Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,LNTV“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.17-21) kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, jog teismas priimdamas nutartį, nepateikė jokių argumentų, vertinimų, susijusių su ieškovo pareikšto ieškinio tikėtinumu. Vertindamas grėsmę, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, teismas nepasisakė dėl pagrindų, kurie leistų spręsti apie realiai egzistuojant grėsmę. Todėl nutartis priimta nesilaikant CPK 147 str. 5 d. 3 p., yra nemotyvuota. Ieškinio pagrįstumas nėra tikėtinas, ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, būtinos reiškiant Pauliano ieškinį. Ieškovas motyvą, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, grindžia Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2660-585/2010, pagal kurį ieškovo naudai iš atsakovo priteista 186.537,73 Lt nuostolių bei 18.020,13 Lt palūkanų. Pažymi, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra atsakovo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Todėl, kol Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2660-585/2010 nėra įsiteisėjęs, tol ieškovas, atsakovo nuomone, negali būti pripažintas turinčiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Konstatuoja, kad ieškovui neturint neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu ieškinys akivaizdžiai negali būti tenkinamas. Teigia, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, dėl to teismas, vertindamas tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą, negalėjo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo.

Ieškovas UAB ,,Norfos mažmena“ atsiliepimu į UAB ,,LNTV“ atskirąjį skundą (b.l.41-44) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirasis skundas apskritai nėra pasirašytas. Mano, jog ant atskirojo skundo esantis parašas nėra originalus, nes tai parašo antspaudas. Mano, jog procesas pagal apelianto UAB ,,LNTV“ atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas. Taip pat nurodo, jog apeliantas nenurodė, kaip skundžiama nutartis pažeidžia apelianto teises ir interesus, nes nekilnojamieji daiktai, kurių atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuosavybės teise priklauso ne apeliantui, bet kitiems atsakovams– UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB ,,Finiens“, tačiau nekilnojamųjų daiktų savininkai nutarties neskundžia. Mano, jog apeliantas atskiruoju skundu pasisako ne dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, bet atsikerta į ieškinį. Ieškovas savo reikalavimo teisę kildina ne iš Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2660-585/2010, tačiau iš 2004-08-24 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir iš negyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų – CK 6.483 str. 1 d., 6.485 str. 1 d., 6.237 str. 1 d. Nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika nereikalauja, kad kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė turėtų būti patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-27 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2660-585/2010, taigi šis sprendimas įsiteisėjo. Kitų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė.

Atsakovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į UAB ,,LNTV“ atskirąjį skundą (b.l.55-57) prašo panaikinti skundžiamą nutartį, sutikdamas su UAB ,,LNTV“ atskiruoju skundu. Nurodo, jog ieškinio pareiškimo momentu neegzistavo viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2660-585/2010 nėra įsiteisėjęs, šis sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas neįrodė, jog UAB ,,LNTV“ iki nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių teisėtumą ginčija ieškovas, sudarymo būtų nemoki. Nėra ir duomenų, jog būtent dėl minėtų sutarčių sudarymo UAB ,,LNTV“ tapo nemoki; nėra objektyvių duomenų, kad UAB ,,LNTV“ būtų suteikęs pirmenybę kitam kreditoriui. Atsakovas nebandė turto perleisti asmeniui, kuris nėra tiesioginis ieškovo skolininkas, mažesne nei rinkos kaina, tai įrodo, jog atsakovas sudarydamas ginčijamas sutartis buvo sąžiningas, veikė tik su verslo rizika. Daro išvadą, jog ieškinio pagrįstumas nėra tikėtinas. Pažymio, jog pagal LAT praktiką, kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos. Ieškovo reikalavimo teisė, kuri yra ginčijama kiek didesnė nei 200.00,00 Lt, tačiau ieškovas siekia nukreipti savo reikalavimą į turtą, kurio rinkos vertė 15 mln. Lt, toks reikalavimas neproporcingas; actio Paulina instituto taikymui nėra būtinos sąlygos – kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Atsakovas UAB ,,Finiens“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.59-65), kuriuo nesutikdamas su skundžiama nutartimi toje dalyje, kuria teismas nutarė įregistruoti įrašą viešame registre dėl pastato, unikalus Nr. 4400-0121-2842, esančio Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio atsakovui UAB ,,Finiens“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir nutartį šioje dalyje prašo panaikinti. Nurodo, jog ieškovo reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, todėl skundžiama nutartis neatitinka CPK 144 str. 1 d. reikalavimų. Ieškovas neturi teisės reikšti Pauliano ieškinio atsakovui UAB ,,Finiens“, nes ieškovas prašė pripažinti ir 2011 m. rugpjūčio mėn. 9 d. tarp atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB ,,Finiens“ sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas UAB ,,Finiens“ iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigijo pastatą, negaliojančia. UAB ,,Finiens“ nėra ieškovo skolininkas ir negali būti atsakovu CK 6.66 str. 1 d. prasme, nes actio Pauliana ieškiniu kreditorius turi teisę ginčyti išimtinai tik kreditoriaus skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB ,,Finiens“. Taip pat mano, kad ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikšti reikalavimus, jog sutartis, kurios nė viena iš šalių nėra ieškovo skolininkai, būtų pripažinta negaliojančia ab initio ir šiuo pagrindu reikalauti restitucijos. Pažymi, jog atsakovas UAB ,,Finiens“ yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas (CK 4.96 str. 2 d.), nes teisėtai sudarė sutartį su atsakovu „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ją įregistravo; sutartis tinkamai įvykdyta, UAB ,,Finiens“ su atsakovu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra atsiskaitęs, t.y. sumokėjęs sutartyje numatytą 18.550.000 Lt sumą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. UAB ,,Finiens“ nekilnojamąjį turtą įsigijo už didesnę sumą (18.550.000 Lt) nei sutarties sudarymo metu buvo nekilnojamojo turto vertė (UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinime nurodyta, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2011-06-09 buvo 15.000.000 Lt), todėl nėra pagrindo teigti, jog sutartis buvo sudaryta turint nesąžiningų, prieštaraujančių įprastai verslo praktikai ketinimų. UAB ,,Finiens“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina jų taikymo tikslo, nes nagrinėjamu atveju, jei teismas pripažintų sutartį negaliojančia ir taikytų restituciją, reikėtų sutarties šalis, t.y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,Finiens“, grąžinti į turtinę padėtį buvusią iki sutarties sudarymo - UAB ,,Finiens“ turėtų grąžinti nekilnojamąjį turtą atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o atsakovas „Nekilnojamojo turto valdymas“ turėtų UAB ,,Finiens“ grąžinti visa tai, ką įgijo sutarties pagrindu. Tačiau net ir tuo atveju teismas negalėtų tenkinti ieškovo reikalavimo nekilnojamąjį turtą grąžinti UAB „LNTV“, nes atsakovas UAB „LNTV“ nėra sutarties šalis, kurią reikėtų grąžinti į pradinę turtinę padėtį. Mano, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos. UAB ,,Finiens“ nutartimi uždrausta disponuoti nekilnojamuoju turtu, kurį UAB ,,Finiens“ įsigijo iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už 18.550.000,00 Lt. Tačiau ieškovo tariamo reikalavimo dydis atsakovo UAB „LNTV“ atžvilgiu tesiekia vos 204.557,86 Lt. Taigi, nutartimi teismas uždraudė atsakovui UAB ,,Finiens“ disponuoti turtu, kurio vertė yra daugiau nei 90 kartų didesnė, nei tariama ieškovo reikalavimo teisė, kuri, be to, egzistuoja ne UAB ,,Finiens“, o UAB „LNTV“ atžvilgiu.

Ieškovas UAB ,,Norfos mažmena“ atsiliepimu į UAB ,,Finiens“ atskirąjį skundą (b.l.71-73) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog įstatymų leidėjo padarytas CPK 144 str. 1 d. papildymas reiškia, kad prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti, ar hipotetiškai gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-73/2012; kt.). Šiuo atveju ieškovas pateikė išsamius faktinius ir juridinius argumentus bei įrodymus, kodėl reiškiamas actio Pauliana ieškinys turėtų būti patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės pasisako ne dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, tačiau atsikerta į ieškinį, teigdamas, esą ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į apeliantą, tačiau dėl bylos esmės teismas pasisako tik teismo sprendimu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos buvo matyti, jog kas keli metai ar net mėnesiai negyvenamosios patalpos perleidžiamos vis kitai susijusiai įmonei, todėl egzistavo pagrįsta tikimybė, kad turtas gali būti dar kartą perleistas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ir ekonomiškumo bei proporcingumo principus, nes ribojama tik disponavimo teisė, o kitos daiktinės teisės - valdymo ir naudojimo, taip pat kitos teisės - nebuvo apribotos. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimas yra 204557,86 Lt, o ginčijamoje 2011-08-09 pirkimo-pardavimo sutartyje pardavimo kaina nurodyta 18.550.000,00 Lt, t.y. žymiai didesnė, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties dalykas pastatas, yra registruotas kaip vienas turtinis vienetas ir buvo parduodamas kaip vienas daiktas. Todėl ieškovas ginčijo šią sutartį ne todėl, kad elgėsi nesąžiningai ar siekė pakenkti apeliantui ir kitiems atsakovams, bet tik dėl to, kad neturėjo kitos galimybės, kaip ginčyti visą 2011-08-09 pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymi, jog ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas neturėjo galimybės disponuoti šiuo turtu, nes Viešų registrų duomenimis, pastatas, pagal sutartinės hipotekos lakštą, įregistruotą 2011-08-29, yra įkeistas bankui „Swedbank“, AB.

Atsakovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į UAB ,,Finiens“ atskirąjį skundą (b.l.55-57) prašo panaikinti skundžiamą nutartį, sutikdamas su UAB ,,Finiens“ atskiruoju skundu. Nurodo, jog sutinka su UAB ,,Finiens“ argumentu, kad UAB ,,Finiens“ nėra ieškovo skolininkas ir negali būti atsakovu. Taip pat sutinka su UAB ,,Finiens“ argumentais, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB ,,Finiens“ atžvilgiu, todėl ieškovas, vadovaudamasis CK 6.66 str. 1 d., neturėjo ir neturi teisės reikšti ieškinio UAB ,,Finiens“ ir reikalauti teismo pripažinti sutartį, kurios šalys nėra ieškovo skolininkai, negaliojančia. Ieškovas nepateikė įrodymų ir apie jo galimai turimas reikalavimo teises atsakovui UAB ,,Finiens“. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus, jog sutartis, kurios nė viena iš šalių nėra Ieškovo skolininkai, būtų pripažinta negaliojančia ab initio ir šiuo pagrindu reikalauti restitucijos. Vadovaujasi CK 4.96 str. 2 d. ginančia sąžiningo įgijėjo teises. Skundžiama nutarties dalimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai neproporcingos, neprotingos, bei prieštaraujančios ekonomiškumo ir proporcingumo principams.