- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 2VP-10071-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00969-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š., J. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje G. Š., J. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama paskirti suinteresuotam asmeniui G. Š. už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6668-604/2018, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nustatyta laikina J. P. bendravimo su vaiku A. Š. tvarka. 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas vaiko A. Š. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu G. Š., iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo konstatuota, kad G. Š. nevykdo minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi du savaitgalius (2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2019 m. rugpjūčio 25 d., 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 8 d.) neįvyko numatytas motinos susitikimas su vaiku. Šias aplinkybes patvirtino ne tik išieškotoja J. P., bet ir skolininkas G. Š., kuris 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime nurodė, kad išvyksta pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), todėl J. P., norėdama matytis su vaiku, turi pati atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pasiimti vaiko. Mano, kad išieškotojai vaiko paėmimas penktadienį iš (duomenys neskelbtini) ir grąžinimas sekmadienį, dėl atstumo, sukels sunkumų, ypač jei ji neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Tokiu būdu skolininkas ribojo vaiko ir išieškotojos (vaiko motinos) bendravimą. 2019 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme antstolė siūlė G. Š. susitarti dėl galimybės suderinti kitą J. P. bendravimo su vaikais laiką ir datą, kompensuojant neįvykusius susitikimus su motina, tačiau pasiūlymų negauta. Todėl prašoma išspręsti teismo nutarties nevykdymo klausimą ir, esant pagrindui, paskirti G. Š. baudą už teismo nutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime su antstolės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad gavęs antstolės 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo ir reaguodamas į patvarkymą bei antstolės kontoros darbuotojo skambutį, 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimu informavo antstolę, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. įvykus nelaimingam atsitikimui buityje, susilaužė dešinės rankos plaštaką, ir jam buvo suteiktas nedarbingumas iki 2019 m. rugsėjo 16 d., todėl laikinai su vaiku išvyko pas senelį į (duomenys neskelbtini), kad vaikui būtų sudaryta galimybė laiką praleisti gryname ore, o ne mieste. 2019 m. rugpjūčio 27 d. gavo antstolės patvarkymą dėl duomenų pateikimo, į kurį atsakė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu, pranešdamas, kad jam su vaiku išvykstant pas senelį į (duomenys neskelbtini), J. P. buvo toje pačioje patalpoje, todėl nebuvo pagrindo ją informuoti raštu apie išvykimą; informavo, kad nėra apribojama J. P. galimybė bendrauti bei leisti laiką su sūnumi A. Š.. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi, sūnaus A. Š. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su juo (G. Š.), todėl mano, kad ir faktinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti siejama su vaiko tėvo (G. Š.) faktine gyvenamąja vieta. Nurodė, kad su J. P. sprendžiamas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ar perleidimo vienam iš bendrasavininkų. Pažymėjo, kad neturi pareigos gyventi su J. P. viename bute ir turi teisę gyventi ten, kur nori. Aptariamoje nutartyje nėra nutarta vaiko gyvenamąją vietą susieti su konkrečiu adresu. Mano, kad antstolė neteisingai interpretuoja teismo nutartį, taip suteikdama išskirtines teises J. P.. Pažymėjo, kad nors antstolę ir informavo apie savo sveikatos būklę bei sprendimą išvykti su vaiku laikinai pabūti į kaimą, tačiau antstolė ignoravo tas aplinkybes, nevertino fakto, kad jis su vaiku išvyko laikinam terminui, kas negali būti traktuojama kaip specialus ir ilgalaikis vaiko atribojimas nuo motinos. Antstolė įvertino tik išieškotojai kylančius sunkumus (atstumą, vairuotojo pažymėjimo neturėjimą), kas pažeidžia vaiko tėvų lygių teisių principą. Pažymėjo, kad prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), J. P. su sūnumi bendravo savaitgalį (2019 m. rugpjūčio 9-11 d.) bei iki išvykstant – 2019 m. rugpjūčio 13 d. Įgyvendindamas sūnaus teisę bendrauti su motina, bei savo teisę bendrauti su dukra E. E. Š., gyvenančia su motina, su sūnumi vyko į (duomenys neskelbtini): 2019 m. rugpjūčio 28-29 d., 2019 m. rugsėjo 4-5 d., 2019 m. rugsėjo 13-15 d., 2019 m. rugsėjo 20-22 d. (šiuos duomenis pateikė ir antstolei). Pažymėjo, kad nepaisant to, kad J. P. nesinaudojo jai teismo nutartimi suteikta teise paimti sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, J. P. turėjo galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi, nes jis (G. Š.) sūnų pristatydavo į vaiko motinos gyvenamąją vietą. Mano, kad antstolės pareiškimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi antstolė nepateikė įrodymų, kad jis (G. Š.) nevykdė teismo nutarties, trukdė motinai pasimatyti su vaiku, slėpė vaiką ar kitais būdais ignoravo J. P. prašymus matytis su sūnumi (b. l. 11-13).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir skyrius arba Vaiko teisių apsaugos skyrius) išvadoje pateikė turimą informaciją, susijusią su aptariamos teismo nutarties vykdymu. Nurodė, kad skyriuje 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 11 d. buvo gauti vaiko motinos J. P. pranešimai, kad vaiko tėvas jai neleidžia bendrauti su sūnumi. 2018 m. lapkričio 20 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis J. P. ir G. Š. šeimos situacijos aptarimui, sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame tėvai įsipareigojo pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis, užtikrinti vaikų psichologinį palaikymą. G. Š. įsipareigojo sudaryti sąlygas motinos bendravimui su vaiku, gyvenančiu skyrium. Posėdžio metu nuspręsta šeimai taikyti atvejo vadybos procesą ir teikti šeimai socialinės priežiūros paslaugas. 2018 m. lapkričio 30 d. skyriuje vėl gautas J. P. pranešimas dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. 2018 m. gruodžio 17 d. vykusiame neeiliniame atvejo vadybos posėdyje, tarpininkaujant Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, kartu su tėvais sudarytas susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos šventiniu laikotarpiu, tačiau tas susitarimas faktiškai nebuvo vykdomas. 2018 m. gruodžio 27 d. J. P. informavo skyrių, kad 2018 m. gruodžio 22 d. vaiko tėvas jai sutrukdė bendrauti su vaiku. G. Š. ir J. P. 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 19 d. buvo taikomos mediacijos paslaugos, tačiau bendro sutarimo nepavyko priimti ir tėvai nusprendė ginčą toliau nagrinėti civilinio proceso tvarka teisme. 2019 m. kovo 8 d. skyrius gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pranešimą dėl tėvų konflikto nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir reaguojant į jį, 2019 m. kovo 15 d. buvo vertinamas grėsmės vaikui A. Š. lygis (nustatytas pirmasis grėsmės rizikos lygis). 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. birželio 7 d. J. P. pranešė skyriui, kad vaiko tėvas nesuteikia jai informacijos apie sergantį vaiką. 2019 m. birželio 9 d. J. P. persikėlė gyventi į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir sūnus A. Š.. 2019 m. rugsėjo 10 d. J. P. pranešė skyriui, kad G. Š. nesilaiko teismo nustatytos jos su sūnumi bendravimo tvarkos; vaikas nelanko darželio, yra išvežtas į kaimą pas senelius, todėl motina neturėjo galimybės su juo matytis ir bendrauti 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 8 d. savaitgalį. Vaiko motina paaiškino, kad ten nevyksta autobusai ir ji neturi galimybės ten nuvykti, neturi lėšų vykti samdomu transportu. Išvadoje nurodyta, kad skyrius neturi duomenų apie teismo nutarties nevykdymą 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2019 m. rugpjūčio 25 d. savaitgalį (b. l. 28-30).
Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6668-604/2018, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nustatyta laikina J. P. bendravimo su vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pagal kurią J. P. turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., paimti sūnų A. Š. iš jo faktinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą (vykdomosios bylos l. 3-4). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-534-604/2019, vaiko A. Š. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu G. Š., iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje (vykdomosios bylos l. 42-44).
Antstolė 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo vaiko tėvus, kad vaiko motina J. P., realizuodama savo teisę bendrauti su vaiku, laikydamasi teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, paims vaiką į savo gyvenamąją vietą 2019 m. rugpjūčio 23 d. 17 val. ir grąžins 2019 m. rugpjūčio 25 d. 18 val.; prašė laikytis minėta teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nesudaryti kliūčių vaiko motinai matytis ir bendrauti su vaiku, bei informuoti antstolės kontorą apie įvykusį ar neįvykusį susitikimą su vaiku, nurodant neįvykusio susitikimo priežastis (vykdomosios bylos l. 45-46). G. Š. savo pranešimuose antstolei (2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. (atsakymas į antstolės 2019 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo), 2019 m. rugsėjo 17 d.), paaiškino, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buityje, jam lūžo dešinės rankos plaštaka, dėl ko jam buvo suteiktas nedarbingumas iki 2019 m. rugsėjo 16 d., dėl ko jis nusprendė su vaiku vykti pas senelį į (duomenys neskelbtini), apie tai informavęs ir vaiko motiną, kartu pažymėdamas, kad vietoje nurodytų savaitgalių vaiko motina su vaiku bendravo kitomis dienomis (b. l. 9, 16, 19-20, vykdomosios bylos l. 48-49, 53).
Antstolė 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, kad G. Š. nevykdo minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi du savaitgalius (2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2019 m. rugpjūčio 25 d., 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 8 d.) neįvyko numatyti motinos susitikimai su vaiku (vykdomosios bylos l. 55-56).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismas pažymi, kad teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemia tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi buvo nustatyta laikina išieškotojos J. P. bendravimo su vaiku A. Š., gyvenančiu su tėvu G. Š., tvarka. Teismo nutartis pateikta vykdyti antstolei T. Gerasimovič. Iš bylos medžiagos matyti, jog išieškotoja J. P. 2019 m. rugpjūčio 25 d., 2019 m. rugsėjo 9 d. informavo antstolės kontorą, kad pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2019 m. rugpjūčio 25 d. bei 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 8 d. turėję įvykti vaiko ir motinos susitikimai neįvyko, vaikas nebuvo perduotas jo faktinėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). G. Š. savo pranešimuose antstolei (2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 17 d.), kaip ir teismui pateiktame atsiliepime, iš esmės patvirtino minėtas faktines aplinkybes (dėl neįvykusių susitikimų), paaiškindamas, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buityje, jam lūžo dešinės rankos plaštaka, dėl ko jam buvo suteiktas nedarbingumas iki 2019 m. rugsėjo 16 d., dėl ko jis nusprendė su vaiku vykti pas senelį į (duomenys neskelbtini), apie tai informavęs ir vaiko motiną, kartu pažymėdamas, kad vietoje nurodytų savaitgalių vaiko motina su vaiku bendravo kitomis dienomis (2019 m. rugpjūčio 28-29 d., 2019 m. rugsėjo 4-5 d., 2019 m. rugsėjo 13-15 d.). Tokiu būdu, tiek išieškotoja, tiek pats G. Š. patvirtino, kad minėtus du savaitgalius vaiko susitikimai su motina neįvyko. Be to, ir iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pateiktos informacijos, pastebėtina, kad ir anksčiau skyrius gaudavo pranešimų iš vaiko motinos apie teismo nutarties nevykdymą, dėl ko su šeima dirbo ir specialistai, teikė šeimai pagalbą.
Nesutikdamas su antstolės pareiškimu, G. Š. akcentavo aplinkybę, kad aptariamoje nutartyje nėra nutarta vaiko gyvenamąją vietą susieti su konkrečiu adresu, todėl faktinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti siejama su vaiko tėvo (G. Š.) faktine gyvenamąja vieta. Visgi, bylos duomenys (G. Š. pateikti gyvenamosios vietos duomenys atsiliepime teismui, jo 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas antstolei (b. l. 19), kuriame jis nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 17 d. vaiko motina iš esmės gyveno toje pačioje vietoje kaip ir vaikas su tėvu) patvirtina, kad vaiko tėvo, kaip ir vaiko, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo vaiko faktine gyvenamąja vieta laikyti jo senelio namus, kur vaikas lankosi epizodiškai. Vadinasi, vykdant teismo nutartį, vaiko motina neturėjo pareigos vykti vaiką paimti iš (duomenys neskelbtini).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo G. Š. tinkamai nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2019 m. rugpjūčio 25 d. bei 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 8 d. turėję įvykti vaiko ir motinos susitikimai neįvyko, ir jo nurodyti argumentai (dėl G. Š. sveikatos būklės, galimybės vaikui laiką praleisti gryname ore, vaiko faktinės gyvenamosios vietos ar aplinkybės, kad vaiko motina bendravo su vaiku kitomis nei teismo nutartyje nustatytomis dienomis) negali būti vertinami kaip objektyviai pateisinantys minėtos nutarties nevykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, taip pat tai, kad G. Š. anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, teismas už šioje byloje aptartą teismo nutarties nevykdymą skiria suinteresuotam asmeniui G. Š. vienkartinę 100 Eur baudą išieškotojos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais,
nutaria:
Patenkinti antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą ir paskirti suinteresuotam asmeniui G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6668-604/2018, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevykdymą, 100 Eur dydžio baudą išieškotojos J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.