Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-965-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
1S-965-245/2018
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00133-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-965-245/2018Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00133-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia - 2012 m. balandžio 12 d., o pabaiga – 2021 m. balandžio 12 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną buvo 2 metai 5 mėnesiai 17 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad kažkada turėtos nuobaudos buvo administracinės teisės pažeidimai. ATK teigia, kad praėjus vieneriems metams po nuobaudos laiko pasibaigimo, laikoma, kad asmuo nėra turėjęs nuobaudų, todėl motyvuoti tuo yra neetiška ir bet kokiu atveju turimi paskatinimai ženkliai persveria atsitiktinius pažeidimus.

3.2. Skunde nuteistasis nesutinka, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali suformuoti klaidingas nuostatas. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jis baigiasi paskutinę skirtos bausmės termino dieną, tik kinta jos atlikimo forma. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai yra sumažėję ženkliai, ji yra akivaizdi. Teismų praktika laiko, kad 6 balų sumažėjimas laikomas akivaizdžiu. Nori dirbti, padidinti stažą, galimai greičiau išmokėti esamą ieškinį, būti savarankišku, nebūti valstybės išlaikytiniu.

3.3. Nuteistasis nurodo, kad teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec (2003) 22, kuri deklaruoja, kad rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.

3.4. Nuteistasis skunde teigia, kad yra atlikęs reikiamą bausmės dalį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenurodo kokia gali būti neatlikta bausmės dalis, todėl tai negali būti vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Dabar prikišant nusikaltimo sunkumą yra baudžiama dar kartą, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia bausti dukart už tą patį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 22 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir sąžiningą darbą V. G. buvo 11 kartų paskatintas, atvykęs į pataisos namus, dirbti sutiko, nuo 2013 m. gegužės 2 d. įsidarbino VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad išlieka artimas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą yra baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema.

8. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pataisos namuose taip pat nesielgė nepriekaištingai, nors V. G. ir buvo skatinamas, tačiau jo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles – už alkoholinių gėrimų vartojimą ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Ir nors, kaip teisingai teigia nuteistasis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nuteistasis V. G. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad V. G. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 17 dienų, paskirta bausmė – 9 metų) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

11. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

12. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Kęstutis DargužisRimas ŠvirinasValdas Vitunskas