Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) kalno, panaudodamas fizinį smurtą G. K. atžvilgiu, t. y. suduodamas jam vieną smūgį iš alkūnės į veido sritį, pagrobė G. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G313“ už 100 Eur.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis teigia, kad jam bausmė turėtų būti sumažinta atsižvelgus į tai, jog jis yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, kaltę pripažino, gailisi, nukentėjęs asmuo jam atleido, pretenzijų dėl žalos neturi. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad tarp jo ir liudytojų nebuvo akistatos.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo D. D. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės D. D. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), įvertino, tai, kad D. D. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei (1 t., 91–115 b. l.), nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (1 t., 82–90 b. l.), nors yra jauno amžiaus, niekur nedirba (1 t., 77 b. l.), o tai reiškia, jog legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, piktnaudžiauja alkoholiu, ir D. D. už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, t. y. bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nustatydamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė apeliantui yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, buvo įvertintos pripažįstant nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Tai, kad nuteistasis yra registruotas darbo biržoje, o nukentėjęs asmuo atleido nuteistajam ir pretenzijų dėl žalos neturi, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino paties nusikaltimo ir D. D. asmenybės pavojingumą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis D. D. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog D. D. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Nuteistojo skundo argumentus, kad tarp jo ir liudytojų nebuvo atlikta akistata, paneigia byloje esantys duomenys. Iš 2015 m. gruodžio 14 d. akistatos protokolų matyti, jog į akistatą buvo suvesti D. D. ir liudytoja Ž. M. bei D. D. ir liudytojas O. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog šių protokolų turinys yra patvirtintas tiek tyrėjos, tiek liudytojų, tiek paties D. D. parašais. Taigi, nuteistojo skundo argumentas dėl akistatų nebuvimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.