Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis dėl Bendrųjų sutarties sąlygų nepaskelbimo CVP IS bei įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras viešajame pirkime „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas).

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodo, kad nepritaikius prašomų priemonių ir toliau vykdant pirkimą pagal neteisėtas sąlygas, gali baigtis pirkimo procedūros, ir tokiu atveju pirkimo sutartis su potencialiu tiekėju pagal neteisėtas pirkimo sąlygas bus sudaryta neteisėtai.

3. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimą dėl Pirkimo sąlygų. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės 2023 m. gruodžio 13 d. pateiktais atsakymais, nustatė, jog centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) nėra paskelbtos Bendrosios pirkimo sutarties sąlygos, kuriomis vadovaujantis atsakovė vykdo Pirkimą, ir 2023 m. gruodžio 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. 2023 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą atsisakyti nagrinėti pretenziją, nes ji pateikta nesilaikius ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“, pirkimo Nr. 697318, procedūras.

5. Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės viešojo pirkimo „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu pirkimas“ pirkimo sąlygų teisėtumą, nes Bendrosios sutarties sąlygos nėra paskelbtos CVP IS. Pirkimo sąlygų paskelbimo ir perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tai, koks Bendrosios sutarties sąlygų paskelbimas yra teisėtas, bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus bei argumentus. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko leistiną ir įmanomą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas – pareikšta siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo procedūrų nutraukimo.

6. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas.

7. Teismas, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis), tenkino ieškovės prašymą ir iki įsiteisės sprendimas šioje byloje taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, kol ginčas bus išspręstas iš esmės. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 423⁷ straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirkimo objektas (požeminė automobilių saugykla) yra susijęs su kitu atsakovės įgyvendinamu objektu – teatro pastato statyba, kuri finansuojama iš Europos sąjungos struktūrinių fondų. Sustabdžius Pirkimo procedūras, pirkimo objekto įvykdymas nusikels neribotam laikui, todėl negalės būti eksploatuojamas teatro pastatas. Dėl to nebus spėta įsisavinti ES lėšų, skirtų teatro statybai, o atsakovei bus pritaikytos finansinės korekcijos, todėl viešas interesas nukentės daugiau nei tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Tokiu atveju sankcijos pinigine išraiška neabejotinai būtų didesnė nei ta ekonominė nauda, kurią galėtų gauti perkančioji organizacija iš didesnės konkurencijos šiame pirkime.

9.2. Jei pirkimas bus sustabdytas, atitinkamai nusikels neribotam bei neapibrėžtam laikui požeminės automobilių saugyklos statybos darbai, be kurių nebus galima užbaigti teatro pastato statybos darbų ir pradėti jo eksploatacijos, o laikinai apribotas eismas Danės gatvėje ir toliau didins susisiekimo su Klaipėdos senamiesčių problemas.

9.3. Ieškovės teisės nėra niekaip pažeidžiamos. Nepriklausomai nuo to, ar Pirkimo dokumentai paskelbti tinkamai ar netinkamai, ieškovės galimybė laimėti Pirkimą nei padidėjo, nei sumažėjo.

9.4. Ginčo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su ribojimu patirti nepagrįstą ir neracionalų lėšų panaudojimą, kadangi viso Pirkimo procedūros jau yra atliktos, jau net ir pasiūlymų pateikimo terminas yra pasibaigęs. Jei ieškovė ieškinį būtų pateikusi dar iki pasiūlymo termino pabaigos ar vos tik paskelbus Pirkimo sąlygas, būtų galima kalbėti apie tai, kad pirmiau reikia išnagrinėti ieškinį ir galimai nebegaišti laiko bei be reikalo nebenaudoti žmogiškųjų išteklių toliau vykdant Pirkimą, tačiau ginčo atveju visas darbas jau padarytas, Pirkimo procedūros jau baigiamojoje stadijoje.

10. Ieškovė UAB „Tilsta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ginčo atveju dvigubo mokėjimo situacija objektyviai net negalėtų susiklostyti ir šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju dvigubo mokėjimo atsiradimo tikimybė yra akivaizdi, kadangi, nesustabdžius Pirkimo procedūrų, jos baigsis ir neišvengiamai bus sudaryta Pirkimo sutartis su neteisėtai Pirkimo laimėtoju išrinktu asmeniu. Vėliau ginčijant tokį atsakovės sprendimą tai reikš nuostolių atlyginimą ieškovei ir apmokėjimą už sutartį neteisėtai Pirkimo laimėtoju išrinktam asmeniui, todėl atsakovė du kartus mokės už sutartį ir valstybės lėšos bus išleistos visiškai neracionaliai.

10.2. Šiuo atveju jokių išskirtinių ir specifinių aplinkybių, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, nėra. Nors teatras visuomenei yra svarbus ir reikalingas, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbiau užtikrinti visuomenės poreikį racionaliai ir skaidriai vykdyti viešuosius pirkimus bei panaudoti biudžeto lėšas.

10.3. Ieškovės pateiktas ieškinys yra tinkamai pagrįstas, kadangi atitinka CPK 135 ir 423³ straipsniuose nustatytus ieškinio turinio ir formos reikalavimus; ieškinys yra pagrįstas ieškovės poziciją pagrindžiančiais įrodymais; pasirinktas konkretus, adekvatus ir teisėtas teisių gynimo būdas – pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis dėl bendrųjų sutarties sąlygų nepaskelbimo CVP IS bei nutraukti Pirkimo procedūras, kuris atitinka ginčo faktinę situaciją ir gali būti bei turėtų būti tenkinamas nagrinėjamoje byloje. Taigi išvados dėl prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio nepagrįstumo objektyviai negalima daryti.

10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama uždrausti atlikti bet kokius veiksmus Pirkimo procedūrose, nes pagal imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias Pirkimo sąlygas nei parengiamieji, nei bet kokie kiti veiksmai vykti negali. Aplinkybė, kad atsakovė mano, jog ji gali toliau rengtis Pirkimo sutarties sudarymui ir netgi prašo teismo sudaryti jai tokias galimybes, tik patvirtina, kad atsakovė nėra suinteresuota tinkamu viešojo pirkimo procedūrų vykdymu ir yra pasiryžusi vykdyti Pirkimą pagal imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias sąlygas, siekiant kuo skubesnio Pirkimo sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė įrodymus – Teatro techninio projekto sprendinius, Rangos sutartį, 2018 m. liepos 5 d. požeminės parkavimo aikštelės įrengimo sutartį, 2018 m. spalio 2 d. papildomą susitarimą, 2017 m. birželio 15 d. Detalaus plano įgyvendinimo sutartį, 2023 m. Klaipėdos muzikinio teatro finansinės ataskaitos aiškinamąjį raštą, projekto finansavimo ES lėšomis sutartį. Šiais duomenimis atsakovė grindžia skundo argumentus dėl pasekmių, kurias gali sukelti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformuojant atsakovės (CPK 147 straipsnis), todėl pastaroji iki šio procesinio klausimo išsprendimo neturėjo galimybės teismui pateikti savo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, pripažįsta egzistuojant pagrindą priimti pateiktus apeliantės duomenis ir juos vertinti sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo labiau kad ieškovei šie duomenys buvo pateikti ir ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

16. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes atsakovė galėtų baigti Pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su asmeniu, pripažintu pirkimo laimėtoju.

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantė, ginčydama teismo išvadas, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių aiškių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantės teigimu, Pirkimo objektas yra reikšmingas visuomenei, todėl egzistuoja viešasis interesas, kad Pirkimas būtų užbaigtas operatyviai. Taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu Pirkimo procedūros liks sustabdytos, ji galimai patirs reikšmingų nuostolių dėl pritaikytų finansinių korekcijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o apeliantė šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

21. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius ieškovės vykdomo Pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su Pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

24. Teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kurio objektu yra Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbai su darbo projekto parengimu. Be požeminės automobilių stovėjimo saugyklos negalės būti eksploatuojamas kitas atsakovės statomas pastatas – Klaipėdos muzikinis teatras, kurio statybai finansavimas yra skirtas iš ES biudžeto lėšų. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymų Nr. 1K-316 pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-V-304 priemonę „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su VŠĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2020 m. sausio 10 d. pasirašė sutartį projekto „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas“ finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 2020 metais gauta 3 135 635,09 Eur, iš jų: 1 203 383,94 Eur iš ES fondo, 1 932 251,15 Eur iš valstybės biudžeto fondo. Per 2021 metus pagal pateiktus mokėjimo prašymus VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ gauta 1 799 353,51 Eur, iš jų: 690 550,10 Eur iš ES fondo, 1 108 803,41 Eur iš valstybės biudžeto fondo. Per 2022 metus pagal pateiktus mokėjimo prašymus VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ gauta 3 333 255,38 Eur iš ES fondo. Per 2023 m. III ketv. gauta 3 509,03 Eur iš ES fondo. ES programa po pratesimo turi būti baigta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovės teigimu, dėl to, kad Klaipėdos muzikinis teatras negalės būti eksploatuojamas, atsakovei bus skirtos finansinės korekcijos nuo teatro statybai ES biudžeto skirtų lėšų sumos, todėl nukentės viešas interesas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias bylos faktines aplinkybes, sutinka su apeliante, kad vykdomas viešasis pirkimas yra svarbus ir yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau vien ši aplinkybė, per se nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Taip pat poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad dėl to, jog teatras negalės būti eksploatuojamas, atsakovei bus skirtos finansinės korekcijos nuo teatro statybai ES biudžeto skirtų lėšų sumos.

27. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad Pirkimo objektas buvo planuojamas nuo 2015 metų, t. y. prieš 7 metus. Teatras pradėtas statyti 2018 metais, tai yra prieš 5 metus ir jau tuo metu atsakovei buvo žinoma, kad teatras negalės būti eksploatuojamas nesant požeminės automobilių saugyklos, kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ sutartis dėl projekto „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas“ finansavimo buvo pasirašyta 2020 m. sausio 10 d. Pagal šią sutartį visi vykdant projektą turimi atlikti darbai, įskaitant ir pirkimo objektą sudarančius darbus, turėjo būti užbaigti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Apie atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą ginčo pirkimą buvo paskelbta tik 2023 m. lapkričio 17 d. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad finansines korekcijas atsakovė galėtų patirti būtent dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes, net ir tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, visi projekto numatyti darbai iki 2023 m. gruodžio 31 d. vis tiek užbaigti nebūtų.

28. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neribotam bei neapibrėžtam laikui nusikels požeminės automobilių saugyklos statybos darbai ir bus uždarytas eismas Danės gatve, nes, įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸, 423⁹ straipsniai), Pirkimo objekto įgyvendinimas dėl šio ginčo nusikeltų tik kelių mėnesių laikotarpiui, o tai nėra ilgas ir neapibrėžtas terminas, kaip teigia atsakovė.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus atsakovės atskirojo skundo argumentus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.