- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 1-194-417/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00133-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 129 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. G. nužudė kitą žmogų, t. y. 2012 m. balandžio 12 d., nuo 9 val. iki 13 val., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. Č. metu tyčia peiliu smogė pastarajam į pilvą ir V. Č. mirė įvykio vietoje dėl ūmaus nukraujavimo į vidaus ertmes iš pažeistos dešinės klubinės arterijos per durtinį-pjautinį pilvo sienos sužalojimą. Taip V. G. tyčia nužudė nukentėjusįjį V. Č..
Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno pas R. E., jį, kaip invalidą, prižiūrėdavo. Aiškina, kad įvykio dieną atidavęs metalą, nupirko butelį ir su buto šeimininku kartu girtavo. Po to į svečius atėjo V. Č. bei pakvietė nueiti pas jo sugyventinę O. R.. Tada buto šeimininkas pasiūlė V. Č. prisėsti prie jų, nes dar turėjo butelį, bet V. Č. labai skubėjo ir pradėjo šeimininką vadinti visokiais žodžiais, o šis neišlaikė ir, išgėręs kavą, metė puodelį pastarajam į galvą ir ją praskėlė. Sutvarkius galvą jie nusiramino, vienas kitam paspaudė ranką. Po to kartu su V. Č. išvažiavo ir sustojo prie parduotuvės, kur V. Č. nusipirko 3–4 butelius vyno. Vėliau nuvažiavo pas V. Č. sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini)ir virtuvėje pamatė O. R., ji stovėjo užsidengusi veidą ranka ir kai patraukė ranką, pamatė mėlynę. Paklausaus, ar čia V. Č. darbas, tai šiam nepatiko ir pastarasis pradėjo jį keikti, sakydamas: „koks čia tavo reikalas“. Parodo, kad dėl šios priežasties jie susiginčijo, tačiau nenorėdamas su juo pyktis pasiūlė išgerti, bet jis tada dar labiau supyko ir pradėjo įžeidinėti užgauliais žodžiais, tada ir jis šiek tiek supyko. Aiškina, kad po įžeidimo pasakė, kad išeis, tada V. Č. nusiramino. Po to V. Č. pradėjo sakyti žiaurius keiksmažodžius. Tada jis paėmęs peilį pasakė, kad jį papjaus, bet žinojo, kad to nepadarys. Vėliau V. Č. staiga griebė jam už gerklės, o kadangi peilio nebuvo dar padėjęs, tai su peiliu dūrė vieną kartą į pilvą. Nuo suduoto smūgio V. Č. susmuko. Po to jis tą peilį įsidėjo į kišenę ir O. R. paprašė, kad iškviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Vėliau leisdamasis laiptais sutiko senyvo amžiaus žmogų ir jam pasakė, jog tikriausiai užmušė žmogų, bei paprašė, kad kviestų policiją ir greitąją. Kitą dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jiems savo noru perdavė nusikaltimo įrankį – peilį.
V. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ir kaip bute Žalgirio g. 7–30 mirtinai sužalojo peiliu V. Č. (t.1, b. l. 106–107).
Nukentėjusioji B. K. parodė, jog V. Č. yra jos sūnus, jis mėgo išgerti, bet santykiai su juo buvo geri. Prašo priteisti neturtinę ir turtinę žalą.
Liudytoja E. B. parodė, kad O. R. buvo jos kaimynė, o V. Č. – jos sugyventinis. Balandžio 12 dieną, maždaug 12.20 val., kaip niekada rado Olgos duris praviras, bet į vidų nėjo, tačiau jas su koja paspyrė, kad nebūtų atidarytos. Aiškina, jog grįžus iš parduotuvės, buvo apie 14 val., į duris paskambino ir atėjo O. R.. Ji paklausė, ar gali pas ją pabūti, nes namie bijo likti. Nurodo, jog O. R. buvo neblaivi ir pasakė, kad vienas guli koridoriuje, o kitas guli vonioje. O. R. norėjo pas ją prigulti, bet vyras neleido. Tada pasisiūlė ją palydėti ir nuėjusi pamatė, kad virtuvėje ant žemės be gyvybės ženklų gulėjo V. Č., o vonios kambaryje nieko nebuvo. Atrodo, kad ji iškvietė greitąją.
Liudytoja A. J. parodė, jog ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną kelis kartus į parduotuvę buvo atėjęs V. Č. bei kaltinamasis, jie girtavo nuo ryto, nes Vytas turėjo pinigų. Tą dieną jis turėjo šimtą litų ir vaišino visus iš eilės, pirko pigius vynus ir alaus. Į parduotuvę buvo užėjęs neblaivus kaltinamasis ir priėjęs prie prekystalio pasakė, kad užmušė žmogų, prašė, kad ji iškviestų policiją. Po to paklausė, kur ir ką kaltinamasis nudūrė, tada jis pasakė, kad tas žmogus yra „ten“. Tada pasiūlė ten nueiti ir tikrai pažiūrėti, gal kažkam reikalinga kokia nors pagalba. Aiškina, kad V. G. buvo stiprokai išgėręs, nes jam buvo sunku eiti.
Iš liudytojos O. R. parodymų matyti, kad 2012-04-12, apie 10 val., sugyventinis V. Č. išėjo iš namų į paštą pasiimti soc. pašalpos. Po valandos pastarasis šiek tiek kruvinu veidu grįžo su draugu V. G., parsinešė apie tris butelius pigaus vyno, kurį gėrė virtuvėje. Kas sužalojo veidą, sugyventinis nesakė. Vyrai kalbėjo įvairiomis temomis, todėl atsibodus klausytis, ji nuėjo į kambarį ir atsigulė. Netrukus ji išgirdo, kaip V. V. pasakė, jog ją pasmaugs, todėl išsigandusi nuėjo pas kaimynę E., gyv. 29-ame bute, kur išgėrė alaus. Po kiek laiko kaimynės paprašė nueiti į jos namus ir pasižiūrėti, ką veikia vyrai. Grįžusi E. pasakė, jog V. guli virtuvėje, gal miega. Ji ir antrą kartą viena ėjo pasižiūrėti į butą ir O. R. pranešė apie toje pačioje vietoje gulintį V. Apie 16 val. jau dviese grįžo į namus ir kaimynė, apžiūrėjusi virtuvėje gulintį V., pasakė, kad neužčiuopia jo pulso, todėl buvo paskambinta bendruoju pagalbos telefonu. Liudytojos žodžiais, V. Č. ir V. G. jos akivaizdoje nesistumdė, jų konflikto teigia nemačiusi, negirdėjusi. Sugyventinio mirties priežasties nežino. Taip pat parodė, kad balandžio 11 dieną V. Č. konflikto metu sudavė jai smūgį į veidą (t.1, b. l. 75–77).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Žalgirio g. 7–30 butas yra vieno kambario su virtuve bei bendra vonios ir tualeto patalpa. Užfiksuota virtuvės aplinka, gulinčio mirusio V. Č. lavono padėtis, rasti kūno sužalojimai (t. 1, b. l. 7–25).
Teismo med. tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 202/12(03) konstatuota, kad V. Č. mirė 2012-04-12 pirmoje paros pusėje galbūt prieš pat vidurdienį dėl ūmaus nukraujavimo į vidaus ertmes iš pažeistos dešinės vidinės klubinės arterijos per durtinį-pjautinį pilvo sienos sužalojimą. Patirtas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. V. Č. kraujyje rasta 2,55 promilės etilo alkoholio. Tyrimo metu stebėti drabužių audinio pažeidimai atitiko rastus sužalojimus kūne (t. 1, b. l. 52–56).
Iš V. G. teismo med. tyrimo specialisto išvados Nr. G 676/12(03) matyti, kad 2012-04-17 apžiūros metu jo kūne konstatuotas odos nubrozdinimas kaklo kairėje, padarytas bukabriaunio daikto poveikiu apie 3–5 paros iki apžiūros (t.1, b. l. 104).
Tyrimo metu apžiūrėti V. Č. drabužiai. Apžiūros metu nustatyta, kad apatinių trumpikių, džemperio, marškinių, sportinių kelnių priekinėje apatinėje pusėje stebimi audinio pažeidimai bei sutepimai krauju. V. Č. avėtų batų padai švarūs, kraujo pėdsakų ant padų nėra (t.1, b. l. 57–64).
2012-04-13 iš V. G. paimtas peilis su juodos spalvos rankena (t.1, b. l. 90).
Iš specialisto išvados Nr. 30-19-(IS- 176) matyti, kad tirti pateiktas peilis yra ūkinės –buitinės paskirties ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t.1, b. l. 93–94).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2012-04-12 16.21 val. nuvykta į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buto virtuvėje aptiktas gulintis V. Č. lavonas (t. 1, b. l. 36–37).
Iš greitosios med. pagalbos stoties gautas 2012-04-12 16.15 val. telefoninio garso įrašas. Iš įrašo turinio matyti, kad skambinanti moteris kviečia greitąją pagalbą į (duomenys neskelbtini)dėl V. Č. (t. 1, b. l. 39–40).
Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas 2012-04-12 16.29 val. telefoninis garso įrašas iš Klaipėdos GMP stoties apie lavoną, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42–43).
Motyvuojamoji dalis
Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog kaltinamojo V. G. kaltė dėl V. Č. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., nes jis tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė V. Č.. Pavartoto smurto pobūdis, nusikaltimo įrankis rodo teisiamojo tyčios kryptingumą. Suduodamas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nurodydamas, jog pasekmės neatitaisomos – sūnaus gyvybės atėmimas – skaudžios ir mirusiojo motinai neįkainojamos.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji B. K. dėl savo sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais V. G. veiksmais, kuriais buvo nužudytas jos sūnus, todėl neturtinės žalos dydis – 60000 Lt – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas.
Tenkintinas iš dalies pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta turtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo – 9952,87 Lt – nukentėjusiosios ieškinys mažintinas, kadangi pastarajai buvo išmokėta laidojimo pašalpa, tačiau ji nebuvo atskaičiuota, todėl priteistini 8912,87 Lt.
Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad B. K. sumokėjo 2000 Lt advokatui už atstovavimą bei kitas teisines paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. Č. elgesys, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, kelis kartus baustas administracine tvarka. Nustačius 2 atsakomybę lengvinančias bei 1 sunkinančią aplinkybę, jam skirtina LR BK 129 str. 1 d. mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.
Daiktai, turintys reikšmės bylai, – rankų pirštų pėdsakai ant 8 daktiloplokštelių, raudonos spalvos nuoplova, plaukų ant lipnios juostos pavyzdys, paimti iš įvykio vietos, peilis juodos spalvos rankena, V. G. bei V. Č. drabužiai (apatinės trumpikės, džemperis, marškiniai, sportinės kelnės ir avalynė) – saugomi Klaipėdos AVPK SNTS daiktų saugojimo sandėlyje, sunaikintini. Skaitmeninės laikmenos su V. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, telefoniniais pranešimais GMP ir Bendrajam pagalbos centrui, nuotraukomis iš įvykio vietos – paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str.,302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 1 d. devyneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2012-04-12 iki 2012-11-16.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti.
Priteisti iš V. G. 60000 Lt neturtinės ir 8912,87 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų B. K..
Daiktus, turinčius reikšmės bylai, – rankų pirštų pėdsakus ant 8 daktiloplokštelių, raudonos spalvos nuoplovą, plaukų ant lipnios juostos pavyzdį, peilį, V. G. bei V. Č. drabužius (apatinės trumpikės, džemperis, marškiniai, sportinės kelnės ir avalynė) – sunaikinti. Skaitmeninę laikmeną su V. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, telefoniniais pranešimais GMP ir Bendrajam pagalbos centrui, nuotraukomis iš įvykio vietos – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.