Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-332/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-17Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
1A-161-332/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08379-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nukentėjusysis
N. B.
Nuteistasis
K. S.
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-332/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08379-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; (S) 1.2.4.6.1; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. B. ir nuteistojo K. S. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta K. S. galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. lapkričio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir 300,97 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta K. S. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės motorolerio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų konfiskavimas.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, K. S. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. vasario 28 d. (2 dienos) išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. S. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. vasario 26 d. 14 val. 10 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.80 promilių neblaivumas), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sugyventine N. B., uždėjęs pagalvę ant fotelyje sėdinčios nukentėjusiosios N. B. veido, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą ir, N. B. pagrasinus, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus, ranka sugriebė už N. B. dešinės rankos riešo ir, sukdamas riešą, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad neišsikviestų pagalbos. Tokiais savo veiksmais K. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusioji N. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama sušvelninti bausmę.

2.1. Skunde nurodo, kad iš dalies ji pati kalta, nes buvo taip pat išgėrusi. Pažymi, jog turi 2 grupės invalidumą negali sunkiai dirbti ir jai reikalinga K. S. pagalba.

3. Nuteistasis K. S. prašo sušvelninti bausmę.

3.1. Pažymi, kad dėl įvykio labai gailisi, daugiau niekada taip nesielgs ir klaidų nekartos. Nurodo, kad N. B. turi stuburo išvaržą, todėl jai reikalinga jo pagalba.

4. Apygardos teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami.

6. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. S. virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sugyventine N. B., uždėjęs pagalvę ant fotelyje sėdinčios nukentėjusiosios N. B. veido, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą ir, N. B. pagrasinus, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus, ranka sugriebė už N. B. dešinės rankos riešo ir, sukdamas riešą, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad neišsikviestų pagalbos. Tokiais savo veiksmais K. S. N. B. sukėlė fizinį skausmą.

8. Pažymėtina, jog K. S. kaltę patvirtina: tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 16), pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka esantys nukentėjusiosios N. B. parodymai, kuriais ji parodė, kad K. S. pridėjo jai prie veido dekoratyvinę pagalvėlę ir kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, nurodė, kad K. S. jau išmoko uždėti pagalvę, kad neliktų kraujosruvų. Be to, K. S. suėmė jai už dešinės rankos riešo, pradėjo sukti, norėdamas atimti iš jos telefoną, negalėjo iškęsti skausmo, todėl telefoną paleido (b. l., 111-112), sūnaus K. B. parodymai, kuriais parodė apie matytą įvyki, tai jog patėvis paėmęs į rankas pagalvę, viena ranka laikę mamą, o kita, kaire ranka vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę. Nurodė, jog patėvis ne kartą atliko bausmę už tai, kad smurtauja prieš N. B., (b. l. 112), akistatos metu duotais parodymais, kuriais K. S. sutiko su N. B. parodymais dėl jai sukelto fizinio skausmo (b. l. 112-113). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, jog K. S. konflikto metu veikdamas tiesiogine tyčia, panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl K. S. paskirtos bausmės

9. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). K. S. teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą, tarp jų ir už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 54–61), naują tyčinį nusikaltimą K. S. padarė, esant neišnykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). K. S. baustas administracine tvarka (b. l. 70–74), nedirba (b. l. 75). Pažymėtina, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad K. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės iš naujo nevertina, be to, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nesuteikia prioritetinės reikšmės prieš kitas aplinkybes nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant dėl apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. S. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

11. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusiajai reikalinga K. S. pagalba ir kad dėl įvykio K. S. labai gailisi, daugiau niekada taip nesielgs ir klaidų nekartos, nemenkina nei kaltininko kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors K. S. buvo suteikta daug progų pasitaisyti, jam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos K. S. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad K. S. ir jo padarytos veikos pavojingumą didina ir tai, kad K. S. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas dėl nusikalstamų veikų padarymo naudojant smurtą to paties nukentėjusiojo – šeimos nario, sugyventinės N. B., atžvilgiu (2015 m. spalio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. rugsėjo 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu). Kaltinamojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo (jam 2019-11-19 buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis vėl nusikalto, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė praėjus vos trims mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą K. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, K. S. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

12. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad K. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė, nei straipsnio sankcijoje nurodomos bausmės vidurkis (BK 140 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Be to, nuteistajam K. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. S. už nusikalstamą veiką paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo K. S.

13. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad K. S. padarė 1 nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo K. S. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Minėta, kad K. S. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas anksčiau teistas, iš jų ir už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Naują nusikalstamą veiką K. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. K. S. ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs taisytis, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad K. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios N. B. ir nuteistojo K. S. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė