Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-721/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-17Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
1-213-721/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08379-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Nukentėjusysis
N. B.
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Gintaras Gricius
Baudžiamoji byla Nr. 1-213-721/2020Proceso Nr. 1-01-1-08379-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.;1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nukentėjusiajai N. B., kaltinamajam K. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, 45 procentų nedarbingas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą – 2019-11-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. vasario 26 d., 14.10 val., gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.80 promilių neblaivumas), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sugyventine N. B., uždėjęs pagalvę ant fotelyje sėdinčios nukentėjusiosios N. B. veido, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą ir, N. B. pagrasinus, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus, ranka sugriebė už N. B. dešinės rankos riešo ir, sukdamas riešą, atėmė mobilaus ryšio telefoną, kad neišsikviestų pagalbos.

Kaltinamasis K. S., apklaustas teisme, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaaiškino, kad 2020 m. vasario 26 d. apie 10 val., namuose su sugyventine N. B. gėrė alų, iki 13 val. išgėrė 6 ,,pūsles“ alaus 6 laipsnių stiprumo, 1 ,,pūslė“ 1 litro talpos, abu buvo neblaivūs. Su N. B. yra sugyventiniai 8 metus, veda bendrą ūkį, gyvena N. B. priklausančiame name. Su jais kartu gyvena N. B. 19 metų sūnus K. B.. Jis nepamena tiksliai kas atsitiko, kadangi buvo neblaivus. Jie vienas kitą užgauliojo, N. B. kaltino jį neištikimybe, dėl to pradėjo pyktis, ji pagrasino, kad iškvies policiją, gal tada ir pastūmė ją. Priėjęs prie fotelyje sėdėjusios N. B. suėmė jai už plaštakos ir norėjo pasiimti telefoną, ar suko jos plaštaką, nepamena dėl girtumo. Jis nepamenu, kad pagalvę būtų uždėjęs sugyventinei ant veido. Smūgį jai sudavė ir dėl to labai gailisi. N. B. savo priekaištais jį išprovokavo smurtauti. Sudavė smūgį N. B. dėl to, kad ji norėjo policiją iškviesti. Ankščiau jis buvo teistas už smurto naudojimo sugyventinės atžvilgiu. Jis pasiėlgė labai negerai ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi ir nuoširdžiai N. B. atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. S. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. S. apie 8 metus yra sugyventiniai, gyvena jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jos 18 metų amžiaus sūnus K. B.. Anksčiau K. S. yra jos atžvilgiu smurtavęs ne vieną kartą, bet jis smurtauja kada yra išgėręs alkoholio. Kai blaivus, jis yra labai geras žmogus ir padeda dirbti ūkio darbus. 2020-02-26 apie 11 val., su K. S. namuose gėrė degtinę, turėjo 1 litrą, abu buvo neblaivūs. Alkoholį gėrė kambaryje. Apie pietus K. S. pradėjo jai priekaištauti dėl svetimų vyrų, ji susinervino ir, kad nebesipykti, nuėjo į virtuvę, atsisėdo į fotelį. K. S. toliau būdamas kambaryje aiškino, kalbėjo nesąmones, jam žodžiais taip pat atsakinėjusi. Tada K. S. įbėgo į virtuvę ir norėjo jai sėdinčiai koja spirti, ji jam koja spyrusi atgal ir jis nukrito nugara į pečių, susitrenkė galvą. K. S. pradėjo šaukti, kad susitrenkė galvą, šaukė sūnų Kazį, kad kviestų greitąją, nes neva jam praskėlusi galvą. Atėjo Kazys, pamatė, kad nėra praskelta galva ir nuėjo į savo kambarį. Tada K. S. nuėjo į kambarį, pabuvo ramiai ir po kažkurio laiko vėl žodis po žodžio susibarė. K. S. vėl įėjo į virtuvę, rankoje turėjo dekoratyvinę ovalo formos, ploną pagalvę, ją pridėjo prie jos veido ir kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Iš karto K. S. pasakiusi, kad kvies policiją ir nedovanos, dar pasakiusi, kad sėdėjo Alytaus pataisos namuose už smurtą prieš ją ir jau išmoko uždėti pagalvę, kad neliktų kraujosruvų. K. S. jai suėmė už dešinės rankos riešo ir pradėjo sukti, norėdamas atimti telefoną, kad nepaskambintų į policiją. K. S. telefonas buvo kambaryje ant stalo. Kadangi jai skaudėjo riešą, telefoną paleidusi, nes negalėjo iškentėsi skausmo, kai K. S. suko ranką. Atėmęs telefoną, K. S. jį įsikišo į kelnių kišenę bei nuėjo į kambarį. Tada ji, įėjusi į sūnaus Kazio kambarį, paprašė sūnaus telefono bei iš sūnaus telefono iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams abiems nustatė girtumus ir K. S. policijos pareigūnai išsivežė. Ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, ranką ir skruostą skaudėjo, bet medikų pagalbos nereikėjo, civilinio ieškinio byloje nereiškia, tik nori, kad K. S. prieš ją nesmurtautų (b. l. 31-32).

?? 2020-02-28 buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios N. B. ir įtariamojo K. S. , kurios metu pastarasis parodė, kad su N. B. parodymais sutinka, nes dėl didelio išgerto alkoholio kiekio nelabai pamena visų įvykio aplinkybių. Įtariamojo apklausos metu neigęs savo kaltę, bet gali paaiškinti, kad visiškai prisipažįsta, kad pridėjęs pagalvėlę sudavęs vieną smūgį kumščiu N. B. į veidą ir užlaužęs riešą, jį suko tikslu atimti telefoną, kurį akistatos metu atiduoda, nesji buvo pasiėmęs iš nukentėjusiosios. Nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš savo sugyventinę ir jos atsiprašo, daugiau taip nebesielgs (b. l. 35-36).

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su mama N. B. ir patėviu K. S. adresu (duomenys neskelbtini). Mama su patėviu gyvena jau ilgą laiką, šie veda bendrą ūkį, pinigus valdo jie abu. Ne kartą yra buvę, kad tėvai tarpusavyje susipyksta, dėl ko buvo kviečiama policija. Tai dažniausiai kyla dėl vartojamo alkoholio. Kiek žino K. S. ne kartą buvo uždarytas įkalinimo įstaigoje kur atlikinėdavo bausmę dėl smurto prieš jo mamą. 2020-02-26 apie 12 val. 00 min., būnant savo kambaryje išgirdo triukšmą virtuvėje. Atėjęs į virtuvę, mamai ir patėviui liepė nusiraminti ir nebekonfliktuoti, nes šie buvo abu išgėrę ir konfliktavo dėl neaiškių aplinkybių. Tuo metu mamai pasakęs, kad ši išvarytų K. S.. Matė kaip patėvis, stovėdamas virtuvėje, bandė dešine koja spirti mamai, bet ši tuo metu buvo atkišusi koją ir K. S. dėl girtumo susvirduliavo, prarado orientacija ir krito ant grindų bei susitrenkė galvą į pečių. Atsistojęs, jis liepė mamai kviesti greitąją, nes neva pradėjo svaigti galva. Po kelių minučių pasakęs, kad jau nebereikia. Nuėjus jam su mama į kambarį, K. S., būdamas piktas, artėjo link jų, pradėjo grasinti mamai ir jam, kad nužudys, papjaus, pasmaugs. Jis realių veiksmų nesiėmė, todėl patėvio ketinimai jam pasirodė nerealūs. Po šių pasakytų žodžių patėvis, paėmęs į rankas pagalvę, viena ranka laikė ją, o kita kaire ranka vieną kartą trenkė mamai į veidą, į dešinę pusę. Jis tuo metu patėvį nustūmęs, kad šis nebelystų prie mamos. Patėvis, nuėjęs į virtuvę, atsisėdo ir apsiramino (b. l. 44-45).

Informaciniame pranešime ROIK 0120000103848 užfiksuota, kad 2020-02-26 14 val. 13 min. gautas N. B. pranešimas telefonu apie tai, kad sugyventinis mušasi, GMP nereikia, sugyventinis neblaivus namuose (b. l. 12-15).

?? Iš 2020-02-26 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatuo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog sugyventinis K. S. jai be jokios priežąsties sukinėjo rankas, bei, uždėjęs pagalvę ant veido, trenkė jai kumščiu į dešinį skruostą, taip sukeldamas skausmą. Paprašius apibūdinti skausmo stiprumą 10 balų skalėje, įvertino 4 balais iš 10 (b. l. 16-18).

?? Iš Tikrinimo alkotesteriu registracijos žurnalo įrašų kopijos matyti, kad 2020-02-26 14 val. 27 min. N. B. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, o K. S. 14 val. 29 min. nustatytas 2,80 promilių girtumas (b.l. 19).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad K. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, mušdamas sugyventinę, suduodamas jai smūgį kumščiu į dešinį skruostą, nors tai padarė ir pridėjęs prie jos skruosto pagalvę bei sukdamas dešinės rankos riešą, sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad, suduodamas smūgį nukentėjusiajai per veidą, pridėjęs prie jos skruosto pagalvę, kaltinamasis K. S. elgėsi įžūliai, agresyviai, ciniškai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą, piktybiškai tyčiodamasis iš silpnesnės už jį moters, pasinaudojo nukentėjusiosios silpnumu ir negalėjimu tinkamai apsiginti (kaltinamasis aukštesnis nei N. B. ir akivaizdžiai fiziškai stipresnis už ją). Šioje situacijoje K. S. akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiajai, pasinaudojo jos moterišku silpnumu ir negalėjimu tinkamai apsiginti, nesugebėjęs pasirinkti tinkamų veiksmų tarp jų kilusiam žodiniam konfliktui išspręsti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad K. S. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad suduodamas smūgį sugyventinei į veidą bei sukdamas jos ranką, sukels N. B. fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajai N. B. sukėlimu.

Bausmės skyrimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena iš esmės lėmė nusikalstamos veikos padarymą, neneigia ir pats K. S., kuris pripažino, kad būtent išgėręs per daug alkoholio, jis su nukentėjusiaja aiškinosi santykius, jos atžvilgiu smurtavo. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo kaltinamosios didesnį pavojingumą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad nusikalto būdamas anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (BK 27 straipsnis - nusikaltimų recidyvas) ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikoma nesunkiu nusikaltimu, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nukentėjusiosios atsiprašė. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kilus žodiniam konfliktui. Nusikaltimo motyvas buvo siekis išsiaiškinti tarpusavio santykius smurto pagalba. K. S. nusikalto būdamas teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ( b. l. 54-61), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.70-74), psichinių ligų ar narkologijos įskaitose neįrašytas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre konsultuotas psichologo 2020-01-22 Probacijos tarnybos nukreipimu (b. l. 48), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje ( b. l. 49-52).

K. S. padarė tyčinį nesunkius nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį, prieš savo sugyventinę. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas, bet kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, nes praeityje buvo teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Jam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos K. S. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Naują nusikalstamą veiką K. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. nepaisant teismo pastangų įtikinti kaltinamąjį elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Kaltinamojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo (jam 2019-11-19 buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis vėl nusikalto, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė praėjus vos trims mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo). Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už nusikalstamų veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad K. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame BK straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pažymima, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau teismo nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog K. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Anksčiau išdėstytos teismo išvados apie K. S. teistumus bei administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, visus nusikaltimus bei administracinius pažeidimus/nusižengimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o spręsti savo priklausomybės nuo alkoholio problemų jis nelinkęs (nėra jokių duomenų, patvirtinančiu kad jis būtų pradėjęs gydymą, kas, kaip manyti iš K. S. biografijos, yra būtina). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog dar sykį atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. S. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. S. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su 2019-11-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 300, 97 Eur baudos bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi šiuo nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

2020-02-28 K. S. paskirta kardomoji priemonė - periodinė registracija policijos įstaigoje (b.l. 91-93) paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

K. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2020-02-26 18 val. 48 min. (b. l. 87), iš laikinojo sulaikymo paleistas 2020-02-28 09 val. 26 min.(b. l. 90) , todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas (2 dienos) įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką, prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 , 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m lapkričio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams ir 300,97 Eur ( tris šimtus eurų 97 ct ) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones keturių metų ( 4 m.) laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto, t.y. transporto priemonės motorolerio YIBEN YB50QT-9, v/n 03ASK ir motorolerio YIBEN YB50QT-9, valstybinis Nr. 03ASK registracijos liudijimo Nr. E 240650 dokumentų konfiskavimą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, K. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020-02-26 iki 2020-02-28 (2 dienas) išbūtą laiką

K. S. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Nadežda Kiubienė