Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Registrų centras“ Telšių filialui ir I. N. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo įregistruoti nekilnojamojo turto – garažo įsigijimo pirkimo-pardavimo sandorį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. spalio 28 d. gautas pareiškėjo J. K. pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Telšių filiale 1996 m. balandžio 9 d. prikimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2096, kuria pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), o pripažinus, kad įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti minėtą nutartį pareiškėjas praleido dėl svarbios priežasties, t. y. savo ligos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teismui nustačius, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas (28-29 b. l.).

Liudytojas A. K. parodė, kad pareiškėjas yra garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pats liudytojas kurį laiką turėjo toje vietoje nuosavą garažą, bendraudavo su pareiškėju, padėdavo jam tvarkytis garaže, nes dėl sveikatos būklės pats J. K. negalėjo atlikti tam tikrų darbų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir jo priedų: asmens dokumento kopijos; neįgaliojo pažymėjimo kopijos; VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašo/siuntimo; ištuokos liudijimo kopijos; 1996 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopijos; VĮ Registrų centro Telšių filialo išrašu iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko; pažyma apie naryste garažų bendrijoje Nr. 7; VĮ Registrų centro Telšių filialo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. MMs-367; darbingumo lygio pažymos kopijos; invalidumo pažymėjimo kopijos nustatyta, kad pareiškėjas 1996 m. balandžio 9 d. sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su I. N. dėl garažo, esančio garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 1-2097, tačiau jos laiku neįregistravo tuo metu Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure Mažeikių filialo duomenų registre. Kaip matyti iš pateiktų sveikatos būklę įrodančių dokumentų, pareiškėjas turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl ko jam buvo nustatytas neįgalumas, šiuo metu pareiškėjas yra netekęs net 70 proc. darbingumo.

2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas prašymu kreipėsi į Valstybės įmonės „Registrų centro“ Telšių filialą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Valstybės įmonės „Registrų centro“ Telšių filialas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. MMs-367 netenkino pareiškėjo prašymo, nes pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija per tris mėnesius nuo jo sudarymo, tačiau pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas.

Sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo pateikta garažo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl vertinant šios sutarties teisėtumą, būtina vadovautis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėjas pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą garažą nusipirko, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir laikė, kad yra teisėtas garažo savininkas iki tol, kol nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ kur sužinojo, kad pirkimo-paravimo sutartis neįregistruota. Iš pareiškėjo paaiškinimo, minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas tuo metu dėl užmaršumo bei dėl savo ligos nustatyta tvarka neįregistravo garažo pirkimo-pardavimo sutarties registro įstaigoje. Teismas sprendžia, kad nors pareiškėjas minėto sandorio dėl objektyvių priežasčių neįregistravo laiku, tačiau sandorio sudarymas visiškai atitiko šalių valią: pareiškėjas siekė nupirkti garažą, o pardavėjas parduoti. Pareiškėjas nusipirko minėtą garažą ir sumokėjo už jį reikalaujamą kainą, pardavėja jokių pretenzijų nei dėl kainos, nei dėl nuosavybės teisių neturėjo ir neturi, pareiškėjas visą laiką garažu naudojosi kaip savininkas.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Teismas sprendžia, jog užkirtus kelią pareiškėjui įregistruoti seniai valdomą ir naudojamą turtą, pareiškėjas patirtų neadekvačių praradimų, tokia situacija neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.

Nors CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo, tačiau CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismui nėra nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo principai, atsirastų neproporcingai dideli turto įgijėjo praradimai, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė turi būti ginama ir terminas 1996 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. 1-2096 įregistruoti turi būti atnaujinamas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą įregistruoti Valstybės įmonės „Registrų centre“ 1996 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1-2096, kurios pagrindu jis įsigijo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.