Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui A. K., atsakovų atstovams Ž. D. G., D. P., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos saugios laivybos administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad jog atsakovo neteisėti veiksmai visiškai rodyti, kadangi Lietuvos saugios laivybos administracijos tarnautojai nevykdė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių, atstovų paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012-09-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33 A. K. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ir ATPK) 119² straipsnio 1 ir 2 dalį 3500 Lt bauda už tai, kad 2012-09-01 Kuršių mariose, Klaipėda-Juodkrantė farvaterio ruože, tarp 5 ir 7 bujos, plaukdamas kateriu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė teisėtų reikalavimų sustabdyti vidaus vandenų transporto priemonę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-18 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-1-793/2013 Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012-09-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33 panaikino - administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AT2-33 A. K. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 119² str. 2 d. numatyto pažeidimo nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties; A. K. už ATPK 119² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą paskyrė 200,00 Lt dydžio baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-28 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-191-360/2013 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimą paliko nepakeistą.

A. K. patirtą turtinę žalą kildina iš šių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai priimto 2012-09-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33, kurį ginčydamas pareiškėjas advokatei už teisines paslaugas privalėjo sumokėti 500 Lt, bei neteisėtų Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų veiksmų atsitrenkiant į pareiškėjo laivą reg. Nr. K-7483 ir padarant apgadinimus, kurių remontas kainavo 2230 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo

Vertinant turtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su 500 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, akivaizdu, kad turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas.

Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindas, o pareiškėjos kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui sudarytų pagrindą spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Neteisėtais veiksmais, teismo vertinimu, būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl administracinio persekiojimo, kai besikreipiančiojo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus s valdžios institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą dėl bylos atnaujinimo, bylos Nr. 2AT-17-2012).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 500 Lt (144,80 Eur) nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažymėtina, kad net ir pripažinus turėtas išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje II-1-793/2013 esančios 2012-09-14 atstovavimo sutarties, pareiškėjui skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo dėl Lietuvos saugios laivybos administracijos nutarimo 2012-09-04 byloje Nr. AT2-33 surašė advokatė Karina Račkauskienė, kuriai už dokumento surašymą pareiškėjas 2012-11-12 sumokėjo 500 Lt (144,80 Eur). Išlaidos už minėto skundo paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad prejudicinę reikšmę turinčiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-18 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-1-793/2013 A. K. skundas buvo tenkintas tik iš dalies – pripažįstant, kad pagal ATPK 119² str. 1 d. 2012-09-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33 buvo priimtas pagrįstai. Vadinasi, tik dalį nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, iš kurio pareiškėjas kildina patirtą turtinę žalą, teismas pripažino nepagrįsta. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę ne į visų, o tik į dalies nuostolių atlyginimą, t.y. tų kurie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo priimto dalies nutarimo neteisėtumu. Kadangi A. K. kaltintas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, iš kurių vienas pripažintas pagrįstu, kitas – ne, todėl pareiškėjui priteistinas 50 proc. dydžio už advokato teisines paslaugas sumokėtas turtinės žalos atlyginimas – 72,41 Eur. Nors Lietuvos saugios laivybos administracija 2012-09-04 nutarimu A. K. paskyrė 3500 Lt baudą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik 200 Lt, tačiau priteistinos turtinės žalos proporcija pagal paskirtos baudos dydį nagrinėjamu negali būti skaičiuojama, nes pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą iš esmės ginčijo patį pažeidimo faktą, o ne paskirtos baudos dydį.

Dėl žalos kildinamos iš laivo apgadinimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Teismo vertinimu, remiantis bylos įrodymais nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2012-09-01 stabdant pareiškėjui priklausantį laivą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įvertindamas įrodymus teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ 1.02 straipsnio 3 dalis numato, kad plaukiojimo metu laivavedys privalo būti laive; be to, plūduriuojančio įrenginio Laivavedys privalo būti jame šio plūduriuojančio įrenginio darbo metu. 4 dalyje nurodoma, kad laivavedys atsako už šių Taisyklių nuostatų laikymąsi savo laive, vilkstinėje ar plūdriųjų medžiagų junginyje.

Minėto įsakymo 1.04 straipsnyje „Bendroji pareiga būti budriems“, nurodoma:

1. Kiekvienas laivas visada turi plaukti saugiu greičiu. 2. Net jeigu šiose Taisyklėse nėra specialių nurodymų, laivavedžiai privalo imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant išvengti, pavyzdžiui:

a) grėsmės žmonių gyvybei;

b) laivų ar plūdriųjų medžiagų junginių, krantų ir įvairių statinių bei įrenginių, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų;

d) žalos įgulos nariams ir kitiems asmenims, esantiems laive ar prie jo prišvartuotose baržose, uosto ar prieplaukos statiniams bei aplinkai padarymo.

3. Pirmiau nurodytos nuostatos taikytinos ir asmenims, kuriems pavesta saugoti plūduriuojančias priemones.

Taisyklių 1.20 straipsnis numato, kad Laivavedžiai, taip pat asmenys, kuriems pavesta saugoti plūduriuojančius įrenginius, privalo sudaryti kompetentingų institucijų atstovams reikiamas sąlygas, leidžiančias jiems įsitikinti, kaip laikomasi šių Taisyklių ir kitų taikomų nuostatų, taip pat padėti jiems nedelsiant įlipti į laivą.

Iš pačio ieškovo, atsakovų atstovų paaiškinimų, liudytojos I. R. parodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, darytina išvada, kad prie A. K. valdomo katerio priartėjus saugios laivybos inspektorių kateriui ir pareikalavus sustoti ir pateikti dokumentus, A. K. nesilaikė virš minėtų Taisyklių reikalavimo, t.y. nesudarė reikiamų sąlygų kontroliuojančios institucijos atstovams padėti įlipti į savo laivą, pats jo nesaugojo. Kaip matyti iš pačio A. K. paaiškinimų ir jo pateiktų fotonuotraukų, liudytojos parodymų, vietoj to, kad jis, kaip laivavedys, būtų laikęsis taisyklių reikalavimų, A. K. dokumentus inspektoriams rodė būdamas antrame (viršutiniame) laivo denyje, po to fotografavo pareigūnų veiksmus, nors jo tiesioginė pareiga buvo padėti ir užtikrinti saugų laivų priartėjimą bei pareigūnų patekimą į jo laivą.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Virš minėti A. K. veiksmai, o ne pareigas atliekančių pareigūnų veiksmai laikytini nerūpestingais, pažeidžiančiais laivavedybos Taisyklių reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys surinkti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina, jog 2012-09-01 Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai kateriu atsitrenkė į A. K. laivą reg. Nr. (duomenys neskelbinti) ir jį apgadino, todėl teisė į turtinės žalos atlyginimą yra paneigiama nesant bent vieno privalomo elemento valstybės materialinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą, patvirtina mokėjimo pavedimas, kuriuo A. K. advokatei pervedė 245 Eur už atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. priteisus 72,41 Eur iš prašomos 790,66 Eur sumos, kas sudaro 9 proc. pareikštų reikalavimų apimties, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ši suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos saugios laivybos administracijos, ieškovui priteistinas 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos saugios laivybos administracijos 72,41 Eur žalos atlyginimo ir 15,64 Eur advokato pagalbos išlaidų A. K..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.