- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- PK-145-239/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Nukentėjusysis
- Ž. L.
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. P., gim. (duomenys neskelbtinis), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba A. V. personalinėje įmonėje vairuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
kaltinamasis 2013 m. liepos 21 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), dėl savitarpio nesutarimų priėjęs prie Ž. L. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į kairįjį žandikaulį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, žino, kad pastarasis dirba prie kaimyno M. L. statomo namo. Keletą dienų prieš įvykį K. P. žmona skundėsi, kad kaltinamasis ją įžeidinėja, išvadino necenzūriniais žodžiais. 2013-07-21 pamatęs Ž. L. dirbantį prie kaimyno namo, nutarė su juo pasikalbėti. Kaimynui M. L. pakvietus nukentėjusįjį, K. P. bandė su juo kalbėtis, klausė Ž. L., kaip jis kalba su moterimis, bet Ž. L. nesileido į kalbas. Ir K. P. pasišalino. Kaltinamasis neigia sudavęs Ž. L. smugį. Teigia, kad su nukentėjusiuoju tik apsižodžiavo ir jį tik atstūmė nuo savęs, jokio smūgio į žandikaulį nesudavė. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis K. P. kaltu ir neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Privatus kaltintojas nukentėjusysis Ž. L. parodė, kad 2013-07-21 atvyko apžiūrėti statybos darbų eigos M. L. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Būnant Ž. L. pirmame aukšte, o M. L., tuo metu buvo namo rūsyje, jį pakvietė, sakydamas, kad kaimynas nori su manimi pasikalbėti. Nukentėjusiajam nusileidus laiptais, prie jo priėjo K. P., ir, sakydamas, kad išmokys mane kalbėtis su jo žmona - smogė vieną smūgį kumščiu į veidą, į kairįjį žandikaulį. K. P. po smūgio sudavimo iš karto apsisuko ir nuėjo. Po suduoto smūgio Ž. L. nukrito, buvo praradęs sąmonę, jautė skausmą. Tarp Ž. L. ir kaltinamojo žmonos buvo pokalbis dėl statomo automobilio ties įvažiavimu prie namo, nes nukentėjusysis buvo pastatęs prie įvažiavimo savo automobilį. Tačiau jokių įžeidžiančių žodžių Ž. L. nepasakė kaltinamojo žmonai. Prašo priteisti 10000 Lt. neturtinės žalos, nes dėl pavartoto fizinio smurto Ž. L. jautė skausmą, tris dienas buvo nedarbingas, jautėsi morališkai sutrikdytas, negalėjo veikti tai, ką buvau suplanavęs, patyrė psichologinį pažeminimą, jaučiasi pažemintas prieš pažįstamus. Turtinės žalos priteisti neprašo. Prašo priteisti 3000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų..
Sutinkamai su byloje esančiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio medžiaga Nr. 87-AT-00553-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurioje randasi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pranešimas apie tai, kad į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl 2013-07-21 padaryto veido sumušimo kreipėsi Ž. L., (b. l. 64).
Iš byloje esančio 2013-09-12 Ž. L. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2013-07-21 Ž. L. buvo padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs patinimu ir skausmingumu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, vienu trauminiu poveikiu, tikėtina, smūgiuojant kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14p (b. l. 74).
Apklaustas liudytoju M. L. parodė, kad kaltinamasi kaimynas, o nukentėjusysis atlieka kai kuriuos darbus jų statomame name (duomenys neskelbtini). 2013-07-21 atėjo K. P. pasiaiškinti santykių su Ž. L., nes prieš tai buvo įvykęs konfliktas tarp kaltinamojo žmonos ir Ž. L.. . Atėjęs K. P. prašė pakvieti žmogų, kuris kalbėjosi su jo žmona. Priėjus Ž. L., kaltinamasis, sakydamas, kad „aš pamokysiu kaip reikia kalbėtis su moterimi“ ir sudavė smūgį į Ž. L. į veidą. Viskas vyko labai greitai. Ž. L. nebandė apsiginti, nebandė suduoti smūgį, jis suklupo. Sudavęs smūgį, K. P. iš karto pasišalino.
Apklausta liudytoja R. L. parodė, kad nukentėjusysis Ž. L. jų statomame name įrenginėjo laiptus, o kaltinamasis K. P.-kaimynas. 2013-07-21 atvažiavus Ž. L., atėjo P. P. ir paprašė pakviesti nukentėjusįjį. Vyras Marius nuėjo kartu su K. P.. Greitai liudytoja išgirdo trinktelėjimą ir išbėgusi iš pavėsinės matė, kaip K. P. sudavė smūgį Ž. L.. Matė, kad po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Sutinkamai su R. L., K. P. iš viso sudavė du smūgius Ž. L.: pirmojo ji nematė, bet girdėjo tik trinktelėjimą, o antro smūgio sudavimą Ž. L. matė.
Liudytojas A. S. apklaustas liudytoju parodė, kad jis kaltinamojo kaimynas. kaltinamasis - kaimynas, o nukentėjusiojo nepažįsta. Pernai, liepos 21 dieną atėjęs kaltinamasis sakė, kad vyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo, kad jie apsižodžiavo. Liudytojas mano, kad K. P. kalbėjo ir apie „apsistumdymą“.
Liudytojas V. I. apklaustas liudytoju parodė, kad kaltinamasis – kaimynas, nukentėjusiojo nepažįsta. Liudytojas statosi namą ir 2013 m. liepos mėnesį buvo atvykęs pasižiūrėti kaip vyksta darbai. Sutiko kaltinamojo žmoną ir pastaroji skundėsi, kad įvyko konfliktas su dirbančiu statybininku. Sakė, kad ją išvadino įvairiais žodžiais, sakė, kad ji praneš policijai. Tuo metu kaltinamasis buvo išvykęs į reisą, o sugrįžęs nuėjo pasiaiškinti. Dėl ko įvyko konfliktas tap kaltinamojo žmonos ir nukentėjusiojo –V. I. nežino, lyg dėl automobilio, statymo prie tvoros. V. I. nematė konflikto, kuris įvyko tarp K. P. ir Ž. L., girdėjo tik balsus. Praeidamas kaltinamasis pasakė, kad „pasibarėme, pasistumdėme“. Apie smūgių sudavimą nieko neminėjo.
Nors kaltinamasis K. P. tiek taikinamojo posėdžio metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai, jo kaltė pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Kaip parodė kaltinamasis K. P., pamatęs, kad nukentėjusysis atvažiavęs pas kaimyną M. L., nuėjo pas nukentėjusįjį pasiaiškinti, kodėl pastarasis įžeidinėja jo žmoną. Kaltinamasis neigia bet kokių smūgių sudavimą Ž. L., teigdamas, kad jį tik pastūmė. Tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, todėl, priimdamas nuosprendį, jais nesivadovauja. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju privatus kaltintojas Ž. L. parodė, kad tik jam nusileidus laiptais į namo rūsį, kaltinamasis, sakydamas, kad „išmokys elgtis su jo žmona“ sudavė vieną smūgį į veidą. Iš viso kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį, pataikydamas į kairįjį žandikaulį. Nuo pirmojo smūgio Ž. L. apsigynė. Kad K. P. vartojo fizinį smurtą Ž. L. atžvilgiu-patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. ir R. L.. Minėti liudytojai parodė, kad kaltinamasis, priėjęs prie Ž. L. sudavė smūgį ranka į veidą. Kad Ž. L. buvo sužalotas-patvirtina ir byloje esantis Ž. L. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2013-07-21 Ž. L. buvo padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs patinimu ir skausmingumu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, vienu trauminiu poveikiu, tikėtina, smūgiuojant kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų apie tai, kad Ž. L. būtų sužalojęs kitas asmuo, o ne K. P., teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo K. P. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl K. P. kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. .
Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
Teismas, skirdamas bausmę K. P. atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, Taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, charakterizuojamas teigiamai.. Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad K. P. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas artimas šios bausmės sankcijos minimumui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. L. civilinis ieškinys dėl 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo žymiai per didelis ir mažintinas iki 500,00 Lt. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, jautėsi morališkai sutrikdytas, negalėjo veikti tai, ką buvau suplanavęs, patyrė psichologinį pažeminimą, jautėsi pažemintas prieš pažįstamus, kad kurį laiką jautė fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą.. Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, buvo suduotas vienas smūgis į kairės pusės apatinį žandikaulį, sužalojimas pasireiškė patinimu, skausmingumu.
Be to, Ž. L. prašo priteisti 3000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Tokio dydžio Ž. L. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str.).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Priteisti iš K. P. 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3000,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir Ž. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.