos departamentas Sprendimą taikyti sankciją grindė UTPĮ 44 straipsnio 9 dalimi, kuri nustato imperatyvų reikalavimą: jeigu darbdavys neatitinka bent vienos iš 44 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. Viena iš tokių sąlygų – darbdavys nėra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal UĮ.

12. Migracijos departamentas, atsikirsdamas į skundą, nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 8 ir 9 dalimis, kurios imperatyviai nustato, jog tarpininkavimo raštai iš darbdavio negali būti priimami 6 mėnesius nuo dienos, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą. Departamento vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo netaikyti šio draudimo, kadangi VDI nutarimas UAB „Deltra“ atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir galiojantis, o sprendimas dėl baudos buvo neapskųstas iš esmės, Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, o LVAT atmetė atskirąjį skundą.

13. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja buvo bausta pinigine bauda, už užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimus, t. y. nemokėjo Įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokesčio, šios aplinkybės nėra nuginčytos ar paneigtos.

14. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad VDI nutarimas dėl baudos skyrimo UAB „Deltra“ už tai, kad nemokėjo užsieniečiui darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu administraciniu aktu, įsiteisėjusiu 2025 m. sausio 24 d. (LVAT 2025 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-528-602/2025).

15. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis ir motyvuoti savo sprendimą. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ginčijamame sprendime aiškiai nurodyta sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas – pareiškėjai taikyta administracinė atsakomybė (bauda) už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą; konstatuota, kad pažeidimas nustatytas ne anksčiau kaip prieš vienerius metus; nurodyta atsakovo pareiga taikyti UTPĮ 44 straipsnio 8–9 dalių reikalavimus. Sprendimo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus dėl motyvavimo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, viena vertus, privalo vadovautis galiojančiais administraciniais aktais, o teisės aktai nenumato galimybės suspenduoti imperatyvių teisės normų taikymo vien dėl to, kad ūkio subjektas nesutinka su jam taikyta administracine atsakomybe. Kita vertus, pareiškėja neginčija, kad 2025 m. sausio 24 d. sumokėjo VDI paskirtą baudą už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

16. Pareiškėja taip pat teigia, kad Migracijos departamento sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, proporcingumo teisinio tikrumo ir išklausymo principus. Šie argumentai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką (žr., pvz., 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus), teisėti lūkesčiai saugomi tiek, kiek jie pagrįsti galiojančiu ir teisėtu teisiniu reguliavimu. Migracijos departamentas veikė ne savo nuožiūra, bet vykdydamas imperatyvią pareigą, kylančią tiesiogiai iš UTPĮ 44 straipsnio. Kaip pažymi Konstitucinis Teismas, teisėti lūkesčiai saugomi tik tiek, kiek jie grindžiami teisėtais pagrindais. Pareiškėja kaip verslo subjektas turėjo žinoti, kad Užimtumo įstatymo pažeidimai automatiškai lemia ribojimus veikti migracijos srityje. Nėra pagrindo manyti, kad UTPĮ įgyvendinimas pažeidė proporcingumo principą – sankcija yra numatyta įstatyme, taikoma ribotą laikotarpį (6 mėnesiams), o jos tikslas – užtikrinti teisėtą darbo jėgos imigracijos kontrolę.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento sprendimas neprieštarauja proporcingumo principui. Pareiškėja nubausta už teisės aktų pažeidimą, kuris įstatyme priskiriamas prie svarbių pagrindų atsisakyti priimti įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Migracijos departamentas neturėjo teisės vertinti, ar pažeidimas mažareikšmis – tokia diskrecija atsakovui nėra suteikta.

18. Pareiškėjos argumentai dėl UTPĮ 44 straipsnio 8 ir 9 dalių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti, nes administracinio sprendimo priėmimo terminas yra procedūrinio pobūdžio ir jo praleidimas nesukelia sprendimo negaliojimo pasekmių. LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-379-821/2023; 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012) praktikoje aiškiai nurodyta, kad tokie terminai skirti užtikrinti proceso operatyvumą, tačiau neapriboja institucijos kompetencijos.

19. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovė, pareiškėjos skundo teiginiai dėl mažareikšmiškumo ar lengvinančių aplinkybių nėra teisiškai aktualūs nagrinėjamu atveju, nes UTPĮ nėra numatyta, kad nustačius pareiškėjos neatitikimą UTPĮ reikalavimams, uždraudimas teikti tarpininkavimo raštus gali būti netaikomas dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Priešingai, UTPĮ numato imperatyvų pagrindą draudimui teikti tarpininkavimo raštus taikyti, jeigu pareiškėja neatitinka bent vieno iš UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

20. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalis valstybė atsako už neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus tik tuo atveju, jeigu buvo padaryti neteisėti veiksmai (aktas), kilo žala ir nustatytas priežastinis ryšys. Kadangi Migracijos departamento sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra tenkinamos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, pareiškėjos pateikti duomenys apie 144 850 Eur ir 3 383 000 Eur žalą yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti konkrečiais įrodymais – nėra įrodyta, kad žala tiesiogiai kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, ar kad atšaukti tarpininkavimo raštai buvo susiję su konkrečiais darbuotojais, įsigytais autovežiais ir pan. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, reikalavimas atlyginti žalą būtų tenkintinas tik tuo atveju, jei pats sprendimas būtų pripažintas neteisėtu. Kadangi pagrindinis skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

21. Dėl pareiškėjos argumento, kad Migracijos departamentas nevykdo teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo – teismas pažymi, kad draudimas teikti tarpininkavimo raštus negali būti taikomas nuo gegužės 9 d., tačiau atskiri sprendimai dėl leidimų gyventi užsieniečiams gali būti pagrįsti kitomis teisės normomis, pvz., UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktu, ir jų teisėtumas gali būti vertinamas tik konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju byla susijusi su konkretaus draudimo teikti tarpininkavimo raštus taikymu.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento 2025 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 25SD6858 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų; pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 149 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti pareiškėjai iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Teismas, priimdamas pareiškėjos skundą nagrinėti, 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo, nurodyto pranešime Nr. 25SD6858, kuriuo pareiškėjai uždrausta iki 2025 m. spalio 3 d. teikti tarpininkavimo raštus, galiojimą iki 2025-09-01.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalis nustato, kad, teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės naikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltra“ skundą atmesti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo, nurodyto pranešime Nr. 25SD6858, kuriuo pareiškėjai uždrausta iki 2025 m. spalio 3 d. teikti tarpininkavimo raštus, galiojimą iki 2025-09-01.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.