Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-725-278/2010

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1574-839/2010 pagal pareiškėjų E. K. ir R. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant jiems pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 str.). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr.3K-P-186/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pareiškėjai kreipėsi antrą kartą. Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutarties matyti, kad E. K. ir R. K. prašymas yra paliktas nenagrinėtu, pareiškėjams nepateikus įstatymų reikalavimus atitinkančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. 2-908-228/2010, b.l.87). Pakartotinai pateikę prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pareiškėjai teismui pateikė naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei duomenis apie tai, kad jie yra informavę kreditorius AB „SEB bankas“ ir UAB „Hansa lizingas“ apie teismui pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b.l. 69-70). Kreditorius AB „SEB bankas“ informavo teismą, kad bankui yra žinomos sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos ir bankas neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo už visas prievoles, kylančias iš 2006-08-02 bei 2007-10-12 kredito sutarčių, pareiškėjai atsakys solidariai (b.l.83). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ir UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2010-04-15 gauta R. K. informacija apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ar sutinkama su pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostata jog įsipareigojimai pagal lizingo sutartį lieka R. K., nenurodoma (b.l. 31). Pakartotinai pareiškėjams kreipusis į teismą ir pateikus teismui naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios nuostata dėl įsipareigojimų vykdymo pagal lizingo sutartį nesikeitė, kreditoriaus atsakymas teismui nebuvo pateiktas. Esant minėtai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas turėjo supažindinti UAB „Swedbank lizingas“, kaip pareiškėjų kreditorių, su šia sutartimi bei išnagrinėti kreditoriaus argumentus dėl jos sąlygų ir spręsti, ar sutarties 14 p. prieštarauja teisėtiems kreditoriaus interesams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą teismas skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ apie teismo posėdį neinformavo ir jo pozicijos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14 p. neišsiaiškino. Įvertinant, kad sutuoktiniai į teismą kreipėsi pakartotinai, o kreditorius apie posėdį nebuvo informuotas, teismas turėjo pareigą atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 443 str. 5 d., 540 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje konkrečiai nenurodė kokios vertės yra bendras santuokoje įgytas turtas, o nurodė kiekvieno nekilnojamojo turto vertę pasidalijant turtą, taip pat nesudarė pakankamo pagrindo teismui, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka konstatuoti, jog tvirtinimui pateikta sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų.

Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sustabdė bylos nagrinėjimą bei įpareigojo pareiškėjus sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.