- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1-85-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01018-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- D. G., R. J., G. P., I. L., T. R.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Žemesnės instancijos teismas
dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui,
kaltinamiesiems D. G., R. J., G. P., I. L., T. R., jų gynėjams advokatams A. B., M. V., S. Ž., S. S.,
civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus atstovui V. J.,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje;
R. J., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. J. ūkininko ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje;
G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;
I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;
T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G., laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, Kauno mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 d. ”Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 d. (2003-12-18 Nr.IX-1914 įstatymo redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi nebuvo sudaryti 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai;
- LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 str. „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ ir 27 str. „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas<...>“, nes UAB “ (duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui 2012 ir 2013 metų finansinių ataskaitų nepateikė;
- 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga nebuvo vedama, negalima nustatyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo 2012-09-01, tai yra tiriamojo laikotarpio pradžiai, kiek gavo pajamų ir kiek turėjo išlaidų ir koks kasos likutis buvo 2013-03-31, tiriamojo laikotarpio pabaigoje;
- Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr.IX-675 57 str. „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d. „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, kadangi UAB “ (duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų realizavo 7163 kg kiaulių skerdenų puses už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip UAB “ (duomenys neskelbtini)“ neapskaitė pardavimo pajamų už 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. 29354 Lt (8501 Eur) ir 2013 m. vasario- kovo mėn. – 15530 Lt (4498 Eur);
- LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“. 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 d. „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>“, nes Bendrovė kiaulienos skerdenų puses realizavo už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 9426 (44884x 21%) Lt (arba 2730 Eur) PVM;
Dėl minėtų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2012-09-01 - 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat D. G. 2012-09-01 – 2013-03-22 laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, įgytą iš Lenkijos Respublikos įmonių „(duomenys neskelbtini)“, gyvulių skerdyklos R. R., TŪB „(duomenys neskelbtini)“ šviežią mėsą (kiaulienos skerdienos) 7163 kg realizavęs Lietuvos Respublikos ūkio subjektams neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, tokiu būdu sumažindamas realias įmonės prekybos apimtis, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turėtus sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. P., nežinojusiai apie tai, kad teikiami duomenys yra neteisingi, kuri pagal pateiktus duomenis užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas forma „FR0600“:
2012-10-23 34 eilutėje įrašė 49 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. rugsėjo mėn.;
2012-10-19 34 eilutėje įrašė 2521 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. spalio mėn.;
2012-12-21 34 eilutėje įrašė 1777 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. lapkričio mėn.;
2012-01-23 34 eilutėje įrašė 1818 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. gruodžio mėn.;
2013-03-22 34 eilutėje įrašė 2066 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. vasario mėn.
Tokiu būdu, D. G., per nesuprantančią nusikalstamos veikos, M. P. elektroniniu būdu pateikė neteisingus duomenis Kauno a. VMI apie gautas pajamas ir mokėtiną PVM, t. y. D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 12 str. 1d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįstai apskaitos dokumentais, <...>“.
2012-10-23 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 4990 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. rugsėjo mėn.;
2012-10-19 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 61941 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. spalio mėn.;
2012-12-21 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 78205 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. lapkričio mėn.;
2013-01-23 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 81845 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. gruodžio mėn.;
2013-02-22 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 49079 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. sausio mėn.;
2013-03-22 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 160598 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. vasario mėn.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574(Aktuali redakcija nuo 2003 12 18 ). 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ nuostatomis, kur 2-oje dalyje nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsniu „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“;
Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam ir R. J.. Jie pakaitomis kas metus vadovavo bendrovei, vienas būdavo direktorius, tuo metu kitas - vadybininku. Bendrovė pirkdavo iš Lenkijos įmonės skerdienos puseles ir jas parduodavo Lietuvoje. Skerdienos puseles užsakydavo pas tarpininką vardu M., kuris atstovavo Z. įmonę, daugiau duomenų neatsimena. Užsakydavo telefonu, gal kartą per savaitę. Produkciją kartais atveždavo, kartais neatveždavo. Užsakydavo įvairų kiekį, priklausomai nuo poreikio. Su M. bendravo arba jis, arba R., prašydavo atvežti gražių kiaulių, neriebių, kad įdėtų 1-2 riebesnes, nes užsakovai prašydavo, kad jie atvežtų gražias puseles. Užsakydavo įvairiai - 6, 10, 12, 15 puselių. Jie atveždavo, jei turėdavo gražių puselių. Lenkai dar veždavo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pavieniams pirkėjams. Kartu su produkcija pristatydavo CMR, sąskaitą- faktūrą, veterinarijos dokumentus. PVM sąskaita- faktūra būdavo išrašyta tam kiekiui, kuris užsakytas. Sąskaitoje- faktūroje būdavo suma. Viena sąskaita- faktūra likdavo pas lenkus, o kita būdavo jiems. Lenkai pasverdavo, o jie paimdavo tas puseles, kurios jiems tikdavo – tiekėjas leisdavo jiems išsirinkti. Jei imdavo ne visą produkciją, kuriai būdavo sąskaita išrašyta, nubraukdavo sąskaitoje, o lenkai po to atsiųsdavo naują sąskaitą. Sumokėdavo grynais pinigais vairuotojui. Buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkiau jis, R. J. ir padėdavo M. P.. M. P. jam buvo pažįstama nuo mokyklos laikų, ji sutiko jiems padėti, pažiūrėdavo, ar teisingai PVM apskaičiuotas, nunešdavo dokumentus į mokesčių inspekciją. Sąskaitas-faktūras, kur žmonėm išrašydavo, kasos orderius, visą mėnesį laikydavo pas save, po to suskaičiuodavo, atmesdavo kuro išlaidas, likdavo PVM. Jis ir R. J. per pusę duodavo pinigus, M. nunešdavo. Dar buvo kuro čekiai, mašinų serviso dokumentai. Daugiau jokių dokumentų nebuvo. PVM deklaracijas užpildydavo jis, o M. P. pažiūrėdavo, ar viskas tvarkoj. Iki mėnesio 25 dienos turėdavo užpildyti deklaracijas. Jis pagal turimas sąskaitas – faktūras pildydavo PVM deklaracijas. Nežino, ar tvarkydavo sąskaitų registrus, ilgalaikio turto dokumentus ir kt. FNTT kratos metu paėmė visus dokumentus, kurie buvo. Neatsimena, ar tie registrai buvo pildomi. Jei kaltinime nurodyta, kad jie nebuvo pildomi, tai nežino, ką pasakyti. Jis, t. y. jis, arba R. J. paruošdavo finansines ataskaitas, o M. P. patikrindavo. Turėjo pateikti 2012-2013 metų ataskaitas. Kasos knyga- jam žinomas toks buhalterinis dokumentas, tikriausiai ją pildydavo, bet neatsimena, nes seniai viskas buvo. Iš Lenkijos produkciją pirkdavo su apskaitos dokumentais. Parduodavo produkciją ir G. P., I. L., T. R.. Jie paskambindavo, pasakydavo, kiek puselių reikia. Jie atveždavo, o užsakovai rinkdavosi, nes norėdavo gražių puselių. I. L. paskambindavo, pasakydavo, kiek puselių reikia. Visi užsakovai gudraudavo, pasakydavo, kad reikia daugiau puselių, kad iš jų galėtų išsirinkti. Jie atvežę pasverdavo vietoj, išrašydavo sąskaitą- faktūrą. Jei ji turėdavo pinigų, tai iš karto atiduodavo už prekes, o jei ne - po realizacijos. Pirkdavo po 1, 2 puseles, o užsakydavo 8. Jie prašydavo, kad paimtų ir vieną kitą riebesnę puselę kad paimtų. I. L. ir jam, ir R. J. skambindavo. Ji užsakinėjo, kaip ir visi, puselėm, jei sakydavo „keturias“- tai keturias puseles, jei - „10 kiaulių“- tai 10 puselių, nes skerdenų kiaulėmis nebūdavo. Jei pirkdavo, buvo išrašytas jo orderis, šaknelės likdavo pas ją. Visi veterinarijos daktarai turguje įvesdavo į žurnalą duomenis apie įsigytą produkciją. T. R. imdavo iš jų produkciją 1-2 kartus per savaitę. Imdavo puselėm po vieną, dvi, tris. Visi užsakovai norėdavo tik gražių puselių, nes pardavinėjo iškapotą mėsą. T. R., kai išsiparduodavo, skambindavo jam, arba R. J., pasakydavo, kad jam reikia puselių. T. R., kaip ir visi, puselėm užsakinėdavo. Kiek kartų I. L. ir T. R. užsakinėjo ir pirko, negali pasakyti. Riebesnės kiaulės būdavo atvežamos be galinių kojų. Jie prašydavo, kad jas nupjautų. G. P. taip pat pirko iš jų produkciją. Jis skambindavo į savaitę gal 2 kartus. Užsakydavo puselėm. Kai išsiparduodavo, skambindavo, užsakydavo. Jie atveždavo, jis išsirinkdavo, jei jam būdavo tinkamos – pirkdavo, jei ne – neimdavo, išbrokuodavo, bet kartais ir riebesnę paimdavo. Jei neimdavo jis, tai veždavo kitiems pirkėjams - įmaišydavo riebesnę, liesesnę. G. P. buvo priekabus, atsiskaitydavo arba iš karto, arba po realizacijos. Visada būdavo ir veterinarijos gydytojas. Urmo bazėje keli žmonės imdavo iš jų puseles, (duomenys neskelbtini) turguje, (duomenys neskelbtini) turguje. Jie parduodavo 15-20 puselių per savaitę. Tokio kiekio, kuris nurodytas kaltinime, jie nerealizavo. Produkciją visada veždavo su PVM sąskaitomis – faktūromis. Lenkų, kurie buvo apklausti, jis nepažįsta. Jie sakė, kad į jų įmonę veždavo apie 11 tonų, į kitą įmonę- virš 9 tonų, į kitą- 3 tonas, sakė, kad jų su R. J. nepažįsta, kad Lietuvoje jiems visi vienodi. Šie kiekiai buvo nuvežti į „Klaipėdos mėsinę“, o priskaičiuota jų bendrovei. Kadangi pas lenkus likdavo jų įmonės rekvizitai, tai šie įrašydavo jų rekvizitus į dokumentus, jei veždavo likusią produkciją, kad galėtų pateikti dokumentus patikrinimo metu. Liudytojas, kurio parodymai buvo garsinti praeitą posėdį, nurodė, kad vežė į Lietuvą produkciją, bet jų bendrovei jis nevežė. Kaip sakė lenkas vairuotojas, kad jie veždavo produkciją, kai susidarydavo pilnas krovinio svoris, tačiau lenkai veždavo ne vienai įmonei. Lenkai dar turėdavo pas juos pastovėti, nes būdavo pravažiavę kažkiek kilometrų. Būdavo, kad jie stovėdavo prie vartų, prie sandėlio valandą- kitą. Jų sandėlis- (duomenys neskelbtini). Jis išsikraudavo lenkų vilkiką, atsirinkdavo produkciją, bet dar likdavo produkcijos. Neužsakydavo 4 tonų. Tyrėjas sakė, kad yra filmuota medžiaga, kurioje bus matomas visas kiekis, tačiau jis pats matė gal 15 puselių. Dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo kaltės nepripažįsta, viską tvarkydavo teisingai. Mokesčių inspekcija darė ir kryžminį patikrinimą, ir auditą, kai R. J. buvo direktorius, jie tvarkingai sumokėdavo Sodros, PVM mokesčius, muitinės deklaracijos buvo tvarkoj, muitinėje viskas atitikdavo, veterinarijoje- taip pat. Dėl registrų neprisimena. Neprisimena, kada buvo paskutinis patikrinimas prieš 2012 metus. Jokių dokumentų, kai jam nebuvo atvežta produkcija, jis nepasirašinėjo. Viskas buvo tvarkingai. Tą, ką atveždavo, jis pasirašydavo. Peržiūrėjęs sekimo įrašus, gali pasakyti, kad vilkikai atvažiuodavo prie sandėlio, atsistodavo, laukdavo, kol atvyks jis ar R. J. ir po to kraudavo puseles. Dar kokie pijokėliai padėdavo iškrauti už cigaretes, jų vardų, pavarčių neatsimena, nes jam ir R. J. skauda nugaros. Vilkikų vairuotojai prašydavo leisti jiems pastovėti prie sandėlio, kadangi jiems, pravažiavus tam tikra kiekį kilometrų, reikia pastovėti. Po 1-2 valandų jie išvažiuodavo. 2012-11-08 gal jie neėmė puselių, jei jos netiko - todėl ir nėra dokumentų. Jei netikdavo, tarp tų puselių būdavo tinkamos kelios puselės, tai jas paimdavom. Jas įmaišydavo tarp kitų puselių. Bet, jei pastoviai būdavo daugiau riebesnių, nei liesesnių, ar neatvėsusios jos buvo, jie neimdavo. Neprisimena, kokia buvo puselių kaina, nes tai buvo prieš daug metų.
Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis parodė, kad bendrovėje jis buvo kasininkas- išrašydavo sąskaitą- faktūrą ir paimdavo pinigus. Tų pinigų daug nebuvo, nes už juos pirkdavo puseles. Su tiekėjais atsiskaitydavo eurais ar litais. Sąskaitose- faktūrose sumas nurodydavo eurais. Litais duodavo pagal kursą. Turguje už produkciją gaudavo litus. Neprisimena, kurioje bendrovėje pirkdavo valiutą - (duomenys neskelbtini) buvo. Nežino, ar įformindavo operacijas, susijusias su valiutos keitimu. Jie gaudavo pinigus ir atiduodavo juos vairuotojams. Kai netikdavo kiekis, nubraukdavo sąskaitoje ir jie persiųsdavo elektroniniu paštu tą pačią dieną patikslintą sąskaitą. Vairuotojai, greičiausiai laukdavo, kol atsiųs naują sąskaitą. Važiuodavo iki namų. Vairuotojai, greičiausiai, skambindavo savo viršininkams, pasakydavo, kad ima mažesnį kiekį. Kiek imdavom puselių, tai tiek ir atsiųsdavo. Būdavo, kad netinka visa produkcija, jie neimdavo viso kiekio ir dokumentų, ir lenkai išvažiuodavo. Debetinių sąskaitų- faktūrų neišrašydavo. Jei krovinio ir sąskaitų neimdavo, sąskaitos likdavo pas lenkus. Jų įmonė turėjo sunkvežimį „MAN“ , keliamoji galia- iki 3.5 tonos. Į savaitę jie užsakydavo po 20 puselių. Vidutinis puselės svoris -20-40 kg. 20 puselių galėjo sverti 700 kg. Toje mašinoje buvo oro linijos, kurios yra privalomos, kad puselės kabotų. Mažesnėse mašinose nėra oro linijų. Jei iš Lenkijos užsakydavo 4 puseles, tai jie atveždavo daugiau, ir kitiems. Apmokėjimas už gautą produkciją būdavo toks: pasirašydavo jis arba R. J. (priklausomai nuo to, kuris iš jų tuo metu buvo direktorius) sąskaitą- faktūrą, CMR, kasos pajamų orderį-jame būdavo nurodyta svoris, suma. Seniai buvo, jis neprisimena visų dokumentų. Pajamų orderį išrašydavo įmonė, iš kurios pirkdavo- būdavo surašyta kiekis, suma, klasė, jų antspaudas, parašas. Jų parašai būdavo ant visų dokumentų. Jie dėdavo antspaudus ir parašą ant CMR, orderių. Jie neišrašydavo jokių dokumentų, tik pasirašydavo lenkų išrašytuose dokumentuose. Vienas dokumento egzempliorius likdavo jiems, o kitą lenkai pasilikdavo. Jis, kaip kasininkas, neišrašydavo jokio dokumento. Su tiekėjais bankiniais pavedimais atsiskaitymas nevyko. Nedideli kiekiai buvo, todėl atsiskaitydavo grynais. Pirmas jų bendrovės adresas buvo Kaune, kur nuomojo šaldytuvą. Taip nebuvo, kad nurodytas kitas gavėjas, o mėsą veža jiems.
Būdavo, kad kartais lenkams ir jis paskambina, ir R. J.. Jie žinojo, kiek puselių yra likę, apskaičiuodavo, kiek jų reikės ir su R. J. tardavosi, kuris skambins.
Kai užsakydavo produkciją, tai lenkai atveždavo produkciją po kelių dienų. Taip nebūdavo, kad užsakymą atvežtų tą pačią dieną. Jei pokalbis buvo 10 valandą, tai negali būti, kad atvežė užsakymą tą pačią dieną. Jei iš pokalbių girdėti, kad jie užsako „4 vienetus“- tai 4 puselės. Pacitavus 2012-10-05 pokalbį su M. J.., kaltinamasis parodė, kad buvo užsakytos 4 arba 7 puselės, o ne 700 puselių, kas tie 700, negali pasakyti. Jų bendrovė turėjo mašiną, 3,5 tonų, su šaldymo įranga puselėms vežioti. Tikrai nebuvo tokių didelių skerdienos kiekių, kurie nurodyti kaltinime. Sandėlyje buvo keturių kvadratinių metrų prieškambaris, kuriame buvo svarstyklės. Pasverdavo, pakabindavo ant oro linijos ir stumdavo į šaldytuvą. Jokio pašalinio žmogaus, kai iškraudavo produkciją, nebuvo. Atvykusi mašina prisistumia prie prieškambario, užsideda tokios gumos, pro kuria žmogus gali praeiti. Jie su R. J. nekraudavo produkcijos, tik skaičiuodavo, kiek iškrauta produkcijos. Vairuotojas atsiveždavo kasos pajamų orderį, jis jame pasirašydavo, buvo keli tų dokumentų egzemplioriai, tų dokumentų vienas egzempliorius likdavo jam. Kai parduodavo mėsą, kasos pajamų orderį rašydavo. Jis yra baigęs politechnikumą, jo specialybė nesusijusi su apskaita, maisto pramone.
M. P. nėra sakiusi, kad trūksta kokių nors dokumentų, kai perduodavo mokesčių inspekcijai. Mokesčių inspekcija juos tikrino, visada viskas buvo tvarkoj. Kryžminius patikrinimus dažnai darydavo - jų sąskaitas tikrino su Mokesčių inspekcijos, muitinės dokumentais. Patikrinimų dokumentai buvo pas M. P., jie buvo paimti kratos metu.
Jie lenkų prašydavo, kad atvežtų šviežesnę mėsą, kad ilgiau ją galėtų pardavinėti. Lietuvoje dokumentus veždavo pas veterinarą prie Urmo bazės. Veterinarai patikrindavo dokumentus, kartais liepdavo atvaryti mašiną su produkcija. Po patikrinimo liepdavo visada atvaryti mašiną. Lietuvos veterinaro dokumentas likdavo pas veterinarus, kiti egzemplioriai būdavo lenkams ir jiems. Iki galo mėnesio dokumentai būdavo pas jį ar R. J., gale mėnesio nuveždavo juos M. P. PVM deklaracijos pildymui. Paduodavo už PVM pusę pinigų, pusę – R. J..
Iš lenkų daugiausiai bendraudavo su M., su R., S. nebendravo. Jų nepažįsta, nežino, kur buvo tas cechas. B. l. 96, 106, III tome esantys CMR – tokių kiekių niekada nėra ėmę, raštinėje peržiūrėjo visus dokumentus, šie kiekiai buvo vežami Klaipėdos mėsinei, o lenkai rašydavo, kad jiems veža. Kurį kiekį imdavo, tą CMR patvirtindavo parašu, anspaudu.
Tiekėjams geriau parduoti puseles su kojom. Kai būdavo riebesnės, prašydavo, kad nupjautų nors vieną koją- kadangi koja kainuoja 50 ct, o mėsa - 2 eurus. Tie, kurie sutikdavo pirkti riebesnes, sakydavo, kad su koja. Maisto ir veterinarijos tarnyboje liko dokumentai.
Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad kasos knygos gal ir netvarkė, nors jam atrodė, kad viską gerai daro. Kokia apimtimi M. P. jiems padės, jie nesitarė. Registrus tvarkė M. P..
K. R. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2012-2013 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba direktorius, arba vadybininkas, kokias pareigas tuo metu ėjo, tiksliai nepamena. Gali būti, kad buvo vadybininkas ir buvo įmonės akcininkas. Akcininkai buvo kartu su D. G., direktorius tuo metu buvo D. G.. Skerdieną pirkdavo iš Lenkijos, parduodavo Lietuvoje turguose. Iš kokių įmonių pirkdavo Lenkijoje, neprisimena, tai galėjo būti skerdyklos „(duomenys neskelbtini)“, TŪB „(duomenys neskelbtini)“. Užsakinėdavo ir jis ir D. G.. Bendraudavo su M., kuris buvo tų įmonių atstovas Lenkijoje. Jam skambindavo vieną ar du kartus į savaitę, užsakydavo 10-20 pusių, tikslaus kiekio neprisimena. Produkciją veždavo porą kartų į savaitę, prieš šventes daugiau. Atveždavo skerdieną, nuvažiuodavo į veterinariją, tada iškraudavo pas juos. Jis kraudavo, D. G., būdavo, kad ir paprašydavo visokių „pijokėlių“ pagalbos, jų vardų pavardžių nežino, iš matymo paimdavo. Buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkė direktorius. Bendrovė turėjo buhalterę, jai duomenis teikdavo jis ir D. G., pateikdavo sąskaitas-faktūras ir viską, ką turėdavo. Kai atveždavo skerdieną, pristatydavo CMR, sąskaitą-faktūrą, veterinarijos dar spaudas būdavo. Būdavo, kad atveža ir mažiau, negu jie užsakė, būdavo, kad visai neatveždavo. Atvežus jiems skerdieną, jis pasverdavo ir sumokėdavo grynus pinigus. Sąskaitos jau išrašytos būdavo, bet jeigu jiems kiekis netikdavo, tai lenkai atsiųsdavo kitą sąskaitą el. paštu, naują, jau pataisytą, arba toje pačioje prirašydavo, koks kiekis galutinis. Atsiskaičius grynais, sumą apskaitydavo orderiu. Neatsimena, kiek turėjo užsakovų Lietuvoje. Užsakovai užsakydavo puselėmis, po 1-2 puseles. Kaltinamajame akte nurodyti neteisingi kiekai skerdienos, tokių didelių kiekų jie neįgijo ir nepardavė. Su T. R. bendradarbiavo, jis telefonu užsakydavo mėsą, po 1-4 puseles. Jei sakydavo: „vieną“ ar „dvi“, tai jis suprasdavo, kad puseles, nes visi užsakinėjo puselėm. Kaip dažnai užsakydavo, neatsimena, į savaitę gal pora kartų, bet ne visą laiką paimdavo, nes tai riebios, tai nemėsingos būdavo, tada jie atgal pasiimdavo ir kitam užsakovui veždavo. Pardavimą įformindavo sąskaita-faktūra, o jeigu neimdavo, tai ir neformindavo. Jeigu ne visą kiekį imdavo, tai perrašydavo sąskaitą-faktūrą. Atsiskaitydavo grynais, išrašydavo orderį. T. R. kai užsakinėdavo su kojomis, tai ir suprasdavo, kad nori su kojomis, gaudavo su kojomis ir be kojų skerdieną. Taip pat ir su I. L. bendradarbiavo. Ji užsakydavo 2-4 puseles. Užsakymą veždavo jis arba D. G.. Kaip dažnai užsakydavo, neatsimena, gal į savaitę kartą. Jai kartais tikdavo, kartais netikdavo puselės, dėl to, kad riebios, tada atgal paimdavo ir į sandėlį atgal. Kartais būdavo, kad visos partijos neimdavo ir jie viską atgal veždavo, o būdavo, kad išsirinkdavo. I. L. atsiskaitydavo grynais, jie išrašydavo orderį. Taip pat dirbo ir su G. P.. Jis užsakydavo telefonu 1-3 puseles. Kaip dažnai užsakydavo, neprisimena, į savaitę gal vieną ar du kartus, gal prieš šventes daugiau ėmė. Kai pirkdavo, jie išrašydavo sąskaitą-faktūrą. Būdavo, kad labai dažnai neimdavo, tada atgal atiduodavo, o prižadėdavo, kad kitą kartą bus geros puselės. Jie, kai užsakinėdavo, jiems irgi žadėdavo, kad bus gera skerdiena. Iš lenkų jie užsakinėdavo kiaulių pusėmis, puselės svoris nuo 30 kg iki 40 kg, vidurkis apie 35 kg. Iš Lenkijos krovinine mašina atveždavo, jie užsakinėdavo po 20-30 puselių. Įraše girdėti, kad 2012-09-26 užsakytos 4 pusės, tai gal tada ir buvo užsakę keturias, neprisimena. Įraše girdėti „10 štukų“, tai reiškia 10 puselių. Su lenkais kalbėdavo rusiškai. Lenkai atveždavo ir daugiau puselių. Su lenkais eurais atsiskaitydavo, sumokėdavo vairuotojui. Po 12000-18000 eurų nemokėdavo, mokėdavo apie 2000 Eurų. Skerdieną pas turgaus prekeivius veždavo krovininiu „MAN“ šaldytuvu, 2,5 tonų keliamosios galios, jis veža apie 10 pusių. Jis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį vairuodavo jis arba D. G..
A. K. jam pažįstamas iš matymo, seniau gyveno (duomenys neskelbtini). Su skerdienos vežimu jis nėra susijęs, kartais padėdavo iškrauti, kiek kartų, negali pasakyti, gal 2-3 kartus. S. W. nepažįsta. Šis asmuo ne jiems tokius kiekius - 11000 kg, 9000 kg, veždavo.
Įrašuose matyti, kad prie jų sandėlio privažiuodavo krovininės mašinos, jos veždavo skerdieną. Būdavo, kad mašina 2-3 valandas stovėdavo, tai gal jų laukdavo, kol jie atvažiuos apžiūrėti. Sekimo protokoluose neįmanoma nustatyti kiekių, ten kraudavo skerdieną, bet nesimato kiekiai, nes net nesimato, ką krauna, taip padaryta viskas, kad viskas tonomis paskaičiuota, bet tikrai taip nebuvo. Lenkijos tiekėjai kartu ir kitiems pirkėjams veždavo. Atvežtą produkciją jie apžiūrėdavo, netinkančią atgal grąžindavo. Tokių aplinkybių, kad iš tiekėjų įgydavo produkciją be dokumentų, nebuvo. Pokalbiai ne visi pateikti į bylą, nėra tų pokalbių, kuriuose minima, kad jie gražina netinkamą produkciją. Lenkų tiekėjų vilkikai atvažiuodavo ir pilni ir jau nukrauti, įvairiai. Pirmą jie nuvažiuodavo į veterinarijos tarnybą prie Urmo bazės. Pretenzijas, kad skerdiena netinkama, pasakydavo vairuotojams. Išrašydavo orderį, pasirašydavo CMR, PVM sąskaitą-faktūrą, o be dokumentų skerdienos neimdavo. Būdavo, kad iš jų dar pas kitus užsakovus vilkikai važiuodavo. Tokių kiekių, kurie nurodyti kaltinime, neveždavo. Iškraunant skerdieną, kartais jis būdavo, kartais D. G., arba abu. Būdamas vadybininku, buhalterijos netvarkė. Kai direktorius buvo D. G., PVM sąskaitas-faktūras jis ir pasirašydavo. Sąskaitas-faktūras, CMR, gale mėnesio pateikdavo buhalterei. Kiek A. K. iškrovė skerdienos, nežino, bet tokių skaičių, kaip jis nurodė, nebuvo. A. K. jie nemokėjo, jis draugiškai padėdavo. V. Z., I. B. jam žinomi asmenys, jiems visada su dokumentais parduodavo, nežino, kodėl jie taip nurodė, kad ir be dokumentų jis skerdieną atveždavo. Į turgų produkciją veždavo kartu su D. G., nes D. G. visada rašydavo dokumentus – pasvėrus ranka į sąskaitą įrašydavo svorį, kainą. Skerdiena visada būdavo užsakoma puselėmis, bet turgaus prekeiviai ne visada visą užsakymą paimdavo, nors užsakydavo 10 ar 15, bet paimdavo 3-5 puseles. Užsakymų visai savaitei nebūdavo, nes I. L. bei T. R. turimi šaldytuvai tiek netalpino produkcijos.
Kaltinamasis G. P. kaltės nepripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo pagal verslo liudijimą Vilijampolės turgavietėje, prekiavo kiauliena. Buhalterinius dokumentus tvarkydavo jis pats - PVM sąskaitas-faktūras surašydavo į žurnalą ir kiekvienos dienos apyvartą. Jo sutuoktinė taip pat prekiaudavo, suklijuodavo visus čekius į žurnalą. Jis kaltinamas, kad blogai vedė buhalteriją, nes būdavo neužpildytas žurnalas, per kratą buvo išimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai ir jis nežinojo, kas juose surašyta. Jis bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie jam pasiūlė pirkti iš jų kiaulienos skerdieną. Jis jiems skambindavo užsakyti kiaulienos. Užsakydavo puselėmis, 2-3 puseles. Bet kiauliena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažnai būdavo riebi, todėl atvežus 2-3 puseles, jis išsirinkdavo. Telefonu jis dažniausiai bendraudavo su R. J., o skerdieną atveždavo abu. Atvežus kiaulieną, jis išsirinkdavo tinkamą, vietoje pasverdavo, įrašydavo svorį į sąskaitą-faktūrą, atsiskaitydavo grynais. Puselės būdavo po 30-40 kilogramų svorio, vidutiniškai 35 kg. Kadangi pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiauliena nebuvo labai gera, jis užsisakydavo ir pas kitus tiekėjus. Netinkamą jam kiaulieną išsiveždavo. Tuo metu suprekiaudavo per dieną 30-40 kilogramų, apyvarta būdavo apie 1000 litų. Jis tuo metu turėjo kasos aparatą, Kiek sąskaitų – faktūrų per tą laikotarpį buvo išrašyta, neatsimena, per kratą buvo išimtos 47 sąskaitos-faktūros. 8 sąskaitos paimtos iš prekybos vietos, o visos kitos iš jo namų. Jei pas jį buvo rastos 8 sąskaitos faktūros, tai reiškia, kad jis 36 kartus nepirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis dirbo ir su kitomis įmonėmis, jų sąskaitos –faktūros yra - tai įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurie veždavo lietuvišką, belgišką kiaulieną. Mėsą jis vietoje išsikapodavo ir į virtiną iš karto dėdavo, per dieną išprekiaudavo vitrinoje, o nakčiai į šaldytuvą dėdavo. Daug kiaulienos neimdavo dėl to, kad nėra kur laikyti, o be to veždavo kiekvieną dieną. Pirkimą įformindavo sąskaita-faktūra ir pinigų orderiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašydavo kasos pajamų orderį, o jam likdavo šaknelė. Kad be dokumentų paimtų skerdieną, nebuvo tokių atvejų. Ne visi pokalbiai yra pateikti teismui, trūksta tų, kuriuose per tardymą pas tyrėją girdėjo, juose jis koliojasi su R., kad atvežė blogą mėsą, bet dažniausiai jis bardavosi dėl blogos kiaulienos vietoje. Skolingas už kiaulieną nėra likęs. 2013-02-05 užsakymas „buvo gražios, rytoj tas pačias atvežk“, tai tokio pokalbio jis nepamena. Galėjo taip būti, kad iš vakaro atvežė gerą skerdieną, todėl kitą dieną vėl prašė atvežti, bet tikrai neatsimena tų dalykų, nes skambindavo ne vienam ir ne su vienu tiekėju kalbėjo. Iš kitų įmonių užsakydavo telefonu, arba atvažiuodavo derybininkas į vietą.
Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ji dirbo pagal verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, pardavinėjo šviežią kiaulienos skerdieną. Bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsakydavo kiaulieną telefonu. Ji užsakydavo apie 10 puselių. Kitą dieną jie atveždavo, ji išsirinkdavo tinkamą, netinkamą grąžindavo, pasverdavo tinkamą, pasirašydavo sąskaitą-faktūrą. Kiaulieną visada pirkdavo su sąskaitomis. Jei būdavo netinkama, riebi kiauliena, ji išviso neimdavo, prekiaudavo iš likučių. Pokalbius su R. J. girdėjo, tai tiesiog atrinkti jos užsakymų pokalbiai, o pokalbių, kad ji neimdavo kiaulienos nėra. Skerdieną parduodavo dalimis nukaulintą. Buhalteriją tvarkydavo tinkamai, turėjo kasos aparatą, vedė kasos knygą. 5355 kg kiaulienos be apskaitos dokumentų neįgijo. Jai pristatydavo kiaulienos puseles, jos sverdavo įvairiai – 30-35 kg. Ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakydavo kokius tris kartus per savaitę, gal ir dažniau. Taip pat ji ir iš kitų tiekėjų užsakydavo – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų, kurie pasiūlydavo pigiau. 2012 m. spalio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo, tačiau kiek tiksliai, neatsimena. Ji visą laiką užsako pusę kiaulės, todėl, jeigu nurodyta, kad 2012 m. spalio mėnesį užsakė 10 kiaulių, tai galėjo būti, kad užsakė 20 pusių. Užsakydavo didesnį kiekį, kad galėtų išsirinkti tinkamą kiaulieną. Jei nėra sąskaitos, tai reiškia, kad ji mėsos tuo metu nepirko ir gražino jiems ir sąskaitas-faktūras. Perkant kiaulieną, visada būdavo ir veterinarijos tarnyba, kuri registruodavo dokumentus. 2012 m. lapkričio mėn. reiškiasi irgi nepirko, jeigu nėra sąskaitų-faktūrų. Kasos žurnalą pildė kiekvieną dieną, mokėjo mokesčius, deklaruodavo. Prekyvietėje ji turi vieną vitriną, vienas svarstykles ir vieną darbastalį, per mėnesį ar du neįmanoma parduoti 6000 kg. Pas ją būdavo daromi patikrinimai, per aštuonis metus nebūdavo randama skerdienos be dokumentų. Kratų metu taip pat skerdienos nebuvo rasta. PVM mokėtoja ji nebuvo registravusis, todėl, kad nebuvo viršijusi PVM ribos, nes tuo metu apyvarta buvo iki 155 tūkstančių litų. Turguje mėsos produktais ne ji viena prekiauja, tuo metu buvo kokie 5-6 prekystaliai, buvo konkurencija. Jos šaldytuvas apie 130 cm aukščio, talpos nežino. Ji mėsos niekada nešaldydavo, prekiaudavo šviežia mėsa, kurią gali laikyti dvi paras. Už skerdieną atsiskaitydavo grynais, pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito. Skerdienos patikrinimo dokumentus turėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, veterinarijos štampus ant pačios skerdienos.
K. T. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu prekiavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis užsakydavo telefonu 4-5 kiaules, t. y. skerdienos puseles, bet jie dažnai atveždavo su besibaigiančiu galiojimu arba riebias, todėl jis išrinkdavo tik tinkamas, o kitas grąžindavo. Jei užsakydamas sakydavo: „penkias kiaules“, tai tiekėjas žinojo, kad atvežti penkias skerdienos puses, o jei pasako tik skaičių, tai vis tiek reiškia tik puseles. Būdavo, kad užsako pusantros kiaulės, tai reiškia tris puseles. Kiaulieną atveždavo su sąskaitomis-faktūromis, į sąskaitą ranka įrašydavo tikslų kiekį, kurį jis pirkdavo, ir kainą. Kiti rekvizitai jau būdavo užpildyti. Būdavo tokių atvejų, kai jis iš viso nepirko. Kiaulių puselės sverdavo 26-40 kg, tinkamiausios būdavo po 30 kg. Jis dar dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su kitomis įmonėmis, prekiaudavo ir paukštiena. 2012 metais jis buvo PVM mokėtojas, per metus turėjo apie 300 000 litų apyvartą. Visus buhalterinius dokumentus jis tvarkydavo tinkamai. Su tiekėjais atsiskaitydavo grynais, jie išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, visi kvitai yra pas jį. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakydavo kiaulieną telefonu iš vakaro, atveždavo kitą dieną. Mėsa būdavo su antspaudais, lenkiškų skerdyklų numeriais ir rekvizitais. Kaltinime nurodyti kiaulienos skerdienos kiekiai neteisingi, be dokumentų jis kiaulienos niekada nepirko. Nuo 2003 metų turguje visada buvo kontrolierius, kuris atliko veterinarijos gydytojo funkciją, tikrindavo perkamą mėsą, kiekvieną dieną darydavo įrašus, jis ne kartą buvo tikrinta VMI bei veterinarijos – VMI tikrindavo kasos aparatą, likučius, pažeidimų nebuvo rasta. Talpinti didelio kiekio kiaulienos neturi kur, daugiau užsakinėdavo tik dėl to, kad galėtų atsirinkti tinkamą. Per dieną šaldytuve galima sutalpinti apie dvi puseles, t. y. iki 100 kg. mėsos, be šio šaldytuvo, buvo ir atskira bendra talpykla, bet ten jau visų prekeivių mėsa buvo, jis vienas niekada neužimdavo tos visos patalpos. Apie 5000 kg mėsos galėjo suprekiauti per tą tiriamą laikotarpį. Šešiolikos kiaulių pusių niekaip negalėtų priimti ir suprekiauti, fiziškai nepajėgtų išpjaustyti, nes išpjausto pats.
Nors kaltinamasis D. G. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingo duomenų apie pelną ir pajamas pateikimo nepripažino, jo kaltė įrodyta kitais ištirtais įrodymais byloje.
Liudytojas I. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas, gamino mėsos gaminius. Tai buvo prieš tris metus, todėl jis ne viską prisimena, yra patyręs antrą insultą, bet viskas yra užfiksuota FNTT išvadoje. Yra pirkęs mėsą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be dokumentų. Kiek kartų yra pirkęs, kokius kiekius, neatsimena. Skerdiena būdavo kiaulių puselėmis. Jis buvo pripažintas kaltu, kad pirko skerdieną be PVM sąskaitų faktūrų iš tiekėjų, turbūt ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, slėpė PVM. Pirkdamas skerdieną atsiskaitydavo grynais iš karto tą pačią dieną, jokio tai patvirtinančio dokumento negaudavo. Kiaulieną užsisakydavo telefonu, užsakydavo puselėmis. Kiekiai buvo surašyti iš telefoninių pokalbių, jis dėl to nesiginčijo, su viskuo tiesiog aklai sutiko, nieko netikrindamas, kad viskas greičiau baigtųsi. Yra buvę, kad atvežus kiaulieną grąžindavo dalį. Buhalteriją vesdavo pats, buhalterė nieko apie tai nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 175-176), kuomet jis buvo apklaustas įtariamuoju, kad 2012 metų rudenį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, neatsimena, R. J. ar D. G., ir pasiūlė iš jų pirkti šviežią kiaulienos skerdieną. Siūlė pirkti už 7,30 Lt, nurodė, kad esant reikalui gali pateikti ir įsigijimo dokumentus. Per šešis mėnesius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skerdieną pirko tik kelis kartus, mokėdavo grynais. Niekada nėra gavęs pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Šviežios mėsos įgijimo dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nepateikė nei karto, įgyta mėsa buvo realizuojama neišrašant pardavimo dokumento. Su specialisto išvada susipažino, gali būti, kad be dokumentų buvo įsigyti išvadoje nurodyti šviežios kiaulienos skerdienos kiekiai.
Išklausęs parodymus, liudytojas I. B. juos patvirtino kaip teisingus. Paaiškino, kad sakydamas „mėsos įgijimo dokumentai“, turėjo mintyje PVM sąskaitas-faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkiek PVM sąskaitų-faktūrų rašydavo, jei jis paprašydavo, kiek tiksliai, neatsimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 168), kuomet jis buvo apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kad maždaug nuo 2012 m. spalio mėnesio, tiksliau datos neprisimena, per savaitę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis supirkdavo ne mažiau, kaip 400 kg kiaulienos skerdienos, kurios kilogramo kaina ne mažiau 7 Lt už kilogramą. Daugiausia jis bendravo su R. J.. Su juo telefonu suderindavo skerdienos kainą ir atvežus ją, vairuotojui paduodavo pinigus. Jokių buhalterinių dokumentų jam vairuotojas ar D. G., R. J. nepateikdavo, jis jiems taip pat sumokėdavo pinigus neišrašydamas jokių buhalterinių dokumentų. Jis jau seniai žinojo, kad jie skerdiena prekiauja be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Gal keletą kartų yra prašęs R. J., kad jis jam išrašytų sąskaitą ir jis jas išrašydavo, jo išrašyti dokumentai išimti kratos metu. Be jokių dokumentų gautą skerdieną jis panaudodavo mėsos gaminių gamybai ir parduodavo jau pagamintus produktus kartu su ta skerdiena, kuri pirkta su įsigijimo dokumentais. Ši supirkta skerdiena bendrovės buhalterijoje neatsispindėdavo. Sutiko su specialisto paskaičiuotais mokesčiais į biudžetą.
Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus.
L. V. Z. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš tris metus, prekiavo kiauliena Urmo bazėje. Skerdieną jai tiekdavo D. G. ir R. J.. Kaip užsakinėdavo, neatsimena, užsakydavo po 40, 80, 100 kg, įvairiai. Skerdieną atveždavo kiaulių pusėmis. Kaip dažnai užsakydavo, neatsimena, kartą į savaitę ar dvi. Telefonu galėdavo užsakyti daugiau nei paskui pirkti. Atvežus, pasverdavo, išrašydavo sąskaitą-faktūrą tiksliam kiekiui, ji sumokėdavo grynais pinigais. Jie visada išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą, orderį. Iš jų pirkdavo ne ji viena. Yra buvę atvejų, kai ji neėmė atvežtos skerdienos, nes buvo negraži, riebi, kartais ji išsirinkdavo jai tinkamą. Dėl ko ji pati buvo nuteista, nežino, išsigandusi buvo dėl visų kratų, buvo pripažinta kalta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jai tyrėjai sakė, kad taip geriau, liepė viską prisipažinti. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo neturėjo, tik norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų. Tyrėja sakė, kad ji susirastų laiduotoją, paskui paskambinusi pasakė, kad vis dėlto skirs baudą. Be dokumentų neteko pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 123-124), kuomet ji buvo apklausta liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kad maždaug nuo 2010 metų pabaigos, ji įsigijo verslo liudijimą, kuris jai suteikė teisę prekiauti skerdiena prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Kiaulienos skerdiena ji perka iš įvairių tiekėjų, kurių tarpe yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su pastarosios bendrovės atstovais R. ir D., kurių pavardžių nežino, supažino per kitus skerdienos prekiautojus. R. mobilus telefonas yra (duomenys neskelbtini), D. mobilaus telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Jie kiaulienos skerdieną tiekdavo jai į prekybos vietą pasikeisdami. Viena kartą vienas, kitą kartą kitas. Nebuvo taip, kad kuris tik vienas vežtų skerdieną. Skerdieną iš jų pradėjo pirkti jau nuo 2011 metų. Kratų metu prekybos vietoje ir namuose buvo rastos jai kaip prekiautojai pagal verslo liudijimą išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros. Nori savanoriškai ir nieko neverčiama pasakyti, kad PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo išrašytos jai, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, yra nurodyti netikri skerdienos pardavimo-įsigijimo kiekiai kilogramais. Realiai pagal kiekvieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nuo 2012-01-01 iki 2013-03-27, skerdienos įsigydavo apytiksliai du kartus daugiau negu nurodytas kiaulienos skerdienos kilogramais svoris PVM sąskaitose faktūrose. Pavyzdžiui: šiandien pagal 2013-03-27 PVM sąskaitą faktūrą serija DAI Nr.04920, R. atvežė išrašytą sąskaitą 82 kilogramams kiaulienos skerdienai, o realiai ji nupirko iš jo 147 kilogramus. Tai išeina, kad ji 65 kilogramus skerdienos iš R. įsigijo be dokumentų. R., ji už šiandien pristatytą kiauliena sumokėti nesuspėjo. Turėjo jam sumokėti ne 714,38 litų kaip nurodyta sąskaitoje, bet 1197,10 Lt. tame tarpe ir pridėtinės vertės mokesčio suma. Vakar, R. pateikė jai dvi sąskaitas faktūras serija DAI Nr.04908, DAI Nr.04912. Abiejose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad ji įsigijo bendrai 79 kg. kiaulienos skerdienos, tačiau realiai ji įsigijo 160 kilogramus kiaulienos skerdienos. Už vakar nupirktą skerdieną, Romui pinigų neatidavė. Kratos metu pas ją darbo vietoje buvo rasta užrašų knygelė, kuri yra odinė rudos spalvos. Ji priklauso jai. Ji joje užrašydavo kiaulienos skerdienos svorius ir kainas, kurias gaudavo iš R. ir D. be apskaitos dokumentų ir su dokumentais, bendrai. Kaip atskirti knygelėje nurodytus skerdienos įsigijimo kiekius, kurie buvo su dokumentais kurie buvo be jų, pasakyti negali. Pinigus už R. ir D. parduotą jai skerdieną pagal PVM sąskaitas faktūras ir be dokumentų, ji atiduodavo jiems per kelias dienas po realizacijos. R. ir D. 1 kg kiaulienos skerdieną su PVM sąskaita faktūra parduodavo už 8,83 litų tame skaičiuje PVM, o be dokumentų 7,30 litų. Kai būdavo neišrašomi dokumentai, ji pridėtinės vertės mokesčio jiems nesumokėdavo ir skerdieną gaudavosi pigesnė PVM sumai.
Taip pat buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji buvo apklausta, kaip įtariamoji (11 t., b. l. 132-133), šie parodymai iš esmės analogiški aukščiau garsintiems parodymams.
Išklausiusi parodymus, liudytoja jų nepatvirtino, parodė, kad parodymus davė išsigandusi. Parodymuose yra suklysta, ji sakė, kad yra įsigijusi ne dvigubai daugiau kiaulienos, o dviem kilogramais daugiau. Už kokią kainą pirkdavo skerdieną, neprisimena, gali būti, kad pirko po 8,83 Lt už kg. Tokius parodymus davė tik dėl ramybės, kad tik greičiau viskas užsibaigtų. Papildomai parodė, kad Urmo bazėje yra veterinarijos gydytojas, jis tikrina, ką atsiveža kiekvieną kartą, kai gauna prekes, jis dalyvauja, jis žiūri mėsą, tikrina dokumentus, t. y. sąskaitas-faktūras. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu jai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir teisė neduoti parodymų. Ji buvo apklausta darbe, po to atsivežė į savo tarnybinį kabinetą, tada ji buvo apklausta specialiąja liudytoja, vyko kratos, ji buvo labai susijaudinusi. Kiaulienos kiekis tikrai nebuvo suskaičiuotas, todėl iš kur atsirado tikslus kilogramų skaičius, nežino. Kaip pareigūnai nustatė kiaulienos kiekį be dokumentų, nežino. Pokalbių su R. ir D. jai niekas nedavė perklausyti, filmuotos medžiagos nerodė. Nepripažįsta, kad įgijo 2000 kg be dokumentų. Jai buvo svarbiausia, kad leistų sumokėti baudą ir leistų toliau dirbti.
L. M. A. (buvusi pavardė P.) apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. G. ir R. J. jai žinomi asmenys, ji jiems padėjo atidaryti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, padėdavo jiems dokumentiškai, padėdavo pateikti PVM deklaracijas. Įsteigus tą įmonę ji pas juos nedirbo, tik padėdavo jiems tvarkyti buhalteriją, nes buhalterio jie neturėjo. Atlygio už tai negaudavo. R. J. ir D. G. jai pateikdavo sąskaitas-faktūras, pirkimo dokumentus ir kuro dokumentus, ji supildydavo PVM deklaraciją. Laikotarpio neatsimena. Kitą buhalteriją jie tvarkydavosi patys. Žino, kad pas juos buvo atliktas patikrinimas, pas ją rado visus oficialius dokumentus, kurie buvo pateikti FNTT. Apie bendrovės veiklą nuslepiant kiekį skerdienos jai nėra žinoma, kad buvo nepildomos sąskaitos-faktūros taip pat nežinoma. Kasą vesdavo patys, kasos knygos nebuvo, atsiskaitymai buvo grynais, per baką atsiskaitymų nebuvo. Ji jokių dokumentų nepasirašinėjo. Matė mėsos įsigijimo iš Lenkijos dokumentų. Jai žinoma, kad būdavo atliekami patikrinimai, taip pat kryžminiai, kai tikrindavo jų sąskaitas su kitų bendrovių. Yra mačiusi kasos pajamų orderį. P. T. R. pavardę. Mano, kad jie visada atsiskaitydavo, nes kai tikrino VMI, tai dokumentai būdavo tvarkingi. Reikėdavo teikti kiekvieną mėnesį PVM deklaraciją, jeigu VMI rasdavo klaidų, tai skambindavo tam direktoriui, kuris tuo metu dirbdavo, nes jie kasmet keisdavosi. Ji tai žinau, nes jie jai paskambindavo, tada ji paskambindavo į VMI, bet realiai pas juos klaidų nebuvo, kiekai sutapdavo su dokumentais.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38-39), kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2007-11-08 dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitininke. Produkciją- kiaules, iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo R. J. ir D. G., o ji išrašydavo jiems pardavimo dokumentus. Tokiu būdu ji ir susipažino su R. J. ir D. G.. Nuo 2007-11-12 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, personalo vadove. 2008 metais, datos tiksliai neatsimena, jai į mobilųjį telefoną paskambino D. G. ir pasakė, kad kartu su R. J. ketina įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, kaip vėliau paaiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė, ar galės ji paaiškinti kaip reikia vesti buhalterinę apskaitą. Po kelių mėnesių jai vėl paskambino D. G. ir pasakė, kad įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei paprašė, kad padėtų užregistruoti bendrovę PVM mokėtoju. Nuvykus pas D. G. į namus, kiek atsimena adresu (duomenys neskelbtini), D. G. ir R. J. jai pateikė reikalingus dokumentus bendrovės įregistravimui PVM mokėtoju. Gavusi dokumentus ji sutvarkė visus reikalingus dokumentus ir įregistravo bendrovę PVM mokėtoju. Su R. J. ir D. G. žodžiu sutarė, kad padės jiems vesti bendrovės buhalterinę apskaitą- pateiks reikalingus duomenis VMI, SODRAI, muitinei. Kiek suprato R. J. ir D. G. yra sutarę, kad kiekvienas jų bendrovės direktoriumi būna po vienus metus laiko ir keičiasi jie rugsėjo mėnesiais. Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio direktoriumi dirbantis R. J. ar D. G. atveždavo kiekvieno mėnesio pabaigoje jai prie namų adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės pirminius pirkimo ir pardavimo dokumentus. Ji juos popieriniuose juodraščiuose, kurių neišsaugojo, apskaičiuodavo ir duomenis iškart suvesdavo į deklaracijas, kurias pateikdavo VMI, A. K. metų pradžioje už praeitus metus duomenis ji suvesdavo į kompiuterinę programą „Excel“. Todėl visi jai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai dokumentai yra pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės buhalterinė apskaita jos žiniomis suvesta iki 2012 metų vasario mėnesio. Bendrovės kasa šiandien dienai suvesta iki 2012 metų vasario mėnesio, tiksliau neatsimena. Duomenų apie bendrovės prekių likučius pas ją nėra. Jai yra pateikti tik pirminiai apskaitos dokumentai. Jai nėra žinoma, kad dar kas nors tvarkytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2011 metų pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, jai paskambino R. J. ir pasakė, kad jis įtaria, kad D. G. jį apgavo 11 000 eurų sumai. Vėliau D. G. pokalbių metu mėgino įrodyti, kad jis nėra apgavęs R. J.. Ir kiekvieno skambučio metu jai abu jie mėgino įrodyti, kad yra teisūs. Abu sakė įvairius skaičius, duomenis, kurių ji pati gerai nesuprato. Kaip ji suprato bendrovės veiklos specifiką, R. J. ir D. G. yra tolygūs veiklos partneriai, kurie kiekvieną savaitę įneša po lygią pinigų sumą bendrovės veiklai. Po savaitės abu suveda gautas pajamas ir patirtas išlaidas ir tokiu būdu dalinasi pelnu. Šita verslo schema su oficialiąja buhalteriją nieko bendro neturi. Praėjus savaitei laiko R. J. žmona jai pranešė, kad R. J. ir D. G. išsprendė savo konfliktą. Už paslaugas padedant vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jokio atlyginimo ji negavo, tai darydavo iš geros valios, neatlygintinai
Išklausiusi parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus. Parodė, kad ji suregistruodavo visus pinigų priėmimo orderius, pildydavo gyventojų pajamų deklaraciją ir Sodrai teikė darbuotojų atlyginimus. Ji taip pat vesdavo kasą, algalapius darydavo, viską, ko prašydavo VMI, pateikdavo, jeigu trūkdavo kažkokių dokumentų. Kasos pajamų duomenis suvesdavo pagal iš R. J. ir D. G. gautus dokumentus.
2013-11-05 tarnybiniu pranešimu dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 apibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija fiksuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamus kiaulienos kiekius (1 t. 88-118 b. l.).
Jame, be kita ko, nurodyta, kad atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, pokalbių kontrolę nustatyta, kad V. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo šiuos kiaulienos skerdienos kiekius:
Eil. Nr.dataKiekis sąskaitose,nurodomas pokalbių metuTiekėjo pristatytas kiekis 2012-10-093 pusės6 pusės 2012-10-162 pusės 4 pusės 2012-10-231 kiaulė (2 pusės)2 kiaulės (4 pusės) 2012-10-29Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus 2012-11-06Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus 2012-11-08Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus 2012-11-13Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus 2012-11-20Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus 2012-12-04Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus 2012-12-056-7 pusės 2012-12-11Pusė realaus kiekioKiekis neaiškus
Nuodyta, kad atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, pokalbių kontrolę nustatyta, kad I. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo šiuos kiaulienos skerdienos kiekius:
Eil. Nr.dataTiekėjo pristatytas kiekis 2012-10-18600 kg 2012-10-23500 kg 2012-10-25500 kg 2012-11-07550 kg 2012-11-20550 kg 2012-12-13500 kg 2012-12-18600 kg 2013-02-07 600 kg 2013-02-13 450 kg 2013-02-20500 kg 2013-03-07400 kg 2013-03-13 kg
2013-04-03 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti ir paimti M. P. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 53-55 b. l.).
2013-04-04 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti ir paimti M. P. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 56-57 b. l.).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio PVM deklaracijose nurodytas mokėtinas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis (2 t. 110-115 b. l.).
2014-10-29 specialisto išvada Nr. 5-2/175 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų kurioje, įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, dokumentai, gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos Respublikos, nustatyta kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią komercinę ūkinę veiklą – tiriamu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 6 d. pirko iš Lenkijos tiekėjų kiaulienos skerdieną ir pardavė ją ūkio subjektams Lietuvoje. Nustatyta vidutinė kiaulių skerdenų pusių realizavimo kaina, skaičiuota, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą dieną įsigytos kiaulienos kilogramo kaina, nurodyta pateiktuose įsigijimo dokumentuose: 2012 m. rugsėjo mėn. - 5,94 Lt už kg, spalio mėn. 5,90 Lt už kg, lapkričio mėn. 6,28 Lt už kg, gruodžio mėn. 6,70 Lt už kg, 2013 m. sausio mėn. 6,46 Lt už kg, vasario mėn. 6,35 Lt už kg, kovo mėn. 6,32 Lt už kg. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaita visiškai nebuvo tvarkoma, nesilaikė žemiau įvardintų įstatymo straipsnių ir galiojančių norminių aktų nuostatų:
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 d. ”Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 d. (2003-12-18 Nr.IX-1914 įstatymo redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi nebuvo sudaryti 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai;
- LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 str. „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ ir 27 str. „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas<...>“, nes UAB “(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui 2012 ir 2013 metų finansinių ataskaitų nepateikė;
- 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga nebuvo vedama, negalima nustatyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo 2012-09-01, tai yra tiriamojo laikotarpio pradžiai, kiek gavo pajamų ir kiek turėjo išlaidų ir koks kasos likutis buvo 2013-03-31, tiriamojo laikotarpio pabaigoje;
Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad be apskaitos dokumentų realizavus ir kiaulienos skerdieną ir neapskaičius pardavimo pajamų, nedeklaravus ir nesumokėjus į valstybės biudžetą PVM mokesčio yra pažeisti: Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 57 str. „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d. „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 d. „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>“ .
Dėl minėtų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2012-09-01 - 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
2014 m. vasario 10 d. Specialisto išvada D. V. Z., vykdančios veiklą pagal verslo liudijimą ūkinės finansinės veiklos (11 t., b. l. 50-63), patvirtina, kad V. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokių apskaitos dokumentų įgijo kiaulienos skerdieną: 2012-09-28 – 39 kg, 2012- 10 mėn. – 435 kg, 2012-11 mėn. – 247 kg, 2012-12 mėn. 192 kg, t. y. iš viso 913 kg.
2014-04-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1443-240/2014 (teisminio proceso Nr. 1-20-00288-2014-7) V. Z. nuteista dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 apgaulingai tvarkė savo veiklos buhalterinę apskaitą, t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgydama ir realizuodama 2333 kg kiaulienos skerdienos vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais (11 t. 137-138 b. l.).
2014 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. 5-2/102 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (11 t., b. l. 148-164) patvirtina, kad I. B. be apskaitos dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. įgijo 6250 kg kiaulienos skerdienos.
2014-09-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00084-14, patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą, atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 222 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-03-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgydamas ir realizuodamas 6250 kg kiaulienos skerdienos vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais (11 t. 182-183 b. l.).
Kaip matyti iš juridinio asmens duomenų (2 t., b. l. 134-136) nuo 2012-09-04 iki 2013-09-06, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas atliko D. G..
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Dėl kaltinimų D. G. ir R. J.
Tiek D. G., tiek R. J. perduoti teismui juos kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o D. G. dar kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems išaiškinta, kad veika pagal BK 300 straipsnio 3 dalį jų atžvilgiu gali būti kvalifikuojama pagal 220 straipsnio 1 dalį. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamuosius pagal kaltinimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje išteisinti, D. G. veikas kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį, o R. J. veiką – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės.
BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.
Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Teismų praktikoje turtinės prievolės išvengimas suprantamas kaip atsisakymas ją vykdyti arba naudojant apgaulę sudarymas tokios padėties, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008, 2K-7-304-942/2016).
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos įgaliotai institucijai.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemą. Teismų praktikoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-942/2016).
Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Šiuo atveju tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 10, 11, 21 straipsnius, apgaulingos apskaitos tvarkymo subjektas specialusis, tai asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią komercinę ūkinę veiklą – tiriamu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 6 d. pirko iš Lenkijos tiekėjų kiaulienos skerdieną ir pardavė ją ūkio subjektams Lietuvoje.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo iš Lenkijos įgytą kiaulių skerdieną Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, patvirtina tiek pačių kaltinamųjų D. G. ir R. J. parodymai, kad kiaulių skerdieną jie įsigydavo iš Lenkijos tiekėjų ir realizuodavo ją Lietuvoje, tiek byloje surinkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai.
Kaltinamieji viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu neigė įgiję bei realizavę tyrėjo nurodytą kiaulienos kiekį be apskaitos dokumentų, teigė, kad visa įgyta produkcija yra apskaityta buhalterijoje, nurodė, kad užsakydavo kiaulieną skerdienos pusėmis, tačiau dažnai atvežtos kiaulienos neimdavo dėl to, kad ji būdavo nekokybiška, riebi, o jei imdavo, tai dažnai ne visą užsakytą kiekį, be to, ne visa vilkikuose esanti kiauliena būdavo skirta jų įmonei, o kartais užsakymai išviso jų nepasiekdavo. Įrodymų, galinčių paneigti šias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes byloje nėra. Taip pat kaltinamieji parodė, kad kiaulieną visada realizavo su PVM sąskaitomis –faktūromis, byloje pateikti telefoniniai užsakymai nepatvirtina, kad užsakytą kiauliną jie pardavė, nes prekeiviai dažnai skerdienos nepirkdavo arba pirkdavo tik dalį dėl jiems netinkamos kokybės.
Nors kaltinamieji D. G. ir R. J. neigė realizavę kiaulienos skerdieną be apskaitos dokumentų, tačiau teismas šioje dalyje jų parodymais nesivadovauja, kadangi jie prieštarauja liudytojų V. Z. bei I. B. parodymams, kitiems objektyviems duomenims byloje, ir vadovaujasi jų parodymais tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais byloje.
Liudytoja apklausta V. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visą kiaulienos skerdieną įsigydavo su pirkimo-pardavimo dokumentais. Ji nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuomet ji parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjant kiaulieną, PVM sąskaitose faktūrose būdavo nurodomas dvigubai mažesnis įgijimo kiekis. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo labai išsigandusi kratų, apklausų, todėl davė neteisingus parodymus, be to, norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų. Tačiau teismas, atsižvelgia į tai, kad V. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, vieną kartą 2013 m. kovo 27 d., kuomet ji ir galėjo būti išsigandusi atliekamo tyrimo, kratų, tačiau antrą kartą ji buvo apklausta po metų laiko, t. y. 2014 m. kovo 6 d. ir davė analogiškus parodymus, patvirtino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi dvigubai daugiau kiaulienos, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, t. y. ji gali būti įgijusi apie 2000 kg daugiau. Todėl teismas, spendžia, kad yra pagrindas vadovautis nuosekliais liudytojos V. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nesivadovauja jos teisme duotais parodymais. V. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa ir su 2014 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/21 nustatytais duomenimis, iš kurių matyti, kad šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu V. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo: 2012-09-28 – 39 kg, 2012- 10 mėn. – 435 kg, 2012-11 mėn. – 247 kg, 2012-12 mėn. 192 kg, t. y. iš viso 913 kg, todėl jos be apskaitos dokumentų įgytas kiekis kiaulienos taip pat sudaro 913 kg. Netikėti specialisto išvada teismas neturi pagrindo, ji buvo duota įvertinus tiek V. Z. tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, jos teisingumą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir V. Z.. 2014 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. Z. buvo pripažinta kalta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 apgaulingai tvarkė savo veiklos buhalterinę apskaitą, t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgydama ir realizuodama 2333 kg kiaulienos skerdienos vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais (11 t. 137-138 b. l.). Šie įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo kiaulienos skerdienos 913 kg V. Z. už 5635,72 Lt (1632,22 Eur), skaičiuojant, kad realizuota buvo ne mažiau nei vidutinė įsigijimo kaina, nurodyta specialisto išvadoje Nr. 5-2/175 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos, tačiau jokių apskaitos dokumentų nesurašė bei neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, neapskaitė pardavimo pajamų: 2012 m. rugsėjo mėn. – 231,66 Lt (39 kg x 5,94 Lt), 2012m. spalio mėn. – 2566,50 Lt (435 kg x 5,90 Lt), 2012 m. lapkričio mėn. – 247 kg x 6,28 Lt), 2012 m. gruodžio mėn. – 192 kg x 6,70 Lt ), bei nedeklaravo PVM: 2012 m. rugsėjo mėn. – 49 (232 x 21 proc.) Lt (14 Eur) PVM, 2012 m. spalio mėn. – 539 (2566 x 21 proc.) Lt (156 Eur) PVM, 2012 m. lapkričio mėn. – 326(1551 x 21 proc.) Lt (94 Eur) PVM; 2012 m. gruodžio mėn. – 270 (1286 x 21 proc.) Lt (78 Eur) PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas I. B. patvirtino pirkęs kiaulienos skerdieną be apskaitos dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti skerdienos kiekiai buvo nustatyti iš telefoninių pokalbių, jis patvirtino jų tikrumą ir teisingumą. Atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, pokalbių kontrolę nustatyta, kad I. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo šiuos kiaulienos skerdienos kiekius: 2012-10-18 – 600 kg, 2012-10-23 – 500 kg, 2012-10-25 – 500 kg, 2012-11-07 – 550 kg, 20012-11-20 – 550 kg, 2012-13 – 500 kg, 2012-12-18 – 600 kg, 2013-02-07 – 600 kg, 2013-02-13 – 450 kg, 2013-02-20 – 500 kg, 2013-03-07 – 400 kg, 2013-03-13 – 500 kg. 2014-06-12 specialisto išvada Nr. 5-2/102 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos patvirtina, kad I. B., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-03-31 be jokių apskaitos dokumentų įgijo 6250 kg kiaulienos skerdienos. Liudytojas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis taip pat pripažino be jokių apskaitos dokumentų pirkęs kiaulieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutiko su specialisto išvada, todėl netikėti jo parodymais bei specialisto išvada Nr. 5-2/102 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos teismas neturi pagrindo. Šie įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo 6250 kg kiaulienos skerdienos I. B. už 39248,50 Lt (11367,15 Eur), skaičiuojant, kad realizuota buvo ne mažiau nei vidutinė įsigijimo kaina, nurodyta specialisto išvadoje Nr. 5-2/175 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos, tačiau jokių apskaitos dokumentų nesurašė bei neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, neapskaitė pardavimo pajamų: 2012 m. spalio mėn. – 9440 Lt (1600 kg x 5,90 Lt), 2012 m. lapkričio mėn. – 6908 Lt (1100 kg x 6,28 Lt), 2012 m. gruodžio mėn. - 7370 Lt (1100 kg x 6,70 Lt), 2013 m. vasario mėn. – 10013 Lt (1550 x 6,46 Lt), 2013 m. kovo mėn. – 5715 (900 kg x 6,35 Lt), bei nedeklaravo PVM: 2012 m. spalio mėn. – 1982 (9440 x 21 proc.) Lt (574 Eur) PVM, 2012 m. lapkričio mėn. – 1451 (6908 x 21 proc.) Lt (420 Eur) PVM; 2012 m. gruodžio mėn. – 1548 (7370 x 21 proc.) Lt (448 Eur) PVM; 2013 m. vasario mėn. – 2066 (9842 x 21 proc.) Lt (599 Eur) PVM; 2013 m. kovo mėn. – 1194 (5688 x 21 proc.) Lt (346 Eur) PVM.
2014 m. spalio 29 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/175 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma, tyrimui buvo pateikti tik pavieniai buhalterinės apskaitos dokumentai, ir negalima iš dalies nustatyti 2012-09-01 - 2013-03-31 laikotarpio UAB “ (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros taip pat ir dėl to, kad bendrovė nesivadovavo įstatymų straipsnių ir galiojančių norminių aktų reikalavimais. Netikėti specialisto išvadoje šioje apimtyje teismas neturi jokio pagrindo. Atliekant specialisto tyrimą, buvo įvertinti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, gauti ikiteisminio tyrimo metu.
Taigi specialistų išvados Nr. 5-2/175, 5-2/102, 5-2/21, liudytojų V. Z., I. B. parodymai patvirtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus kaltinamojo D. G., be kitų specialisto išvadoje Nr. 5-2/175 nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų, be apskaitos dokumentų realizavo 7163 kg kiaulių skerdienos už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip UAB “(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė pardavimo pajamų už 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. 29354 Lt (8501 Eur) ir 2013 m. vasario- kovo mėn. – 15530 Lt (4498 Eur), iš viso 44884 Lt (tuo pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 57 str. „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d. „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“;
- Bendrovė kiaulienos skerdenų puses realizavo už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 9426 (44884x 21%) Lt (arba 2730 Eur), tuo pažeidė PVM LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“. 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 d. „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>“;
Nors kaltinamasis D. G. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė taip kaip reikėjo, o jam buhalterinę apskaitą tvarkyti padėjo M. A. (P.), kuri žinojo, kaip tvarkyti apskaitą. Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo parodymais, kadangi jo parodymus paneigia bylos duomenys, liudytojos M. A. (P.) parodymai bei 2014-10-29 specialisto išvada Nr. 5-2/175. Kaltinamasis D. G. pats nurodė, kad buhalterės nesamdė. Iš liudytojos M. A. (P.) parodymų matyti, kad ji tik padėdavo supildyti kaltinamajam PVM deklaracijas pagal jai pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, supildydavo ir pateikdavo duomenis Sodrai, o kitą buhalteriją kaltinamieji (atitinkamu direktoriavimo laikotarpiu) tvarkydavosi patys. Kaip matyti iš kratos protokolų (2 t., b. l. 24-25, 30-31, 43-44, 64-65, 72-73, 82-83, 87-88), 2013-04-03 dokumentų apžiūrų protokolų (2 t. b. l. 46-52, 53-55, 56-57, 58-59, 66-68, 74-76, 89-993, 94-95), 2014-10-22 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (2 t., b. l. 174), visi kratų metų rasti ir paimti buhalteriniai dokumentai buvo įvertinti atliekant specialisto išvadą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J. (atitinkamu laikotarpiu) pareiškė, kad kitų 2014-09-23 rašte reikalaujamų pateikti dokumentų (kasos dokumentų (kasos knygos, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių ir kasos registrų, banko dokumentų, avanso apyskaitų su pateisinančiais dokumentais ir buhalterinės sąskaitos registrų, didžiosios knygos, visų buhalterinių sąskaitų registrų ar apyvartos žiniaraščių, finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno už 2012 m.) sąskaitų bankuose išrašų) pateikti negali, nes visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti kratų metu, daugiau įmonės dokumentų nėra.
Jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta daryti nusikalstamas veikas, grobti PVM, klastoti dokumentus arba nevykdyti jokios veiklos, byloje nėra, priešingai, įrodyta, kad bendrovė vykdė realią komercinę ūkinę veiklą.
BK 219, 220 ir 221 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo (2003-12-18 Nr. IX-1915) 28 straipsnį už finansinės atskaitomybės sudarymą atsako įmonės vadovas. Taip pat kaip minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-5740) 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kaip matyti iš bylos duomenų – juridinio asmens duomenų, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo kaltinamasis D. G., iš kaltinamųjų, liudytojos M. A. (P.) parodymų taip pat nustatyta, kad buhalterio bendrovė nesamdė.
Taigi šioje baudžiamojoje byloje D. G. veika pasireiškė tuo, kad buvo išvengta turtinės prievolės – 9426 (44884x 21%) Lt (arba 2730 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, nes dalis kiaulienos skerdienos pardavimo sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi neišrašius PVM sąskaitų faktūrų, jie nebuvo apskaityti, nenurodyti PVM deklaracijose ir nuo jų nebuvo mokamas PVM valstybei. Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad padaryti mokestiniai pažeidimai atitinka turtinio sukčiavimo požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Vadinasi, šiuo atveju D. G., kaip bendrovės vadovas, slėpė dalį už skerdienos pardavimus gautų pajamų ir tyčia siekė nemokėti PVM mokesčio, o ne pasisavinti ir užvaldyti valstybės biudžeto lėšas ar neteisėtai įgyti teisę į PVM atskaitą. Taigi jo veiksmai atitinka žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymo į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 straipsnio 1 dalis), taip pat apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikalstamų veikų sudėtis. Kaltinamasis sąmoningai neužtikrino tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, neišrašinėjo PVM sąskaitų faktūrų, nevedė kasos, nepildė apskaitos registrų, neteikė finansinių ataskaitų, teikė M. A. (P.) klaidingus duomenis apie realiai realizuotą skerdienos kiekį, nurodė jai pildyti ir pateikti PVM deklaracijas, žinodamas, kad juose nurodomi duomenys akivaizdžiai klaidingi, t. y. nusikalstamas veikas jis padarė tiesiogine tyčia.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu D. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei neteisingu duomenų apie pajamas, pelną pateikimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. T. y. kaltinamasis D. G. laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, Kauno mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 d. ”Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 d. (2003-12-18 Nr.IX-1914 įstatymo redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi nebuvo sudaryti 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai;
- LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 str. „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ ir 27 str. „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas<...>“, nes UAB “(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui 2012 ir 2013 metų finansinių ataskaitų nepateikė;
- 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga nebuvo vedama, negalima nustatyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo 2012-09-01, tai yra tiriamojo laikotarpio pradžiai, kiek gavo pajamų ir kiek turėjo išlaidų ir koks kasos likutis buvo 2013-03-31, tiriamojo laikotarpio pabaigoje;
- PVM LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“. 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 d. „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>“, kadangi bendrovė kiaulienos skerdenų puses realizavo už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 9426 (44884x 21%) Lt (arba 2730 Eur);
- Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 57 str. „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d. „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, kadangi be apskaitos dokumentų realizavo 7163 kg kiaulių skerdenų puses už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip UAB “(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė pardavimo pajamų už 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. 29354 Lt (8501 Eur) ir 2013 m. vasario- kovo mėn. – 15530 Lt (4498 Eur).
Dėl minėtų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2012-09-01-2013-03-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl kaltinamojo D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Be to, D. G., 2012-09-01 – 2013-03-22 laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, įgytą iš Lenkijos Respublikos įmonių „(duomenys neskelbtini)“, gyvulių skerdyklos R. R., TŪB „(duomenys neskelbtini)“ šviežią mėsą (kiaulienos skerdienos) 7163 kg realizavęs Lietuvos Respublikos ūkio subjektams neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, tokiu būdu sumažindamas realias įmonės prekybos apimtis, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turėtus sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. P., nežinojusiai apie tai, kad teikiami duomenys yra neteisingi, kuri pagal pateiktus duomenis užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas forma „FR0600“:
2012-10-23 34 eilutėje įrašė 49 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. rugsėjo mėn.;
2012-10-19 34 eilutėje įrašė 2521 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. spalio mėn.;
2012-12-21 34 eilutėje įrašė 1777 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. lapkričio mėn.;
2012-01-23 34 eilutėje įrašė 1818 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. gruodžio mėn.;
2013-03-22 34 eilutėje įrašė 2066 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. vasario mėn.
Tokiu būdu, D. G., per nesuprantančią nusikalstamos veikos, M. P. elektroniniu būdu pateikė neteisingus duomenis Kauno a. VMI apie gautas pajamas ir mokėtiną PVM, todėl D. G. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamieji I. L., T. R., G. P. nepatvirtino tarnybiniame pranešime Nr. Nr. 04/11-1-32-9373 užfiksuotų neva jų pirktų skerdienos kiekų, nurodė, kad galimai jie užsakė nurodytą kiekį, tačiau jei nėra PVM sąskaitų faktūrų, tai reiškia, kad jie nepirko dėl netinkamos kokybės. Taip pat kaltinamieji nurodė, kad kiaulienos skerdieną užsakinėjo pusėmis, o ne kiaulėmis, nes kiaulėmis skerdiena nepardavinėjama. Nors liudytojas E. S. nurodė, kad tokių aplinkybių, kad kaltinamieji I. L., T. R., G. P. grąžintų kiaulieną, pokalbiuose negirdėjo, todėl grąžinimų nebuvo, tačiau, kaip minėta, vien iš telefoninių pokalbių turinio daryti kategoriškos išvados tiek apie realiai kaltinamųjų D. G., R. J. įgytą, tiek apie realizuotą kaltinime nurodytą kiekį nėra galimybės. Pažymėtina ir tai, kad pats užsakymo faktas savaime nepatvirtina įgijimo fakto, o byloje jokių rodymų apie tai, kad D. G. ir R. J. ne tik užsakė, bet ir be apskaitos dokumentų įgijo bei realizavo I. L., T. R., G. P. būtent šį 2014-04-08 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos kiekių Nr. 04/11-1-32-3377 nurodytą įgytą ir realizuotą kiaulienos kiekį, kuris buvo perkeltas į kaltinimą, nėra.
L. S. W. bei Z. P. parodymai yra susiję su laikotarpiu, kuris nėra nagrinėjamas šioje byloje, todėl remtis jų parodymais, kaip grindžiančiais kaltinamųjų kaltę, nėra pagrindo.
Liudytojai D. K. bei M. N. nebuvo apklausti teisme, nenustačius jų buvimo vietos, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo garsinti teisiamojo posėdžio metu, kaltinamųjų kaltės nei paneigia nei patvirtina. Nors liudytojas M. N. parodė, kad dirbdamas pas R. R. 2012 m. gruodžio mėn. 20 d. ar 21 d., nuvyko su skerdenų pusėmis į Lietuvą, į Kauną, kelionės metu automobilis buvo pakrautas ¾, su savimi turėjo tik CMR ir WZ, sąskaitos faktūros neturėjo, jam buvo perduoti apie 19 tūkst. eurų, kuriuos jis grįžęs atidavė skerdykloje, o jokio mokėjimo patvirtinimo jis nepaliko, tačiau liudytojas konkretaus gavėjo bei vežto kiekio nurodyti negalėjo, neatsiminė, 2014-10-01 Techninių priemonių naudojimo bendra tvarka bei apžiūros atlikimo protokole taip pat nėra užfiksuotas būtent šio asmens, ar bendrovės R. R. vilkiko atvykimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, todėl ta aplinkybė, kad jis atvežė 11000 ar 10000 tonų kiaulienos skerdienos 2012-12-20, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko be apskaitos dokumentų, yra tik prielaida. Liudytojas D. K. parodymai yra bendro pobūdžio, nieko konkrečiai, kokius tiksliai kiekius, kokiam gavėjui jis vežė, jis negalėjo nurodyti.
Liudytojas A. K., apklaustas teisme parodė, kad yra padėjęs porą kartų iškrauti skerdieną D. G. ir R. J., tačiau nei kiekio nei datų, kuriuos būtų galima sulyginti su kitais duomenimis byloje, nurodyti negalėjo, todėl grįsti jo parodymis kaltinamųjų kaltę dėl neapskaitytos kiaulienos įgijimo nėra pagrindo. Liudytojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis galimai 2013-03-24 bei 2013-03-26 padėjęs R. J. ir D. G. iškrauti skerdieną ir iškrovė po apie 130 kiaulienos pusių abi dienas, taip pat kaltinamųjų kaltės nei patvirtina nei paneigia, kaltinimas dėl šiuo laikotarpiu įgytos bei realizuotos skerdienos be dokumentų nebuvo pareikštas. Be to, šių liudytojas teisme parodymų nepatvirtino, nurodė, kad buvo išsigandęs dėl kratų ir apklausos, todėl iškrautą kiekį nurodė tik apytikriai pagal tyrėjos vardinamus kiekius, nes iškraudamas kiekio neskaičiavo. Liudytoja J. P., FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad liudytojo A. K. apklausos aplinkybių neatsimena.
L. M. A. (P.) taip pat jokių aplinkybių apie tai, kad be apskaitos dokumentų buvo perkama ir realizuojama skerdiena, negalėjo nurodyti.
Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama taip pat ir 2014-10-01 Techninių priemonių naudojimo bendra tvarka bei apžiūros atlikimo protokolu (1 t., b. l. 168-173), kuriame apibendrinta informacija, gauta vykdant filmavimą bei apžiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad fiksuojant iškraunamos kiaulienos kiekius vienetais: iš vilkikų lenkiškais registracijos numeriais buvo iškrauta: 2012-10-02 180 kiaulienos pusių, 2012-10-03 165 kiaulienos pusės, 2012-10-03 98 kiaulienos pusės, 2012-10-09 200 kiaulienos pusių, 2012-10-10 210 kiaulienos pusių, 2012-10-16 175 kiaulienos pusių, 2012-10-17 205 kiaulienos pusės, 2012-10-23 154 kiaulienos pusės, 2012-10-24 189 kiaulienos pusės, 2012-10-31 211 kiaulienos pusių, 2012-10-31 211 kiaulienos pusė, 2012-11-07 184 kiaulienos pusės, 2012-11-08 196 kiaulienos pusės, 2012-11-13 219 kiaulienos pusės, 2012-11-14 226 kiaulienos pusės, 2012-11-20 217 kiaulienos pusių, 2012-11-28 182 kiaulienos pusės, 2012-12-04 213 kiaulienos pusių, 2012-12-05 158 kiaulienos pusės, 2012-12-12 199 kiaulienos pusės, 2012-12-20 235 kiaulienos pusės. Tikrinant šiuos duomenis teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti kartu su protokolu teismui pateikti vaizdo įrašai kompiuterinėse laikmenose, tačiau nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota informacija neatitinka Techninių priemonių naudojimo bendra tvarka bei apžiūros atlikimo protokole užfiksuotos informacijos – vaizdo įrašuose nėra matomi atvykstančių transporto priemonių valstybiniai numeriai, markės, bei kokie veiksmai atliekami privažiavus vilkikui prie sandėlio rampos. Vaizdo įrašai daugumoje yra neryškūs ar filmuota tamsiu paros metu, todėl vaizdo nesimato, kitais atvejais nesimato galimai iškraunamo krovinio. Peržiūrint 2012 m. spalio 9 d. vaizdo įrašą matyti, kad yra iškraunama skerdiena, tačiau kiekio suskaičiuoti neįmanoma, o kaip matyti iš specialisto išvados, tą dieną kiaulienos skerdiena buvo įgyta su PVM sąskaita faktūra. Nors liudytoju apklaustas tyrėjas E. S. teisme patvirtino Techninių priemonių naudojimo bendra tvarka bei apžiūros atlikimo protokole užfiksuotos informacijos tikrumą, tačiau įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, kyla pagrįstų abejonių dėl tyrėjo galimybės tiksliai užfiksuoti krovinio rūšį bei iškraunamos produkcijos tikslų kiekį, kadangi, kaip minėta, daugumoje atvejų veiksmas prie sandėlio vyko tamsiu paros metu, vilkikas būdavo pilnai privažiavęs prie sandėlio rampos ir matyti aplinkybių, kas vyksta už vilkiko, nėra galimybių, kas neatitinka liudytojo nurodytos aplinkybės, kad vilkikas sustodavo 2-3 metrai nuo rampos ir jis galėjo matyti iškraunamą produkciją ir skaičiuoti jos kiekį. Protokole užfiksuotų aplinkybių nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai byloje, tyrėjas nurodė, kad sekimo veiksmą atliko vienas. Kadangi protokole užfiksuotos informacijos nėra galimybės patikrinti, šis protokolas nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu kaltinamųjų kaltę.
2013-03-27 Kauno AVMI specialistų atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patikrinimo prekių likučių patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad 2013-03-27 įmonės sandėlyje buvo 8881 kg šviežios kiaulienos skerdienos (2 t., b. l. 17-19), 2013-03-27 dokumentų paketo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat ir CMR 6838476, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-25 iš Lenkijos buvo atgabenta 10257,56 kg kiaulienos (280 kiaulienos pusių), taip pat kaltinamųjų kaltės pagal pareikštus kaltinimus nei patvirtina nei paneigia, kadangi susiję su aplinkybėmis, išeinančiomis iš kaltinimo ribų.
2014-10-29 specialisto išvada Nr. 5-2/175 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos tiekėjų be apskaitos dokumentų įgijo būtent 353074 kg kiaulienos skerdienos už 2237321,13 Lt, kaip matyti iš jos turinio, buvo pateikta remiantis tuo pačiu 2014-04-08 tarnybiniu pranešimu dėl kiaulienos kiekių Nr. 04/11-1-32-3377, kuriame apibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija, kuriuo, kaip nurodyta aukščiau, negali būti besąlygiškai grindžiama kaltinamųjų kaltė. Dėl šių aplinkybių teigti, kad šie duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, nėra pagrindo, todėl šioje dalyje teismas specialisto išvada nesivadovauja.
Liudytojai, veterinarijos gydytojai R. N., V. V., J. S., jokių aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos atsivežti kiaulienos skerdienos kiekiai neatitiktų lydinčiuose dokumentuose nurodytų kiekių nenurodė, taigi jų parodymais grįsti kaltinamųjų kaltė taip pat nėra pagrindo.
Taigi teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamieji laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-03-06 įgijo 2012-09-26 4000 kg, 2012-10-09 5993 kg, 2012-10-12 12000 kg, 2012-10-18 6000 kg, 2012-10-28 12000 kg, 2012-10-31 14000 kg, 2012-11-06 10000 kg, 2012-11-08 5000 kg, 2012-11-16 12000 kg, 2012-11-17 12020 kg, 2012-11-19 10280 kg, 2012-11-27 10000 kg, 2012-12-07 8000 kg, 2012-12-09 9170 kg, 2012-12-11 12000 kg, 2012-12-18 8000 kg, 2012-12-20 21000 kg, 2012-01-23 9190 kg, 2013-01-27 10800 kg, 2013-01-28 5000 kg, 2013-01-30 11188 kg, 2013-02-03 8990 kg, 2013-02-05 10000 kg, 2013-02-06 5995 kg, 2013-02-10 7797 kg, 2013-02-12 8889 kg, 2013-02-12 12000 kg, 2013-02-13 9000 kg, 2013-02-15 14000 kg, 2013-02-17 22970 kg, 2013-02-20 8792 kg, 2013-02-28 12000 kg, 2013-03-03 12000 kg, 2013-03-06 12000 kg šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) iš Lenkijos Respublikos įmonių „(duomenys neskelbtini)“, gyvulių skerdyklos R. R., TŪB „(duomenys neskelbtini)“ be jokių apskaitos dokumentų, apgaule, t. y. šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) įgijimo neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku visą iš minėtų Lenkijos Respublikos tiekėjų įgytą šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) kiekį 353074 kg realizavo Lietuvos Respublikos ūkio subjektams neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų.
Atitinkamai nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamieji, siekdami išvengti 469838 Lt PVM mokėjimo į Valstybės biudžetą, susidariusio iš šviežios mėsos (skerdienos) prekybos sandorių, neapskaitytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, apgaule, t. y. įtraukė į šviežios mėsos (skerdienos) priėmimo žurnalą žinomai melagingus duomenis apie sumažintus 353074 kg įsigytos šviežios mėsos (skerdienos) kiekius, bei elektroniniu būdu žinomai melagingus duomenis pateikė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, iš kaltinimo pašalintos šios aukščiau nurodytos aplinkybės kaip neįrodytos, mažinant kaltinimo apimtį dėl be apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto kiaulienos skerdienos kiekio, nurodant tik tą kiekį, kuris buvo realizuotas V. Z. bei I. B., taip pat kaltinimo apimtį dėl neteisingai deklaruoto mokėtino PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad padaryti mokestiniai pažeidimai atitinka turtinio sukčiavimo požymius, todėl darytina išvada, kad D. G. ir R. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl jie dėl šio kaltinimo išteisintini (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. J. nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 nebuvo bendrovės direktorius, todėl laikytina, kad jis nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Dėl šios priežasties R. J. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kaltinimų G. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
G. P. perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012-10-11 iki 2013-03-29, apgaulingai tvarkė savo vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, Kauno mieste ir rajone, vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, 2012-10-11 – 2013-03-29 laikotarpiu, be apskaitos dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) įgydamas ir (duomenys neskelbtini) turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini) realizuodamas 7153 kg kiaulienos skerdienos pažeidė:
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 parvirtintos „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių. redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-04-22 įsakymo Nr. 1K-160 3 punktą „3. Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“;
- VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo mėnesio 18 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2011-04-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas 2011-04-29 Nr. VA-51) taisyklių 23.2. punktą: „23,2.kasos aparatą naudojantis, individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi pildyti Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą...“, tokiu būdu vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-11 - 2013-03-29 laikotarpio G. P. gautų iš vykdomos veiklos pajamų.
2012-2013 m. Kauno AVMI išduoti verslo liudijimai Nr. FZ512935-1, IA694618-1, QC471200-1, kurie įrodo, kad G. P. veiklos apskaitą reglamentuoja teisės aktai, taikomi asmenims, vykdantiems veiklą su verslo liudijimais (14 t. b. l. 65-67).
Kaltinamasis kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino, nurodė, kad kiaulienos skerdieną užsakydavo iš įvairių tiekėjų, taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakymus teikdavo telefonu kiaulienos skerdienos pusėmis, tačiau dažnai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytos skerdienos neimdavo, nes ji buvo jam netinkama. Kaltinamojo G. P. parodymai iš esmės sutampa su kaltinamųjų D. G. ir R. J. parodymais. Įrodymų, paneigiančių kaltinamojo G. P. parodymų teisingumą, byloje nėra.
Kaltinimą valstybės kaltintojas grindė 2015-02-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu, kuriame užfiksuoti 2012-10-10 – 2013-03-14 R. J. ir G. P. telefoniniai pokalbiai (14 t., b. l. 16-18) ir 2013-11-05 tarnybiniu pranešimu dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373, kuriame apibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija fiksuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamus kiaulienos kiekius.
Kaip matyti iš 2015-02-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo, jame iš tiesų užfiksuoti kaltinamųjų G. P. ir R. J. telefoniniai pokalbiai, kurių metu G. P. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 perkelti užfiksuoti pokalbių metu G. P. užsakyti skerdienos skaičiai.
Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad G. P. reikiamą skerdienos kiekį dažniausiai užsakydavo iš vakaro, nurodydamas reikiamą kiekį kiaulėmis ir skerdiena G. P. visada pristatyta, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio. Liudytojas E. S. teisme parodė, kad skerdieną G. P. užsakydavo kiaulėmis, todėl tarnybiniame pranešime jis nurodė užsakytą skerdienos skaičių padaugintą iš dviejų, kadangi skerdiena būdavo parduodama kiaulių pusėmis. Kaltinamasis G. P. nurodė, kad jis užsakydavo pusėmis, o jei užsakydavo „kiaulę“, tai vis tiek reikšdavo skerdienos pusę, nes kiaulėmis nebūdavo prekiaujama. Kaltinamieji D. G. bei R. J. davė analogiškus parodymus, taip pat ir kaltinamieji T. R. bei I. L.. Akivaizdu, kad iškilusio prieštaravimo pašalinti nėra galimybės. Liudytojas E. S. parodė, kad skerdienos pristatymas G. P. nebuvo stebimas ir fiksuojamas, todėl teismas sprendžia, kad 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 tyrėjo padaryta išvada, kad G. P. užsakymą teikdavo nurodydamas reikiamą kiekį kiaulėmis, kas reiškia – viena kiaulė – dvi pusės, ir skerdiena G. P. visada buvo pristatyta, t. y. jis ją nupirko, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio, yra prielaidų pobūdžio, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu kaltinamojo kaltę. Kaip matyti iš 2014-03-03 specialisto išvados Nr. 5-2/41 dėl G. P., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą ūkinės finansinės veiklos, specialisto išvada, kad G. P. vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-11 - 2013-03-29 laikotarpio gautų iš vykdomos veiklos pajamų yra padaryta pagal telefoniniuose pokalbiuose fiksuotus duomenis ir nustatyta, kad telefoniniuose pokalbiuose fiksuoti tiekėjo pristatyti skerdienos kiekiai neatitinka G. P. pateiktose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose įrašytiems kiekiams. Kadangi tyrėjo 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 užsifiksuotų duomenų teismas nelaiko įrodymu, kuris pagrįstų kaltinamojo kaltę, todėl ir specialisto išvada taip pat negali būti laikoma pakankamu įrodymu G. P. kaltei pagrįsti.
Iš tiesų, kaip matyti iš telefoninių pokalbių intensyvumo, G. P. galimai be jokių apskaitos dokumentų įsigijo kiaulienos skerdieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju posėdyje ištirtų įrodymų visuma, įvertinus ir kaltinamųjų parodymus, kitus bylos duomenis, nėra pakankama konstatuoti, kad bylos duomenys neginčijamai, be abejonės patvirtina, kad G. P. be apskaitos dokumentų 2012-2013 metais iš tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 7153 kg kiaulienos skerdienos, galimai šią skerdieną realizavo ir gavo pajamų, kurių neapskaitė kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnale, todėl faktiškai iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos buvo didesnės, negu deklaravo.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis G. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl kaltinimų T. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
T. R. perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-03-31, apgaulingai tvarkė savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, Kauno mieste ir rajone, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr.433996, 2012-01-01 – 2013-03-31 laikotarpiu, be apskaitos dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) įgydamas ir (duomenys neskelbtini) turguje adresu (duomenys neskelbtini) realizuodamas 4903 kg kiaulienos skerdienos pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius”, tokiu būdu vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-01-2013-03-31 laikotarpio T. R. gautų iš individualios veiklos pajamų.
2011-04-26 Kauno AVMI išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kuri įrodo, kad T. R. veiklos apskaitą reglamentuoja teisės aktai, taikomi asmenims, vykdantiems individualią veiklą (13 t. b. l. 31).
Kaltinamasis kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino, nurodė, kad kiaulienos skerdieną užsakydavo iš įvairių tiekėjų, taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakymus teikdavo telefonu kiaulienos skerdienos pusėmis, tačiau taip pat nurodė, kad dažnai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytos skerdienos neimdavo, nes ji buvo jam netinkama. Kaltinamojo T. R. parodymai iš esmės sutampa su kaltinamųjų D. G. ir R. J. parodymais. Įrodymų, paneigiančių kaltinamojo T. R. parodymų teisingumą, byloje nėra.
Kaltinimą valstybės kaltintojas grindė 2015-02-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu, kuriame užfiksuoti 2012-11-08 – 2012-12-17 D. G. ir T. R. telefoniniai pokalbiai (13 t., b. l. 19-20), 2015-02-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu, kuriame užfiksuoti 2012-10-08 – 2013-03-06 R. J. ir T. R. telefoniniai pokalbiai (13 t., b. l. 17-18), kurių metu T. R. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2013-11-05 tarnybiniu pranešimu dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373, kuriame apibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija.
Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad T. R. reikiamą skerdienos kiekį dažniausiai užsakydavo, nurodydamas reikiamą kiekį kiaulėmis ir skerdiena jam visada pristatyta, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio.
Liudytojas E. S. teisme parodė, kad skerdieną T. R. taip pat užsakydavo kiaulėmis, todėl tarnybiniame pranešime jis nurodė užsakytą skerdienos skaičių padaugintą iš dviejų, kadangi skerdiena būdavo parduodama kiaulių pusėmis. Kaltinamasis T. R. nurodė, kad jis užsakydavo pusėmis, o jei užsakydavo „kiaulę“, tai vis tiek reikšdavo skerdienos pusę, nes kiaulėmis nebūdavo prekiaujama. Kaltinamieji D. G. bei R. J. davė analogiškus parodymus, taip pat ir kaltinamieji G. P. bei I. L.. Akivaizdu, kad iškilusio prieštaravimo pašalinti nėra galimybės. Liudytojas E. S. parodė, kad skerdienos pristatymas T. R. nebuvo stebimas ir fiksuojamas, todėl teismas sprendžia, kad 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 tyrėjo padaryta išvada, kad T. R. užsakymą teikdavo nurodydamas reikiamą kiekį kiaulėmis, kas reiškia – viena kiaulė – dvi pusės, ir skerdiena jam visada buvo pristatyta, t. y. jis ją nupirko, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio, yra prielaidų pobūdžio, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu kaltinamojo kaltę. Kaip matyti iš 2014-02-12 specialisto išvados Nr. 5-2/26 dėl T. R., vykdančio individualią veiklą ūkinės finansinės veiklos, specialisto išvada, kad kurioje nustatyta, kad T. R. vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-01 - 2013-03-31 laikotarpio gautų iš vykdomos veiklos pajamų, yra padaryta pagal telefoniniuose pokalbiuose fiksuotus duomenis ir nustatyta, kad telefoniniuose pokalbiuose fiksuoti tiekėjo pristatyti skerdienos kiekiai neatitinka T. R. pateiktose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose įrašytiems kiekiams. Kadangi tyrėjo 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 užsifiksuotų duomenų teismas nelaiko įrodymu, kuris pagrįstų kaltinamojo kaltę, todėl ir specialisto išvada taip pat negali būti laikoma pakankamu įrodymu T. R. kaltei pagrįsti.
Kaip matyti iš specialisto išvados, T. R. pateiktų produkcijos pirkimo dokumentų duomenys sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, o nors iš telefoninių pokalbių turinio galima suprasti, kad jis užsakinėjo kiaulieną ir kitais atvejais, ne tik tais, kurie tinkamai apskaityti jo buhalterinėje apskaitoje, tačiau vien užsakymo fakto nepakanka konstatuoti kiaulienos skerdienos įgijimo be apskaitos dokumentų fakto. Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju posėdyje ištirtų įrodymų visuma, įvertinus ir kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, nėra pakankama konstatuoti, kad bylos duomenys neginčijamai, be abejonės patvirtina, kad T. R. be apskaitos dokumentų 2012-2013 metais iš tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 4903 kg kiaulienos skerdienos, galimai šią skerdieną realizavo ir gavo pajamų, kurių neapskaitė.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis T. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl kaltinimų I. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
I. L. perduota teismui kaltinant ją pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2013-03-06, apgaulingai tvarkė savo vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą buhalterinę apskaitą, o būtent:
ji, Kauno mieste ir rajone, vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, 2012-10-23 – 2013-03-06 laikotarpiu, be apskaitos dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) įgydama ir „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini) realizuodama 5355 kg kiaulienos skerdienos pažeidė:
Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574(Aktuali redakcija nuo 2003 12 18 ). 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ nuostatomis, kur 2-oje dalyje nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsniu „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“;
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 parvirtintos „Gyventojų,įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių. redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-04-22 įsakymo Nr. 1K-160 3 punktą „3.Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
- Taip pat VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo mėnesio 18 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2011-04-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas 2011-04-29 Nr. VA-51) taisyklių 23.2.punktą: „23,2.kasos aparatą naudojantis, individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi pildyti Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą...“, tokiu būdu vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-23 - 2013-03-06 laikotarpio I. L. gautų iš vykdomos veiklos pajamų (13 t., b. l. 31).
2012 – 2013 m. Kauno AVMI išduotais verslo liudijimais Nr. XJ339449-1, MZ393371-2, YI506172-1, AZ355584-1, DR552906-2, patvirtina, kad I. L. veiklos apskaitą reglamentuoja teisės aktai, taikomi asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimus (12 t., b. l. 100-104).
Kaltinamoji kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino, nurodė, kad kiaulienos skerdieną užsakydavo iš įvairių tiekėjų, taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakymus teikdavo telefonu kiaulienos skerdienos pusėmis, tačiau taip pat nurodė, kad dažnai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytos skerdienos neimdavo, nes ji buvo netinkama. Kaltinamosios I. L. parodymai iš esmės sutampa su kaltinamųjų D. G. ir R. J. parodymais. Juos patvirtina kaltinamųjų T. R. bei G. P. parodymai. Įrodymų, paneigiančių kaltinamosios parodymų teisingumą, byloje nėra.
Kaltinimą valstybės kaltintojas grindė 2015-02-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu, kuriame užfiksuoti 2012-11-06 – 2012-12-10 D. G. ir I. L. telefoniniai pokalbiai, kurių metu I. L. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (12 t., b. l. 21-22), 2015-02-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu, kuriame užfiksuoti 2012-10-22 – 2013-03-05 R. J. ir I. L. telefoniniai pokalbiai, kurių metu I. L. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (12 t., b. l. 23-24) bei 2013-11-05 tarnybiniu pranešimu dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373, kuriame apibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija fiksuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamus kiaulienos kiekius (1 t., b. l. 88-118). Protokoluose yra nurodyta, kad I. L. reikiamą skerdienos kiekį dažniausiai užsakydavo, nurodydamas reikiamą kiekį pusėmis ar kiaulėmis, ir skerdiena jai visada pristatyta, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio.
Liudytojas E. S. teisme parodė, kad skerdiena I. L. visada buvo pristatyta, jis tokią išvadą padarė iš fiksuotų pokalbių visumos, nes ji niekada nepriekaištaudavo dėl nepristatyto kiekio. Taip pat tyrėjas nurodė, kad jokių grąžinimų neužfiksavo, tačiau jis taip pat nurodė, kad skerdienos pristatymas I. L. nebuvo stebimas ir fiksuojamas, todėl akivaizdu, kad kategoriškai paneigti kaltinamosios parodymus apie tai, kad pristatytos skerdienos ji ne visada imdavo, nėra pagrindo. Taip pat, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, nors jame nurodyta, kad I. L. skerdieną užsakydavo nurodydama kiekį tai kiaulėmis, tai kiaulių pusėmis, tačiau dėl neaiškių priežasčių I. L. užsakius pusėmis, ką patvirtina prie bylos pateikti garso įrašai, tarnybiniame pranešime šis kiekis įvardintas kiaulėmis, nurodžius tik skaičių, šis kiekis, taip pat yra įvertintas kaip užsakytos kiaulės, t. y. viena kiaulė-dvi pusės. Akivaizdu, kad iškilusių prieštaravimų tarp kaltinamosios ir tarnybinio pranešimo bei liudytojo parodymų pašalinti nėra galimybės. Teismas daro išvadą, kad 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 tyrėjo padaryta išvada dėl užsakytos skerdienos kiekio bei išvada, kad I. L. skerdiena visada buvo pristatyta, t. y. ji ją nupirko, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio, yra prielaidų pobūdžio, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu kaltinamosios kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš 2014-02-14 specialisto išvados Nr. 5-2/29 dėl I. L., vykdančios veiklą pagal verslo liudijimą ūkinės finansinės veiklos, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad I. L. įgydama ir realizuodama 5355 kg kiaulienos skerdienos, įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-23 - 2013-03-06 laikotarpio I. L. gautų iš vykdomos veiklos pajamų, yra padaryta pagal telefoniniuose pokalbiuose fiksuotus duomenis ir nustatyta, kad telefoniniuose pokalbiuose fiksuoti tiekėjo pristatyti skerdienos kiekiai neatitinka I. L. pateiktose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose įrašytiems kiekiams. Kadangi tyrėjo 2013-11-05 tarnybiniame pranešime dėl kiaulienos pardavimo Nr. 04/11-1-32-9373 užsifiksuotų duomenų teismas nelaiko įrodymu, kuris pagrįstų kaltinamosios kaltę, todėl ir specialisto išvada taip pat negali būti laikoma pakankamu įrodymu I. L. kaltei pagrįsti.
Kaip matyti iš specialisto išvados, I. L. pateiktų produkcijos pirkimo dokumentų duomenys sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, o nors iš telefoninių pokalbių turinio galima suprasti, kad ji užsakinėjo kiaulieną ir kitais atvejais, ne tik tais, kurie tinkamai apskaityti jos buhalterinėje apskaitoje, tačiau vien užsakymo fakto nepakanka konstatuoti kiaulienos skerdienos įgijimo be apskaitos dokumentų fakto.
Sulyginus specialisto išvadoje išanalizuotus ir įvertintus I. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pranešime nurodytus I. L. 2012-10-01 iki 2013-03-20 į turgavietę atsivežtus šviežios kiaulienos kiekius (17 t., b. l. 76-78), nustatyta, kad duomenys iš esmės sutampa. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad I. L. 2012-12-10, 2012-12-13, 2012-12-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo atitinkamą kiekį šviežios kiaulienos, o specialisto išvadoje nurodyta, kad šių kiekių įgijimo apskaitos dokumentų I. L. buhalterinėje apskaitoje nėra (lentelė Nr. 5), tačiau kaip matyti iš prie specialisto išvados pridėtų I. L. buhalterinių dokumentų – PVM sąskaitos faktūros dėl šių kiekių įgijimo buvo įtrauktos į apskaitą, tačiau kita data (12 t., b. l. 129), ką galimai įtakojo klaida, bet iš esmės ši klaida nesukelia pasekmių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju posėdyje ištirtų įrodymų visuma nepakankama konstatuoti, kad I. L. be apskaitos dokumentų 2012-2013 metais iš tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 5355 kg kiaulienos skerdienos, galimai šią skerdieną realizavo ir gavo pajamų, kurių neapskaitė.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamoji I. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 220 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kitas apysunkių (BK 222 str. 1 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms, idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, kadangi tiek apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu tiek ir neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimu buvo siekiama išvengti mokėtinų valstybei mokesčių. Nusikalstamos veikos baigtos, padaryta žala valstybei. Kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba, sveikas, darbingas, galiojančių nuobaudų neturėjo, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatro įskaitą neįrašytas. Įvertinęs šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti skiriant jam švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 220 ir 222 straipsnių 1 dalies sankcijoje – baudas, jos dydį nustatant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (16 t., b. l. 21-22), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 136074,20 eurų civilinį ieškinį kaltinamiesiems D. G. ir R. J. dėl žalos valstybės biudžetui dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio atlyginimo priteisimo.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis D. G. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 2730 Eur (12999 Eur x 21 proc.) pridėtinės vertės mokesčio. Kaltinamasis D. G. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl 2730 Eur pridėtinės vertės sumokėjimo vengimo. T. K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytos padarytos valstybei turtinės žalos ir D. G. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, t. y. juridinio asmens vadovo nusikalstami veiksmai lėmė tai, jog įmonė būdama mokestinių prievolių mokėtoja, neįvykdė mokestinių įsipareigojimų valstybei, todėl kaltinamasis D. G. turi pareigą atsakyti prieš trečiuosius asmenis - civilinį ieškovą. Kaltinamasis R. J. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš D. G. valstybei priteistina 2730 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. G. į turtą:
(duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 5217-0011-0309;(duomenys neskelbtini), esančius:
½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
uždraudžiant turtu disponuoti, šio turto saugotoju paliekant kaltinamuosius. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio priėmimo, todėl nuosprendžiu terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, kadangi įvertinus iš D. G. priteistino civilinio ieškinio dydį, aukščiau nurodyto jam priklausančio nekilnojamojo turto areštas nebūtų proporcingas.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
- kompaktiniai diskai, 19 (devyniolika) vnt., priedai prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų, sekimo, apžiūros protokolų, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);
- buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS (adresu (duomenys neskelbtini)):
1. I. L. apskaitos dokumentai, išimti 2013-03-27 kratos jos gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 4-5) metu, 2013-03-27 kratos jos darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje metu (12 t., b. l. 7-8), metu, 2014-01-25 savanoriško dokumentų, daiktų pateikimo protokolu (12 t., b. l. 65) :
I. L. buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti kratų metu, 68 lapai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalas Nr. 1, nuo 2011-05-20 iki 2012-09-29, 97 puslapiai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalas Nr. 2, nuo 2012-10-01 iki 2013-03-26, 119 puslapiai, 34 puslapiai užpildyti;
grąžintini savininkei I. L.;
2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, išimti 2013-03-27 kratos M. P. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), metu (2 t., b. l. 43-44):
PVM sąskaitos faktūros, 2013-03-27, 6 lapai;Kasos pajamų orderiai, 2012 m, 109 lapai;Kasos pajamų orderiai, 2012 m., po du egzempliorius, 16 lapų;Šviežios kiaulienos įvežimo dokumentai, 2013-03-25, 3 lapai.Kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros, kiti dokumentai išimti kratos metu, 129 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01-2013-03 laikotarpio pirkimo dokumentai, 585 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 2012-01-01-2012-06-30 laikotarpis, 764 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 2012-07-01-2012-12-31 laikotarpis, 595 lapai ;UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, 2012-01-01- 2013-03 laikotarpio, 144 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairūs dokumentai (pirkimai, čekiai, įmokų mokėjimo kvitai), 133 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 2013 metų laikotarpis, 303 lapai ;UAB „(duomenys neskelbtini)“ SODRA dokumentai, 3 lapai.Kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros, kiti dokumentai išimti kratos metu, 129 lapai.
grąžintini savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“;
3. T. R., vykdančio individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentai, išimti 2013-03-27 kratos jo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), metu (13 t., b. l. 4-5), bei pateikti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais 2014-01-10 ir 2014-01-28 (13 t., b. l. 28-29):
T. R. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, rastos kratos metu, 5 lapai;Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras nuo 2012-06-05, 94 puslapiai;Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras nuo 2009-04-23, 94 puslapiai;Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras, nuo 2009-04-23, 94 puslapiai;Besiverčiančio individualia veikla gyventojo išlaidų apskaita, 2013 m., 16 užpildytų lapų;Besiverčiančio individualia veikla gyventojo išlaidų apskaita, 2012 m., 40 užpildytų lapų;PVM sąskaitos faktūros, 2012-2013 m., 86 lapai;T. R. individualios veiklos 2013m. 03-04 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, 543 lapai;T. R. individualios veiklos 2012m. 10 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, 204 lapai;T. R. individualios veiklos 2012 m. 12 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, 216 lapų;T. R. individualios veiklos 2012 m. 11 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, 271 lapas;T. R. individualios veiklos 2013m. 01-02 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, 494 lapai.T. R. individualios veiklos vykdymo pažyma, kopija, 1 lapas;T. R. individualios veiklos kasos operacijų žurnalas, 2012-06-01-2013-12-31, 33 užpildyti lapai;T. R. individualios veiklos kasos operacijų žurnalas, 2012-05-01-2013-04-30, 73 lapai;T. R. kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 1, 2012-09-01 – 2013-09-25, 145 puslapiai;
grąžintini savininkui T. R.;
4. G. P., vykdančio veiklą su verslo liudijimu, buhalterinės apskaitos dokumentai, išimti 2013-03-27 kratos jo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), metu (14 t., b. l. 14-15, 2013-03-27 kratos metu jo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), metu (14 t., b. l. 9-10), bei pateikti 2014-02-23 savanoriško dokumentų, daiktų pateikimo protokolu (14 t., b. l. 19):
Pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kvitai, 185 lapai;Pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kvitai, 142 lapai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalas Nr. 1, 45 užpildyti puslapiai;Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, 2013-01-01-2014-01-31, 12 užpildytų lapų;UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros; 58 lapai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalas , 55 užpildyti puslapiai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalas , 40 užpildyti puslapiai;Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, 2012-01-01-2013-12-31, 47 užpildytų puslapiai.
grąžintini savininkui G. P..
Bylinėjimosi išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Įpareigoti D. G. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
D. G. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. J. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
I. L. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. R. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. P. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 136074,20 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš D. G. 2730 eurų turtinės žalos valstybei atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
(duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini), esančius:
½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinius diskus, 19 (devyniolika) vnt., priedus prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų, sekimo, apžiūros protokolų, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms;
- buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS (adresu (duomenys neskelbtini)):
1. I. L. apskaitos dokumentus, išimtus 2013-03-27 kratos jos gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 4-5) metu, 2013-03-27 kratos jos darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje metu (12 t., b. l. 7-8), metu, 2014-01-25 savanoriško dokumentų, daiktų pateikimo protokolu (12 t., b. l. 65) :
I. L. buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus kratų metu, 68 lapai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalą Nr. 1, nuo 2011-05-20 iki 2012-09-29, 97 puslapiai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalą Nr. 2, nuo 2012-10-01 iki 2013-03-26, 119 puslapiai, 34 puslapiai užpildyti;
grąžinti savininkei I. L.;
2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, išimtus 2013-03-27 kratos M. P. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), metu (2 t., b. l. 43-44):
PVM sąskaitos faktūras, 2013-03-27, 6 lapai;Kasos pajamų orderius, 2012 m, 109 lapai;Kasos pajamų orderius, 2012 m., po du egzempliorius, 16 lapų;Šviežios kiaulienos įvežimo dokumentus, 2013-03-25, 3 lapai.Kasos pajamų orderius, PVM sąskaitos faktūras, kitus dokumentus, išimtus kratos metu, 129 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01-2013-03 laikotarpio pirkimo dokumentus, 585 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, 2012-01-01-2012-06-30 laikotarpis, 764 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, 2012-07-01-2012-12-31 laikotarpis, 595 lapai ;UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, 2012-01-01- 2013-03 laikotarpio, 144 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius dokumentus (pirkimai, čekiai, įmokų mokėjimo kvitai), 133 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, 2013 metų laikotarpis, 303 lapai;UAB „(duomenys neskelbtini)“ SODRA dokumentus, 3 lapai;Kasos pajamų orderius, PVM sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, išimtus kratos metu, 129 lapai.
grąžinti savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“;
3. T. R., vykdančio individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentus, išimtus 2013-03-27 kratos jo gyvenamoje vietoje adresu(duomenys neskelbtini), metu (13 t., b. l. 4-5), bei pateiktus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais 2014-01-10 ir 2014-01-28 (13 t., b. l. 28-29):
T. R. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, rastus kratos metu, 5 lapai;Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2012-06-05, 94 puslapiai;Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2009-04-23, 94 puslapiai;Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, nuo 2009-04-23, 94 puslapiai;Besiverčiančio individualia veikla gyventojo išlaidų apskaitą, 2013 m., 16 užpildytų lapų;Besiverčiančio individualia veikla gyventojo išlaidų apskaitą, 2012 m., 40 užpildytų lapų;PVM sąskaitas faktūras, 2012-2013 m., 86 lapai;T. R. individualios veiklos 2013m. 03-04 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus, 543 lapai;T. R. individualios veiklos 2012m. 10 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus, 204 lapai;T. R. individualios veiklos 2012 m. 12 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus, 216 lapų;T. R. individualios veiklos 2012 m. 11 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus, 271 lapas;T. R. individualios veiklos 2013 m. 01-02 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus, 494 lapai.T. R. individualios veiklos vykdymo pažymą, kopija, 1 lapas;T. R. individualios veiklos kasos operacijų žurnalą, 2012-06-01-2013-12-31, 33 užpildyti lapai;T. R. individualios veiklos kasos operacijų žurnalą, 2012-05-01-2013-04-30, 73 lapai;T. R. kasos aparato kasos operacijų žurnalą Nr. 1, 2012-09-01 – 2013-09-25, 145 puslapiai;
grąžinti savininkui T. R.;
4. G. P., vykdančio veiklą su verslo liudijimu, buhalterinės apskaitos dokumentus, išimtus 2013-03-27 kratos jo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), metu (14 t., b. l. 14-15, 2013-03-27 kratos metu jo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), metu (14 t., b. l. 9-10), bei pateiktus 2014-02-23 savanoriško dokumentų, daiktų pateikimo protokolu (14 t., b. l. 19):
Pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kvitus, 185 lapai;
2.Pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kvitus, 142 lapai;
Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalą Nr. 1, 45 užpildyti puslapiai;Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2013-01-01-2014-01-31, 12 užpildytų lapų;UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras; 58 lapai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalą , 55 užpildyti puslapiai;Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalą, 40 užpildyti puslapiai;Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2012-01-01-2013-12-31, 47 užpildyti puslapiai.
grąžintini savininkui G. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.