Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-46-459/2015

NUTARTIS

2015 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų A. R., Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, E. D. V., H. B. K., E. H. B., J. B., P. V., A. L., V. V., A. N., K. K., V. L., M. K., Z. Š., P. J., V. G., Danutei A. J., B. R., J. Ž., V. V., A. Č., R. S., J. S., O. K., J. P., Janinai I. P., V. S., V. I., D. D., E. K., A. G., A. G., Ž. M., V. K., A. K., G. B., D. Ž., S. Š., D. Š., J. G., I. G., T. M., A. R., A. N., A. U., R. V., B. V., O. V., M. M., E. M., E. P., R. G., A. V., P. E., J. K., A. Ž., N. R., Z. D., T. V., dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu jo panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-17 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-06-17 įsakymu Nr. A1-552 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo Medvalakio g. 23 administratoriumi“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius pakeistas iš ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ į trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (tomas I, b. l. 17). Įsakymas priimtas 2013-04-30 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prašymu (tomas I, b. l. 45-46). Ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-06-17 įsakymą Nr. A1-552 ginčija tuo pagrindu, kad namo savininkų valia dėl administratoriaus pakeitimo išreikšta pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias tokios valios įforminimą.

Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo gyventojai savo valią pakeisti administratorių įformino raštu pareikšdami apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše. Kolegija konstatuoja, jog gyventojų prašymas pakeisti administratorių nevisiškai atitinka Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau prašyme yra nurodyti butų savininkų vardai ir pavardės, jų ranka daryti parašai šalia jų, išlaikyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d., 2 d., 7 d., todėl laikytina, jog butų savininkų valia pakeisti administratorių yra aiškiai išreikšta, o balsavimo raštu pažeidimai vertintini kaip formalūs ir nesudarantys pagrindo savininkų sprendimą laikyti niekiniu, nes tai prieštarautų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir pažeistų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, o taip pat vien formaliais pagrindais apribotų savininkų teisę pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pažymėtina, jog šiuo atveju ypatingai svarbus pats civilinių teisinių santykių pobūdis, t. y. gyvenamojo namo butų savininkai per administratorių, kaip atstovą, įgyvendina namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teises, todėl šalis sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ir šio elemento santykyje išlaikymą užtikrina būtent savininkams suteikta teisė bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuri neturėtų būti ribojama vien formaliais pagrindais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai pagal Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus organizuotame balsavime 2014-03-12 pakartotinai patvirtino savo valią pakeisti administratorių (tomas II, b. l. 62-63, 64-97). Šis balsavimas surengtas jau po ginčijamo įsakymo priėmimo, tačiau jis vertintinas kaip nepakitusios savininkų valios įrodymas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčijamo įsakymo naikinimas dėl formalių procedūrinių pažeidimų būtų neproporcinga, savininkų teises ir teisėtus lūkesčius pažeidžianti priemonė, kuria iš esmės būtų paneigta daugiabučio namo savininkų teisė užtikrinti optimaliai jų poreikius atitinkantį bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teisių įgyvendinimą.

Apeliantė teigia, kad atsakovė, priimdama 2013-06-17 įsakymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės priimtą įsakymą, kuriuo buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius, ir ieškovė įpareigota naujajam administratoriui perduoti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant Civilinio kodekso nuostatomis jai suteiktus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo teisiniais santykiais. Turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai, kylantys iš šių santykių, savo pobūdžiu yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 str. nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovės veiksmai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus į nepertraukiamą ir stabilų ūkinės veiklos vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių namų butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, tokiu būdu butų savininkai įgyvendina savo nuosavybės teises, todėl jie turi teisę nuspręsti, kas administruos namo bendrojo naudojimo objektus, o administratoriaus ekonominiai turtiniai interesai negali daryti įtakos bei varžyti savininkų teisių bei sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, taigi ir susijusių su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimu (CK 4.48 str. 2 d.).

Apeliantė teigia, jog daliai trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, nors teismas neišklausė ieškovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės šiuo klausimu ir nurodytą procesinių dokumentų įteikimo būdą pasirinko neišnaudojęs galimybių įteikti dokumentų kitais būdais, ir tai, jos nuomone, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 3 d. 1 p.. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymu 2014-01-02 nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, butų savininkai, ta pačia nutartimi tretieji asmenys įpareigoti išsirinkti įgaliotą atstovą ir pateikti jo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus (tomas I, b. l. 112-113). Nutartis išsiųsta visiems tretiesiems asmenims, tačiau daliai jų procesinių dokumentų įteikti nepavyko, nes asmenys nurodytu adresu nebegyvena arba neatsiėmė jiems siųstų procesinių dokumentų. 2014-01-15 butų savininkai, kaip buvo įpareigoti, pateikė teismui įgaliojimą, kuriuo pavedė Ž. Ž. ir S. V. atstovauti juos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, įgaliojimas pasirašytas 40 butų, esančių name (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkų. 2014-05-22 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išreiškė prašymą tiems tretiesiems asmenims, kuriems procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, įteikti juos viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas šį prašymą tenkino. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie procesą, nes teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinių dokumentų kitais įstatyme numatytais būdais. Kolegija nesutinka su tokiu ieškovės argumentu. Visų pirma, toks ieškovės argumentas, turint omeny tą faktą, jog ji pati prašė dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, vertintinas kaip prieštaraujantis proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principams bei ieškovės anksčiau išreikštai pozicijai. Be to, ieškovė, kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą nurodo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra visų šio sprendimo negaliojimo pagrindo taikymui būtinų sąlygų: tretieji asmenys viešo paskelbimo spaudoje būdu buvo informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, be to, nė vienas iš trečiųjų asmenų nepateikė apeliacinio skundo, taigi ir nesirėmė netinkamo informavimo faktu, kaip sprendimo negaliojimo pagrindu. Civilinio proceso kodekso 120 straipsnyje numatyta, jog procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika, jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas. Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja. Kaip jau minėta, 2014-01-15 butų savininkai, vykdydami teismo įpareigojimą, pateikė teismui įgaliojimą, kuriuo pavedė Ž. Ž. ir S. V. atstovauti juos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, įgaliojimas pasirašytas 40 butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkų. Paskyrus įgaliotus asmenis teismas procesinius dokumentus siuntė šiems asmenims, kaip trečiųjų asmenų atstovams, be to, papildomai tretiesiems asmenims, kuriems procesinių dokumentų įteikti tiesiogiai nepavyko, apie teismo posėdį paskelbė bei procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo spaudoje būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti apie procesą, šis procesinių dokumentų įteikimo būdas atitiko proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus, tretiesiems asmenims procese atstovavo įgalioti asmenys, todėl ieškovės argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.