- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-386-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27505-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama sustabdyti turto arešto akto ir vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, taip pat sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal atsakovės turtą iki šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui (butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pag al Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
2. Nurodė, kad skundžiamas turto arešto aktas yra neteisėtas, kadangi dar nėra baigtos bylos ir išnagrinėti pareiškėjos skundai ir jų prašymai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų. Be to, ji nėra skolinga nurodytos skolos sumos (42 760,44 Eur). Teigė, kad skundžiamas turto arešto aktas yra perteklinis, nes juo pritaikytos trigubos perteklinės sankcijos, antstolio turto arešto aktas iš esmės neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėtas. Nurodė, kad planuoja pateikti prašymą teismui dėl skolos sumokėjimo dalimis arba atidėjimo, todėl turto areštas ir pradėtas išieškojimas iš turto dar nepasibaigus pareiškėjos skundų ir prašymų išnagrinėjimo terminui yra neteisėtas ir panaikintinas. Pažymėjo, kad menama skolos suma buvo areštuota ir užtikrinta tris kartus (turtu, piniginėmis lėšomis, išskaitomis iš pensijos). Taip pat pažymėjo, kad ginčo turto vertei nustatyti nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto eksperto turėjo būti atlikta ekspertizė. Ekspertas, turėdamas tinkamą kompetenciją ir kvalifikaciją bei nepriekaištingą reputaciją, tinkamai įvertintų turtą, antstolis neturėjo pagrindo skundžiamame turto arešto akte pats nustatyti ginčo turto vertės. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad skundžiamas 2024 m. gruodžio 18 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikintinas, o iš pradžių sustabdytinas ir dėl to, kad jame turėjo būti antstolio nurodyta, kad antstolis turto vertei nustatyti skirs ekspertizę. Priešingu atveju kitu patvarkymu antstolis galės paskelbti atsakovės turto varžytynes ir parduoti turtą už labai mažą kainą, kas iš esmės prieštarauja įstatymams ir teismų praktikai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Pagrindiniai nutarties motyvai:
3.1. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti tokių priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo iš esmės bus pasisakyta ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, o nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Pareiškėja išdėstė skundo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog skundas nebūtų net tikėtinai pagrįstas.
3.2. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog antstolis būtų atsisakęs skirti ginčo turto vertinimo ekspertizę ir ketintų ginčo turtą pardavinėti pareiškėjos skundžiamame turto arešto akte nurodytos turto vertės pagrindu. Nesant tokių duomenų, šioje vykdymo proceso stadijoje nėra pakankamo faktinio pagrindo spręsti, kad ši pareiškėjos nurodoma grėsmė yra reali.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaudamasis teismas turėtų pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Teismas pažymi, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius bent vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, šios priemonės negali būti taikomos.
3.4. Sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas, tačiau byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-354-803/2019, 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjos reikalavimas stabdyti jos skundžiamą turto arešto aktą neatitinka aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nėra galima, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo priimti atsakovės pateiktą teismui motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl naujų aplinkybių pateikimo, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės (jų visuma); remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis priimti į civilinę bylą atsakovės pateiktus naujus argumentus ir motyvus bei esmines aplinkybes, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir patenkinti skundo prašymų reikalavimus; sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų ((duomenys neskelbtini) straipsnio l dalis ir 3 dalis) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir LR CK 4.37 straipsnyje nurodytai jos nuosavybės teisei; sustabdyti turto arešto akto ir vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą, panaikinti turto arešto aktą, 2024-12-18, Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954, Nr. 0170/23/02209, Nr. 0170/24/00300, Nr. 0170/24/00519, Nr. 0170/24/00820, Nr. 0170/24/01197, Nr. 0170/24/01924, Nr. 0170/24/02092, ir jo vykdymą; sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal atsakovės turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui (butui, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalies 10 punkto nuostatas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta; pareiškėja tinkamai pagrindė prašymo reikalavimus bei būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką.
4.2. Nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jai atsiras neproporcinga žala, kadangi ir toliau bus išieškoma menama skola, o patirtos vykdymo išlaidos gali būti ir negrąžintos.
4.3. Kadangi pareiškėja kvestionavo ir vykdymo išlaidų dydį, ir antstolio priimtus procesinius sprendimus, išieškojimo sustabdymas vykdomosiose bylose, net esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui, nebuvo neproporcinga priemonė, nes ir vykdymo išlaidų dydis, ir antstolio priimti sprendimai (terminai juos įvykdyti) pareiškėjos buvo skundžiami kaip nesąžiningi ir neteisėti, todėl negalėjo būti padaryta išvada, kad skundas tikėtinai nėra pagrįstas.
4.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti visus pateiktus argumentus ir aplinkybes, ir kadangi atsakovės suformuluoti prašymai (reikalavimai ir jos argumentai) net neteisėtai nebuvo išnagrinėti (nagrinėjami), o sudėtinga padėtis, karas ir infliacija buvo iš viso ignoruoti kaip neegzistuojantys, todėl toks teismo realybės visiškas ignoravimas yra neteisėtas ir nepateisinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (prašymus, pvz., sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis ir 3 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. nurodytai jos nuosavybės teisei) ir kadangi tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (tą dalį) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba išspręsti ją iš esmės, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta arba pakeista, nes šis skundo prašymas buvo iš esmės ignoruotas, nors (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytas ydingas teisinis reguliavimas iš esmės pažeidė atsakoves teises ir interesus.
4.5. Pareiškėja yra pensinio amžiaus (virš (duomenys neskelbtini)), šiuo metu ji gauna tik pensiją, jau kelerius metus serga onkologine liga, jai buvo atlikta chemoterapija, jos sveikata ir imuninė sistema yra silpnos, todėl ji tinkamai turėjo saugotis virusų ir negalėjo vykti tartis su išieškotoju ar antstoliu dėl skolos sumokėjimo. Kadangi tokios situacijos sąlygomis turėjo būti užtikrintos pareiškėjos gyvybiškai svarbios teisės į pakankamų pajamų turėjimą (maistui ir vaistams), todėl apeliacinis teismas turi pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio atskirojo skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, nes pirmosios instancijos teismas to laiku nepadarė.
4.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos reikštų reikalavimų ir nurodytų aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl antstolio veiksmų teisėtumo, tuo labiau neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjos prašymų sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų ((duomenys neskelbtini) straipsnio l dalis ir 3 dalis) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir LR CK 4.37 straipsnyje nurodytai jos nuosavybės teisei. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Pažymėtina, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi būti sprendžiamas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo nagrinėjimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas kitoje byloje, taigi šiuo atveju pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos reikštų reikalavimų ir nurodytų aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, su bylos sustabdymu ir kreipimusi į Konstitucinį Teismą, yra nepagrįsti bei peržengia proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese ribas.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jos skundas nėra tikėtinai pagrįstas, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja išdėstė skundo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog skundas nebūtų net tikėtinai pagrįstas, taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas, kad jo pagrindu yra galimybė vertinti pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas) (CPK 144 straipsnis).
11. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vertinant nagrinėjamoje byloje ieškovės teiktus argumentus, susijusius su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė ir neapgrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjos teiktų procesinių dokumentų turinio, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad teismų procesiniai sprendimai, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, yra panaikinti ar pakeisti. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė dėsto, kad 2024 m. gruodžio 21 d. gavo registruotą laišką iš antstolio S. M. ir 2024 m. gruodžio 18 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954, Nr. 0170/23/02209, Nr. 0170/24/00300, Nr. 0170/24/00519, Nr. 0170/24/00820, Nr. 0170/24/01197, Nr. 0170/24/01924, Nr. 0170/24/02092. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių vertinti, kad vykdymo procesas jos nurodytose vykdomosiose bylose vyksta nepagrįstai ar egzistuoja kitos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą imtis išimtinių priemonių vykdymo procese dėl to, jog, nepritaikius tokių priemonių, galimo pareiškėjai palankaus procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, perduoti vykdyti antstoliui, pastarajam yra privalomi, todėl, pagal šiuo metu byloje esančius bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matomus duomenis, pagrįstai yra vykdomi. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog antstolis būtų atsisakęs skirti ginčo turto vertinimo ekspertizę ir jog ketintų ginčo turtą pardavinėti pareiškėjos skundžiamame turto arešto akte nurodytos turto vertės pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat tai, kad, pareiškėjos vertinimu, galbūt buvo netinkamai apskaičiuotos atitinkamos vykdymo išlaidos ar galbūt nepagrįstai nuskaičiuota atitinkama tokių išlaidų dalis, savaime nepatvirtina viso vykdymo proceso neteisėtumo, taip pat neleidžia vertinti, kad galbūt pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, juo labiau kad antstolio civilinė profesinė atsakomybė yra draudžiama.
15. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja įrodė laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimą ir pagrindė jų taikymo būtinybę. Tai, kad pareiškėja turi finansinių ar sveikatos problemų, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vykdomųjų bylų vykdymas gali būti stabdomas.
16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas sustabdyti jos skundžiamą turto arešto aktą neatitinka teisinio reguliavimo ir tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nėra galima, kadangi, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus byloje, jokie procesiniai veiksmai neatliekami.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
17. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.