- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-167-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- BUAB „Vajalio medienos gaminiai “
- Atsakovas
- R. K., N. K.
dalyvaujant ieškovo BUAB „Vajalio medienos gaminiai “ atstovui administratoriui L. P.
atsakovams R. K., N. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Vajalio medienos gaminiai“ ieškinį atsakovams R. K., N. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, vadovaudamasis LR CPK, LR ĮBĮ, LR CK 6.245 str. prašo priteisti iš atsakovų R. K. ir N. K. solidariai ieškovo BUAB „Vajalio medieno gaminiai" naudai 23978,50 Lt žalos atlyginimą, 9000,00 Lt administravimo išlaidų, apriboti atsakovo R. K. teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2008-08-28 nutartimi, pagal ieškovo VSDFV Utenos skyriaus pareikštą ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Vajalio medienos gaminiai" iškėlė bankroto bylą
Ieškinį grindžia LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d., kuri nustato, kad, kai įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nurodo, jog įstatymais yra reglamentuota įmonės vadovo ir savininko pareiga, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo siekiant apsaugoti kreditorių interesus, nes paaiškėjus įmonės nemokumui, įmonė paprastai dar turi turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovai, žinodami, kad įmonė yra nemoki, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir padarė žalą įmonės kreditoriams. Įmonės vadovą, savininką, tapus įmonei nemokiai, įstatymas įpareigoja teikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jeigu įmonės vadovas, savininkas to nepadaro, jo veiksmai yra laikytini neteisėtais, o atsiradusi dėl neteisėtų veiksmų žala turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka. Žalos dydžiu laiko įmonės kreditorių reikalavimus bendrai 23 978,50 Lt sumai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, jog įmonė neturi savo turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Jeigu įmonės vadovas, savininkas būtų kreipęsis iš karto į teismą, kai paaiškėjo įmonės nemokumas, realiai įmonės turto turėjo užtekti tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Įmonės vadovu buvo atsakovas R. K.. Jis, kaip vienintelis UAB „Vajalio medienos gaminiai" akcininkas, 2009-09-11 sprendimu nutarė perleisti 1000 paprastųjų vardinių akcijų dukrai, atsakovei N. K.. Atsakovai 2003-09-11 sudarė akcijų perleidimo sutartį, pagal kurią po akcijų perleidimo vienintele akcininke tapo N. K.. Atsakovė N. K. 2005-01-24 akcijų perleidimo sutartimi 1000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų perleido R. K.. Įmonės administratorius paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2003-09-11 iki 2005-01-24 vienintelė UAB „Vajalio medienos gaminiai" akcininke buvo atsakovė N. K. , kuri, sutinkamai su LR Akcinių bendrovių įstatymu, LR Įmonių bankroto įstatymu turėjo pareigą įmonei esant nemokiai kreiptis į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, kaip turinti nuosavybės teise 100 procentų UAB „Vajelio medienos gaminiai" akcijų, yra laikoma įmonės savininke. Atsakovė N. K. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė, todėl, ieškovo nuomone, atsirado žala kreditoriams ir atsakovė turi solidariai atsakyti su R. K.. Įmonė buvo nemoki nuo 2002 metų. Per laikotarpį nuo 2002 metų iki pat bankroto bylos iškėlimo atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įsiskolinimai didėjo, tame tarpe didėjo delspinigiai ir palūkanoms. Bankrutuojanti įmonė jokio turto neturi, nėra iš ko dengti administravimo metu atsirandančių išlaidų. Administratoriaus teigimu ieškinio pateikimo dienai administravimo išlaidos sudaro: 9000,00 Lt. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų bankrutuojančiai įmonei padaryta žala iš viso sudaro 32 978,50 Lt ( bendra kreditorinių reikalavimų suma - 23 978,50 Lt ir 9000,00 Lt įmonės administravimo išlaidos). Kadangi atsakovas R. K. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė laiku įmonės dokumentų administratoriui, savo veiksmais trukdo bankroto procedūros vykdymą, prašo atsakovui R. K. taikyti ĮBĮ įstatymo 10 str. 14 punkte numatytą sankciją - apriboti teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. ieškinio nepripažįsta visiškai, ieškinį prašo atmesti, nes atsakovo nuomone nėra nei faktinių, nei juridinių ieškinio patenkinimo sąlygų. Ieškinys nepagrįstai grindžiamas 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms ( žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, už žalą atsakingo asmens kaltei). Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama. Kitų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodė.
Žalos dydžiu ieškovas nepagrįstai laiko kreditorinius reikalavimus. Mano, kad žalos atsiradimas galėtų būti sąlygotas tik pavėluoto jo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovas BUAB „Vajalio medienos gaminiai" neįrodė, kad kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinti, jei bankroto byla būtų iškelta anksčiau negu 2008 m. Žala nėra preziumuojama, žala turi būti reali, o ne tikėtina, jos dydį turėtų įrodyti ieškovas. Teismo prašo, atsižvelgti į realias BUAB „Vajalio medienos gaminiai" galimybes ir kreditorių galimybes gauti žalos atlyginimą, jų pasiruošimą ir priemones, kurių kreditoriai patys ėmėsi siekdami gauti žalos atlyginimą. Kreditorius VSDFV Utenos skyrius teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pasinaudojo tik 2008 metais, nors įsiskolinimas yra nuo 2002 m Nei pagrindinis ieškovo kreditorius VSDF, nei kiti kreditoriai nesiėmė jokių veiksmų ir nepasinaudojo jiems įstatymų suteikta teise iškelti bankroto bylą, nematė grėsmės dėl galimos žalos nekeliant bankroto bylos, nors UAB „Vajalio medienos gaminiai" finansinė padėtis buvo gerai žinoma. Atsakovo teigimu VĮ Regitra ir Nekilnojamo turto registro išrašai įrodo, jog BUAB „Vajalio medienos gaminiai" niekada neturėjo jokio nekilnojamo turto ar transporto priemonių, o įmonės balansai rodo, jog įmonės skolos ir turtas nuo 2002 m. iš esmės nepakito iki pat 2008 m. Atsakovas R. K. paaiškino, kad dėl jo neveikimo bendrovė neprarado jokio turto, nepablogėjo bendrovės turtinė padėtis. Teigia, kad Ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių faktų, jog jis , būdamas juridinio asmens vienasmenis dalyvis ir veikdamas kaip juridinio asmens valdymo organas atliko neteisėtus (ar neatliko teisėtus) veiksmus, kurių pasėkoje nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, t.y. ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o šis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.) Paaiškino, kad veikė sąžiningai, teisingai ir apdairiai, todėl neprivalo atsakyti už juridinio asmens BUAB „Vajalio medienos gaminiai" prievoles. Būdamas vienintelis įmonės dalyvis ir valdymo organas pagal turimas finansines galimybes atsiskaitinėjo su darbuotojais, kitais kreditoriais, nedidino bendrovės įsiskolinimų. Įmonės bankroto byloje nebuvo nustatyta tyčinio bankroto, taip pat nebuvo keliami reikalavimai dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo galiojančiais. Įmonės dokumentus administratoriui perdavė, įmonės bankroto procedūrai jo veiksmai įtakos neturėjo ir neturi, jo kaltės dėl įmonės bankroto procedūros vilkinimo nėra. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 5 str.1 d.2 p. įmonės savininkas turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau mano, kad nepasinaudojimas šia teise negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas veiksmas ar neveikimas, dėl kurio kiltų atsakomybė.
Nevengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, visada dalyvaudavo su bankroto procesu susijusiuose teismo posėdžiuose ir atsakydavau į visus man teismo bankroto administratoriaus pateiktus klausimus. Mano, jog nėra pagrindo taikyti sankciją - apriboti teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Ieškovas nepateikį duomenų apie įmonės skolas atskirais laikotarpiais, todėl nėra galimybių atriboti jo ir atsakovės N. K. atsakomybę. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų apie BUAB Vajalio medienos gaminiai" debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo (išskyrus 2003 m.), kurie įrodytų, ar atsakovams kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei 2008 m. įmonė būtų turėjusi galimybių padengti kreditorinius įsiskolinimus. Kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Administratorius L. P. nėra bendrovės kreditorius, todėl, atsakovo teigimu jo reikalavimas atlyginti administravimo išlaidas yra teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. K. ieškinio nepripažįsta, prašo atmesti.
Atsakovės N. K. paaiškinimai iš esmės yra analogiški atsakovo R. K. paaiškinimams. Papildomai atsakovė nurodo, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama ( CK 6.6 str. 1 d.) , išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ieškovas BUAB "Vajalio medienos gaminiai" nenurodo kokiu įstatymu ar šalių susitarimu remiasi. Mano, jog nėra pagrindo teigti, kad ir prievolės dalykas nedalus, nes ieškovas pripažįsta, kad ji BUAB "Vajalio medienos gaminiai" akcininke buvo laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 11d. iki 2005 m. sausio 1 d., t. y. penkiolika mėnesių, o atsakovas R. K. ieškovo BUAB "Vajalio medienos gaminiai" akcininku buvo laikotarpiu nuo 2003 m. iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. iki 2005 m. sausio 1 d. Ieškovas pareiškė piniginį reikalavimą, o tai reiškia, kad prievolės dalykas iš prigimties yra dalus, patikslintas ieškinys pareikštas atlyginti žalą ne šalių susitarimo, o deliktinės atsakomybės pagrindu. Bendrais veiksmais ar neveikimu žalos ieškovui nepadarė. 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 str. 4 d., kurios pagrindu grindžiamas ieškinys, įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d. ir jai ši norma negali būti taikoma, nes įstatymas atgal negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad reikalavimas gali būti reiškiamas tik esamiems įmonės akcininkams (pvz. 2009 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Prašo įvertinti tą aplinkybę, kad kreditorius VSDFV 2002 m. ir 2003 m. buvo priėmęs sprendimus dėl išieškojimo į VSDF biudžetą ne ginčo tvarka, tačiau nepasinaudojo galimybe areštuoti ieškovo BUAB "Vajalio medienos gaminiai" turimą kilnojamąjį turtą (prietaisus, įrenginius ir įrankius) ir padengti esamą įsiskolinimą iš šio turto. Atsakovė teigia, kad ieškovas nenurodo faktinių aplinkybių, nepateikia įrodymų, kad dėl bankroto bylos iškėlimo kreipusis anksčiau nei 2008 m., įmonė būtų turėjusi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamo pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ir dabartinio ieškovo BUAB "Vajalio medienos gaminiai" negalimumo atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra įrodymų kokiais laikotarpiais susidarė įmonės skolos, todėl nėra galimybių tinkamai atriboti jos ir kito atsakovo - R. K. atsakomybę. Įsiskolinimas VSD fondui buvo skaičiuojamas nuo 2002 m., bet abejonės dėl ieškovo galimumo atsiskaityti kreditoriui kilo tik 2008 m. Ieškovas neįrodė, kad 32 978,50 Lt žala kreditoriams atsirado dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Civilinėje byloje Nr. 2-167-198/2009 nėra pateikta įrodymų, kad laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo perleistas koks nors jos turtas ar "dirbtinai" didinamos įmonės skolos. Byloje nėra pateikiami įrodymai, kad buvo vykdomi mokėjimai pagal fiktyvias sutartis. Mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ir dabartinio ieškovo BUAB "Vajalio medienos gaminiai" negalimumo atsiskaityti su kreditoriais.
Ieškovas BUAB "Vajalio medienos gaminiai" nenurodė kokiais jos neteisėtais veiksmais ar neveikimu buvo padaryta žala ieškovui. Tik nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Ieškovas BUAB "Vajalio medienos gaminiai", reikšdamas šį patikslintą ieškinį neatsižvelgia į tai, juridinio asmens dalyvio prievolė pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, str. 4 d. ir CK 2.50 str. 3 d. yra akcesorinio pobūdžio ir atsiranda savarankišku įstatyminiu pagrindu - dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų (pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo) ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys Pažeidžiant CPK 178 str. reikalavimus, patikslintame ieškinyje nenurodyta kada kreipimasis į teismą dėl BUAB "Vajalio medienos gaminiai" bankroto bylos iškėlimo būtų buvęs savalaikis. Ieškovas nėra tas subjektas, kuris gali konstatuoti įmonės nemokumą. Įmonės nemokumo būsena turi būti nustatyta ir pripažinta 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne bankroto administratoriaus nuožiūra. 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 (redakcija, galiojusi 2002 m.) 2 str. 8 d. numatyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. Net ir esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai įmonės dalyviai ir valdymo organai gali matyti tolimesnes įmonės veiklos galimybes. Paaiškino, kad atsakovas R. K. kaip vienintelis įmonės valdymo organas stengėsi vykdyti įmonės veiklą: pagal turimus finansinius išteklius atsiskaitinėjo su darbuotojais ir kitais kreditoriais, nedidino įmonės įsiskolinimų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas žalos atlyginimas yra galimas tik kreditorių naudai. Ieškovo BUAB "Vajalio medienos gaminiai" bankroto administratorius L. P. nėra įmonės kreditorius, todėl reikalavimas priteisti 9 000 Lt administravimo išlaidų, atsakovės nuomone, neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: Panevėžio apygardos teismo 2008-08-28 nutartimi UAB „Vajalio medienos gaminiai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. P.. Šia nutartimi nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organams perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus įmonės administratoriui.
Nutartyje konstatuota, kad UAB „Vajalio medienos gaminiai“ turto vertė 2002-12-31 balanso duomenimis – 4783 Lt, kreditoriniai įsiskolinimai – 67 746 Lt. Įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2008-07-01 sudaro 19 991,00 Lt, mokestinė nepriemoka Utenos apskrities VMI duomenimis 2008-08-19 sudarė 4270,98 Lt. Iš šių duomenų spręsta jog UAB „Vajelio medienos gaminiai“ yra nemoki.( b.l.5-6). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjusi. Panevėžio apygardos teismo 2008-10-31, 2009-02-21, 2009-05-29, 2009-09-21 patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai bendrai 23 978,50 Lt sumai ( b.l.89, b.1.126-127, 158, 168, civilinė byla B2-98-198/2009), vieno mėnesio administravimo išlaidų suma – 2450 Lt patvirtinta teismo 2008-10-07 nutartimi (b.l.12). Akcijų perleidimo sutartimi atsakovas R. K. 2003-09-11perleido jam nuosavybės teise priklausančias 1000 vnt. ( 100 proc.) UAB „Vajelio medienos gaminiai“ akcijų dukrai ( atsakovei šioje byloje) N. K. ( b.l.72, 73 ). Atsakovė N. K. 2005-01-24 akcijų perleidimo sutartimi 1000 vnt. akcijų , sudarančių 100 proc. UAB „Vajelio medienos gaminiai“ akcijų, perleido atsakovui R. K. (b.l.44). Atsakovas R. K. pripažino, jog įmonė veiklos nebevykdė nuo 2003 metų, nes jis turėjo kitą įmonę, kurioje dirbo (b.l.76). VSDFV Utenos skyrius dėl bankroto bylos UAB „Vajelio medienos gaminiai“ iškėlimo į teismą kreipėsi 2008-11-20 (b.l.3-4). Liudytojas J. K. ( VSDFV Utenos skyriaus darbuotojas) paaiškino, kad UAB „Vajelio medienos gaminiai“ veiklos nebevykdė nuo 2003 metų, įsiskolinimas kasmet didėjo, įmonės vadovas įsipareigojimų sumokėti įsiskolinimą VSDF biudžetui nevykdė, nors buvo pateikęs skolos grąžinimo grafiką (b.l. 103, 109). Atsakovui R. K. už Valstybinio socialinio draudimo įmokų tvarkos pažeidimą pagal ATPK 188-6 str.1 d. buvo paskirta 1750 Lt bauda (b.l.134). Liudytoja G. V. ( Utenos apskrities VMI darbuotoja) paaiškino, kad įmonės mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė per 2003 metus, įsiskolinimas biudžetui nuo 1529 Lt didėjo iki 4403 Lt 2004 m. Nepavykus išieškoti, skola 4403 Lt sumai, kaip beviltiška, buvo nurašyta 2006-03-22. Atsakovui R. K. už teismo nutarties perduoti įmonės administratoriui dokumentus nevykdymą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-09 nutartimi paskirta 300 Lt bauda ir nustatytas naujas terminas – per 15 dienų perduoti įmonės administratoriui dokumentus (b.l.139). Panevėžio apygardos teismo 2009-02-03 sprendimu iš atsakovo R. K. BUAB „Vajelio medienos gaminiai“ naudai priteita 2911,25 Lt žalos atlyginimo (b.l.142). Atsakovas R. K. taikos sutartimi civilinėje byloje 2-204-278/2009 pripažino ieškinį dėl žalos 8089,72 Lt sumai, nors byla buvo baigta taikos sutartimi ieškovui atsisakius ieškinio dalyje dėl 6258,72 Lt ( b.l.143). Panevėžio apygardos teismo 2009-05-08 sprendimu iš atsakovo R. K. BUAB „Vajelio medienos gaminiai“ naudai priteista 850 Lt žalos atlyginimo (b.l.144).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Vajelio medienos gaminiai“ vadovu ir akcininku nuo 2003-07-01 buvo atsakovas R. K. (b.l.10).
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.1 d.). CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str.1 d.). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ( CK 2.82 str. 1 d., 2.82 str. 3d., 2.87 str., ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d.). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 str.4 d. nustato, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant apsaugoti kreditorių interesus, ĮBĮ nustatyta įmonės vadovo ir savininko pareiga, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ( ĮBĮ 8 str.1 p.). Atsakovas R. K. pripažino, kad bendrovė veiklos nevykdė nuo 2003 metų ( b. l. 76, 121), 2002-12-31 balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 20221 Lt, o skolos – 67 746 Lt. Skoloms ženklai viršijant turtą darytina išvada, kad bendrovė jau buvo nemoki 2002 metais. Įmonės savininkas R. K., žinodamas įmonės faktinę padėtį, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o savo veiksmais didino įmonės įsiskolinimą. Atsakovas R. K. VSDFV Utenos skyriui pateikė skolos – 8572,00 Lt grąžinimo grafiką, įsipareigodamas minėtą skolą dalimis sumokėti per laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2004-06-01 ( b.l.103). Beveik tuo pačiu metu, t.y. 2003-09-11, akcijų perleidimo sutartimi perleido visas akcijas atsakovei N. K., kuri 2005-01-24 akcijų perleidimo sutartimi akcijas vėl perleido R. K. ( b.l.44). Įsiskolinimo VSD fondui pagal pateiktą grafiką atsakovas R. K. nemokėjo, savo veiksmais tik didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams. Šią aplinkybę įrodo liudytojų J. K., G. V. ( VSDFV Utenos skyriaus, Utenos apskrities VMI darbuotojų) paaiškinimai, rašytiniai bylos įrodymai: paties atsakovo paaiškinimai, prašymai (b.l. 110, 130, 131), VSDFV reikalavimai, sprendimai dėl išieškojimo į VSDF biudžetą piniginių sumų ne ginčo tvarka (b.l.97-102, 105, 120, 128, 129), 2003-01-21 nutarimas Nr.1/03 dėl administracinės baudos R. K. paskyrimo už privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimą (b.l.134, 135), 2009-09-13 VSDF Valdybos Utenos skyriaus raštas Nr.(9.4)-R3-5554 apie UAB „Vajalio medienos gaminiai“ įsiskolinimo didėjimą laikotarpiu nuo 2002-01-14 iki 2008-09-19 (b.l. 114) bei teismų sprendimai, kuriais iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Vajalio medienos gaminiai“ naudai priteistas žalos atlyginimas (b.l.142 - 147). Žalos dydžiu laikomi kreditorių reikalavimai, kurie esant įmonei nemokiai nuo 2002 metų, dėl atsakovo R. K. neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kasmet didėjo. Panevėžio apygardos teismo 2008-10-31, 2009-02-21, 2009-05-29, 2009-09-21 nutartimis bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma - 23 978,50 Lt ( AB „Turto bankas“ – 2409,24 Lt (Utenos apskrities VMI perleistas reikalavimas), VSDFV Utenos skyriaus – 19 991,00 Lt, TEO LT, AB – 482,12 Lt, A. D. individualios įmonės – 1096,14 Lt, b.l. 89, 126-127, 158, 168 civilinė byla B2-98-198/2009). Tarp žalos kreditoriams ir įmonės savininko R. K. minėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Jei atsakovas R. K., paaiškėjus įmonės nemokumui, būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kreditorių reikalavimai nebūtų didėję ir su jais būtų galima atsiskaityti iš bendrovės gautų pajamų, nes iš bankroto byloje B2-98-198/2009 administratoriaus pateikto rašto Nr.5 matyti, kad pagal įmonės dokumentus įmonė 2002 metais gavo pajamų 55 442 Lt, VSDFV Utenos skyriui turėjo sumokėti 11 016 įmokų, tačiau sumokėjo tik 1015 Lt; 2003 metais bendrovė gavo 27 889,48 Lt pajamų, VSDFV Utenos skyriui turėjo sumokėti 12 824 Lt įmokų, tačiau sumokėjo tik 816 Lt (b.l.95, civilinė byla B2-98-198/2009). Atsakovas R. K. elgėsi nerūpestingai, nevykdė teismo nutarties per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti visus įmonės dokumentus teismo paskirtam administratoriui. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Vajalio medienos gaminiai“ priimta 2008-08-28, visus dokumentus įmonės savininkas R. K. perdavė administratoriui tik po Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-09 nutarties, kuria jam už dokumentų neperdavimą paskirta 300 Lt bauda ir nustatytas naujas terminas pateikti administratoriui visus dokumentus ( b.l.138-139). Atsakovui R. K. nevykdant ĮBĮ 9 str.1 d.,10 str.4 d.6, 7 p. numatytos pareigos perduoti visą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis bei visus dokumentus ir vengiant juos perduoti, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai buvo ne tik nerūpestingi, nelojalūs, bet ir priešingi bendrovės, jos kreditorių interesams. Atsakovui R. K., kaip įmonės savininkui ir vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui – jis privalėjo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau to nedarė, o iškėlus įmonei bankroto bylą, rašydamas nepagrįstus skundus, trukdė administratoriui vykdyti bankroto procedūras (b.l. 90, 115, 119,131 ). Ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo R. K. veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo R. K. kaltės, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. K. įstatyme nustatytos kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Teismo 2008-10-07 nutartimi patvirtinta vieno mėnesio administravimo išlaidų suma – 2450 Lt ( b.l.12 ).Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9000 Lt administravimo išlaidų. Pagrindas priteisti iš atsakovo išlaidas, kurios patiriamos administruojant įmonę, būtų, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, paskaičiavimo dėl prašomo priteisti administravimo išlaidų dydžio. Todėl ieškinys dalyje dėl administravimo išlaidų 9000 Lt sumai atmestinas kaip neįrodytas ( CPK 178 str.). Taip pat atmestinas ieškovo prašymas apriboti atsakovo R. K. teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nes Įmonių bankroto įstatymo 10 str.14 d., kurioje numatyta ši sankcija, įsigaliojo nuo 2008-07-01 ir atsakovui R. K. už jo veiksmus laikotarpyje nuo 2002 metų iki bankroto bylos iškėlimo netaikytina.
Ieškinys atsakovės N. K. atžvilgiu atmestinas, nes 2001m.kovo 20d. Įmonių bankroto įstatymo Nr.IX-216 8 str.4 d., kuri numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsigaliojo nuo 2008-07-01 ir atsakovės N. K. atžvilgiu negali būti taikoma. Atsakovė N. K. UAB „Vajalio medienos gaminiai“ savininke buvo laikotarpyje nuo 2003-09-11 iki 2005-01-24 ( b.l.42-44), kai minėta ĮBĮ norma negaliojo. Tačiau, net ir esant juridiniam pagrindui, teismo nuomone, atsakovė N. K. solidariai su atsakovu R. K. solidariai visa apimtimi dėl 23 978,50 Lt žalos atlyginimo atsakyti neturėtų, nes piniginės prievolės dalykas yra dalus, o solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (CK 6.6 str.1 d.).
Iš atsakovo R. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 719,36 Lt ( 23978,50 x 3 proc.) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,10 Lt ( CPK 88 str.1 d. 8 p., 92 str., 96 str.1 d.).
Atsakovė N. K. už atsiliepimo į ieškinį surašymą turėjo 800 Lt advokato pagalbos išlaidų ( b.l. 63). Ieškovo ieškinį dėl žalos priteisimo iš N. K. atmetus, atsakovei, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis, atlyginama pusė jos turėtų advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo civilinėje byloje surašymą ( CPK 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 978,50 Lt ( dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus penkiasdešimt centų) žalos atlyginimo BUAB „Vajalio medienos gaminiai “, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai ir 725 Lt ( septynis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš BUAB „Vajalio medienos gaminiai “, į.k. (duomenys neskelbtini), 400 Lt ( keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.