- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 1-221-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05137-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus raj., nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) asistentu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. buvo kaltinamas tuo, jog nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2022 m. vasario 11 d., apie 22.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, nustumdamas nukentėjusiąją M. G. nuo čiužinio, dėl ko ji nukrito ant grindų, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinio peties nugariniame paviršiuje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, be to, delnu vieną kartą suduodamas nukentėjusiajai per dešinę šlaunį, taip tyčia sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais I. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. K. buvo kaltinamas tuo, jog nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis 2022 m. vasario 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kojomis ir rankomis nustumdamas nukentėjusiąją M. G. nuo čiužinio, dėl ko ji nukrito ant grindų, ir suduodamas ranka vieną kartą nukentėjusiajai per galvą, trenkdamas nukentėjusiosios galvą į grindis, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą viršugalvyje, pereinančią į galvos dešinę pusę, taip veikdamas tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. G. sveikatą.
Šiais savo veiksmais I. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje .
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. K. nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d., penktadienį, apie 21.30 val., susitiko su M. G. ir leido kartu savaitgalį jo bute. Tą dieną tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Šeštadienį jis apie 9 val. išvažiavo į darbą ir į namus grįžo apie 22-23 val. Viskas tarp jų buvo gerai, tačiau naktį iš šeštadienio į sekmadienį tarp jų prasidėjo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, dabar jau nepamena, bet gali būti, kaip kad nurodė nukentėjusioji - dėl sumuštinio. Jie dažnai pykdavosi dėl smulkmenų. Dar iki nagrinėjamo įvykio jie su nukentėjusiąja dažnai konfliktuodavo, jis norėjo skirtis su nukentėjusiąja, tačiau to padaryti niekaip nepavykdavo, nes nukentėjusioji tai laukdavo jo prie namų, tai skambindavo jam per dieną po 50 kartų ir jam niekaip nepavykdavo nutraukti su ja santykių. Ji vis įkalbėdavo jį tęsti santykius, sutardavo, kad M. G. prieš jį nebesmurtaus – nes ji jį draskydavo, griebdavo už plaukų, o jis pažadėdavo neberėkti ant jos, nes jis rėkdavo dažnai, o jai tas nepatikdavo. Jis norėjo skirtis su M. G. Taigi, konfliktas tarp jų kilo ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį, sekmadienio rytą jis išvažiavo iš darbo, o grįžęs iš darbo apie 11 val. nuėjo miegoti. M. G. tai nepatiko, ji pradėjo jį kratyti, priekaištavo, kad jis nebendrauja, tačiau jis į tokį nukentėjusiosios elgesį nekreipė dėmesio. Jis atsigulė ant čiužinio, gulėjo ant pilvo, veidu į pagalvę, siena jam buvo iš kairės pusės. Priėjo M. G., pajuto, kad ji atsisėdo jam ant nugaros, juosmens, bandė kalbėtis su juo, tačiau jis ją ignoravo. Nepamena, apie ką ji kalbėjo, ji tiesiog norėjo pasikalbėti. Tada pradėjo tampyti jį už rankos, pečių, pradėjo rauti jam plaukus. Tai nebuvo pirmas kartas, kai M. G. jam raudavo plaukus. Tąkart iš užpakalinės galvos pusės jam išrovė plaukus, jam labai skaudėjo dėl ko jis refleksiškai apsisuko, t. y. truputį pakėlė savo kūną, atsiremdamas ant rankos, o kita ranka apsiversdamas nustūmė M. G., kuri sėdėjo ant jo nugaros, M. G. nukrito ir stipriai susitrenkė. Kadangi čiužinys buvo vos 15 cm aukščio, jis net nepagalvojo, kad M. G. taip stipriai atsitrenks. Paties atsitrenkimo jis nematė, tik suprato iš garso, kad atsitrenkimas buvo stiprus. M. G. krito ant dešinės pusės. Kai M. G. nukrito, jis padavė jai telefoną, kad kažkam paskambintų, pasakytų, kas atsitiko, manė, kad M. G. tikrai vaidina neva užsigavusi. Jis negalėjo apsispręsti, ar tikrai reikia jai greitosios, ar čia vaidyba. M. G. gulėdama paskambino į greitąją, prisistatė, pasakė savo vardą ir pavardę, pasakė adresą. Jis tuo metu nuėjo į virtuvę ir pasidarė arbatos. M. G. numetė telefono ragelį ir atėjo pas jį, klausė, kur ji yra. Jis jai pasakė adresą - (duomenys neskelbtini), Vilnius, pasakė jai, kad atvažiuoja greitoji ir kad jis ją nustūmė. Vėliau M. G. pradėjo greitai vaikščioti po butą ir klausė, kur ji. Tada M. G. nukrito prie tualeto, tuomet jis jau išsigando, nes M. G. gulėjo ant nugaros, jai pradėjo bėgti seilės, jis nuvalė jai veidą. Tuomet M. G. vėl atsistojo, paėmė telefoną ir pradėjo bėgioti po butą. Išbėgo į laiptinę, skambino savo tėvui. Jis priėjo prie jos, o ji pradėjo rėkti ir išbėgo iš namo. Priėjo žmonės ir klausė, kas jai. Jis taip pat išbėgo į lauką, nes ji buvo tik su šortais, maikute. Jam vienas praeivis sakė, kad jai reikia duoti vandens ir klausė, ką ji pavartojo. Ji tikrai nieko nevartojo, tačiau jam užkibo ta mintis. Vėliau atvažiavo greitoji. Skambino jos motina, jis jai pasakė, kad tik ką grįžo iš darbo. Niekam nesakė, kad nustūmė M. G., nes niekas to neklausė. M. G. mama paklausė, kas nutiko, bet jai pasakė, kad tik ką grįžo iš darbo. Taip pasakė, nes pagalvojo, kad jeigu jis pasakys, kad nustūmė M. G., tai pastarosios tėvai to neištvers. Po to atvažiavo greitoji, jis atnešė M. G. daiktus, o pats išvažiavo pas savo tėvus, nes suprato, kad niekuo negali padėti. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis norėjo nutraukti santykius su nukentėjusiąja ir suprato, kad geriau nebus, nes manė, jog po šio įvykio nukentėjusioji jau tikrai nenorės bendrauti su juo. Ši situacija buvo kaip ir jų santykių pabaiga, taškas, kurį jis padėjo nenorėdamas. Smūgio nukentėjusiajai ar smurto prieš nukėntėjusiąją tikrai nebuvo. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė ir tai, kad vasario 11 d. prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, tai nukentėjusioji dažnai jį už plaukų tampydavo, o jis jai už tai suduodavo per rankas tiesiog, tačiau tą penktadienį prieš nukentėjusiąją smurto nebuvo, jos nuo čiužinio nenustūmė, galėjo nebent suduoti per rankas, kai ji jam tampė už plaukų. Kaltinamasis atsakydamas į klausimus nurodė, kad jis nesutinka su jam pareikštu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, kadangi jis, nors ir nustūmė nukentėjusiąją, tačiau tai buvo gynyba.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d. apklaustas įtariamasis I. K. nurodė, kad parodymus duos vėliau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57-59).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 16 d. apklaustas įtariamasis I. K. nurodė, kad su M. G. jie nebuvo sugyventiniai, bendro ūkio nevedė, tačiau buvo pora, susitikinėdavo, kartais ji atvažiuodavo pas jį į jo šeimos butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su M. G. draugavo metus ir du mėnesius, tačiau pastaruoju metu daug pykdavosi. 2022 m. vasario 12 d. M. G. pas jį atvažiavo. Tą dieną jie daug pykosi, tiksliai dėl ko pykosi, pasakyti negali, M. G. buvo gana agresyvi, konfliktų metu jį draskydavo, taip pat ir 2022 m. vasario 12 d. Jie taip pykosi maždaug iki 3 val. nakties. Tada keletą valandų jis išmiegojo ir išėjo į darbą. Tą dieną, t. y. 2022 m. vasario 13 d., jį iš darbo paleido anksčiau, apie 11.00 val. Iš darbo jis nuvažiavo namo ir grįžęs iškart nuėjo miegoti. Tuo tarpu M. G. buvo virtuvėje, išgirdusi, kad jis grįžo, ji atėjo į kambarį, kur jis atsigulė ant čiužinio. Ar ji ką sakė, negali pasakyti, ignoravo ją nenorėdamas pradėti konflikto, tada ji atsisėdo jam ant nugaros, paėmė abiem rankomis už plaukų, jis tuo metu gulėjo ant pilvo. Paėmusi už plaukų ji pradėjo juos tąsyti, dėl tokių M. G. veiksmų jis juto skausmą. Jis apsivertė ant nugaros, apsiversdamas, kairės rankos alkūne, ją nustūmė nuo savęs. Jis su alkūne jai nesmūgiavo, tiesiog įrėmė alkūnę į ją ir nustūmė. Taip pasielgė tam, kad ji nustotų tąsyti jo plaukus, nes jam skaudėjo. Kai M. G. nustūmė, ji nugriuvo ant grindų, nematė, kaip ji pargriuvo, tačiau girdėjo trinktelėjimą, galimai ji atsitrenkė galva į grindis. Daugiau į nieką ji atsitrenkusi nebuvo, tačiau mano, kad ji atsitrenkė su galva, taip sprendė iš garso. Ji pradėjo verkti, paėmė telefoną, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, kažkiek kalbėjo su operatore, o paskui tiesiog padėjo ragelį. Po to ji tiesiog gulėdama padėjo telefoną, nesikėlė, toliau gulėjo ant grindų. Jis asmeniškai kažkokių sužalojimų ar kraujo tuo metu nematė. Ji sąmonės praradusi nebuvo, tiesiog gulėjo, o praėjus daugmaž minutei, ji atsistojo, o jis nuėjo į virtuvę. Ji atėjusi į virtuvę, pasakė, kad skauda galvą. Jis atsakė, kad kviestų greitąją, jei jaučia skausmą. Ji pradėjo elgtis neadekvačiai, vis verkė, rėkė, greitai vaikščiojo po butą, tada nugriuvo koridoriuje ir pradėjo leisti seiles iš burnos, tačiau jam pasirodė, kad ji vaidina. Dar apie minutę pagulėjus, jis paėmė rankšluostį, nuvalė jai veidą ir paklausė, kuo jis gali jai padėti, ji jam neatsakė, tada ji paėmė telefoną ir pradėjo skambinti savo giminėms, tėvams. Vėl isteriškai vaikščiojo po butą. Kiekvieną kartą, kai jis norėjo prie jos prieiti, ji į telefoną rėkė prašydama pagalbos, sakė, kad bijo, nežino kur randasi. Jam pabandžius dar kartą prie jos prieiti, norint suteikti pagalbą, ji tuomet neapsirengusi, basa, su maike ir šortais išbėgo iš buto, pradėjo leistis laiptais šaukdama „padėkite“. Jis paskui ją nėjo, liko bute, pro langą pamatė, kaip ji pradėjo bendrauti su žmonėmis, pagalvojo, kad gal ji jau kiek apsiramino ir nuėjo taip pat į lauką. Išėjus iš buto, jo žmonės paklausė, ar jai viskas gerai, ar ji nevartojo kokių narkotinių medžiagų. Kiek jis žino, ji nevartoja narkotinių medžiagų, bet tuometinis jos elgesys tikrai buvo neadekvatus, galimai žmonės todėl ir paklausė. Kažkas iš praeivių iškvietė greitąją. M. G. nebuvo nurimusi, vis vaikščiojo po kiemą, kol neatvažiavo greitoji pagalba. M. G. buvo pasodinta į greitosios automobilį ir pradėjo rėkti, rodydama į jį pirštu, jog jis jai trenkė. Jis nuėjo pas greitosios vairuotoją, paklausė, kuo gali būti naudingas. Vairuotojas paprašė atnešti M. G. daiktus, jis juos atnešė, perdavė vairuotojui, tada greitoji M. G. išsivežė į ligoninę. Jis M. G. į galvą nesmūgiavo, sugriebęs galvos nebuvo, juolab nebuvo galvos trenkęs į grindis. Tiesiog, kai ji tampė jį už plaukų, jis atsisukdamas alkūne ją nustūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susitrenkė galvą. Su alkūne į galvą pataikęs nebuvo, kai ją nustūmė, tai alkūnę buvo įrėmęs į jos kairį petį. Atsižvelgiant į tai, jis prisipažįsta iš dalies, t. y. nepripažįsta, kad buvo ją sugriebęs už galvos, trenkęs, tačiau pripažįsta, kad dėl jo veiksmo, t. y. dėl to, kad ją nustūmė, ji galėjo susižeisti griūdama (b. l. 62-65).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 22 d. apklaustas įtariamasis I. K. nurodė, kad neprisipažįsta. Prašė vadovautis parodymais, duotais ankstesnės apklausos metu. Papildomai nurodė, kad M. G. pas jį nakvojo 2 naktis ir atvažiavo ne 2022 m. vasario 12 d., o 2022 m. vasario 11 d. Jis dirbo iki 21.00 val. Po darbo jie susitiko mieste ir abu grįžo pas jį namo apie 22.30 val. Grįžus namo, jokio konflikto tądien nebuvo, todėl ir įtarime minimų aplinkybių dėl 2022 m. vasario 11 d. nepatvirtina, nes prieš ją nesmurtavo. Tądien jie pavakarieniavo ir nuėjo miegoti be jokių konfliktų. Kitą dieną, apie 09.00 val., jis išvažiavo į darbą ir dirbo iki 21.00 val. Grįžus iš darbo, konfliktų nebuvo, tačiau konfliktas prasidėjo naktį, 2022 m. vasario 13 d., apie 1.00 val. Dėl ko prasidėjo konfliktas, tiksliai neatsimena, dėl smulkmenų, galimai dėl maisto. Jis jai prisipažino, kad buvo neskanus maistas. Tai buvo tik žodinis konfliktas, bent jau iš jo pusės, o ji draskėsi, tačiau jis jos tada nestūmė, smūgių jokių nesudavė. Konfliktavo maždaug iki 3.00 val. Tada nuėjo miegoti taip konflikto ir neišsprendus. 2022 m. vasario 13 d. ryte jis vėl išėjo į darbą, iš darbo jį paleido 11.00 val. Jis namo grįžo 12.10 val. Tada vėl atsinaujino konfliktas, jis M. G. ignoravo, o ji konfliktavo. Toliau viskas vyko taip, kaip jis nurodė apklaustas anksčiau. M. G. jis tądien nustūmė nuo savo nugaros, nes ji sugriebė jam už plaukų. Tikrai nenorėjo M. G. sužaloti. Prieš M. G. nesmurtavo, įtarime minimų sužalojimų nepadarė (b. l. 76-79).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. G. nurodė, kad įvykis įvyko I. K. bute 2022 m. vasario 13 d., kuomet I. K. ją nustūmė nuo čiužinio. Jie jau iš vakaro buvo susipykę, nes I. K. nepatiko, kaip ji pagamino vakarienę, t. y. kad atpjovė per storą gabalą dešros. I. K. su ja elgėsi agresyviai – nekontaktavo su ja, nors ji norėjo su juo susitaikyti, norėjo jį apkabinti, tačiau jis ją atstūmė nuo savęs. Sakė, kad ji jo nemyli, nes tokį gabalą dešros atpjovė. Kitą dieną – vasario 13 d., ji norėjo pabendrauti su kaltinamuoju, tačiau jis išėjo pro duris. Ji jam skambino, bet jis jai nekėlė telefono. Tuomet ji parašė jam trumpąją žinutę, kad nebenori su juo būti ir jį palieka, taip norėdama patraukti jo dėmesį, tačiau jis tik parašė, kad paliktų buto raktus. Ji tuomet dar skambino kaltinamojo draugui 3 ar 4 kartus. Po to gavo žinutę iš I. K., kad jie pasikalbės, kai jis grįš namo, o kai grįžo namo, kaltinamasis pasakė, kad jam viskas blogai, kad nenori jos klausyti, kad nieko nenori gyvenime. Jie sėdėjo šonu vienas su kitu ant čiužinio ir jis ją nustūmė. Ji norėjo jį apkabinti per pečius, apkabino jį, o jis pastūmė ją į dešinį petį ir ji atsitrenkė į komodą. Komoda buvo jiems sėdint ant čiužinio – jai iš dešinės pusės. Kaip stūmė – nurodyti negali. Tik atsimena, kad nustūmė į komodą, ji atsitrenkė pečiais, atsimušdama nuo sienos, nes jis taip stūmė – kad ji trenkėsi ir į sieną, ir į komodą. Į sieną ji trenkėsi pečiu, o į komodą – pakaušiu. Tuomet ji nustūmė I. K. nuo savęs, ir paklausė, ką jis daro. Visą laiką jie sėdėjo ant čiužinio, I. K. jai sėdėjo iš kairės pusės. Ji I. K. stūmė nuo savęs, siekdama apsiginti. Tuomet kaltinamasis ją apsikabino, tačiau ji jį atstūmė, kad jos neliestų, nes buvo supykusi .Po to kaltinamasis ją stipriai ir negailestingai nustūmė jai į kairį petį. Tai buvo stiprusis stūmimas. Ji nugriuvo ant dešinio šono. Atsistojo ant alkūnių, kad pasikeltų, o veidu buvo žemyn į grindis. Ji jautė skausmą nuo smūgio. Skaudėjo dešinę pusę, dešine puse ji trenkėsi į žemę. Po to kaltinamasis nusviedė jos telefoną. Ji nušliaužė iki vonios durų, surinko telefonu numerį 112. Paaiškino, kad nors, sakė, kad prarado nuo smūgio regėjimą, bet galėjo surinkti pagalbos numerį, nes ne visą regėjimą buvo praradusi. Ji matė, kas vyksta, tačiau temo akyse. BPC operatorė uždavė jai labai daug klausimų, kažką kalbėjo, bet jai pradėjo temti akyse ir ji padėjo telefono ragelį, prarado sąmonę. Po to nepamena kas įvyko, sąmonę atgavo tik lauke. Lauke atsidūrė tik su šortais ir maikute. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba, ji pajautė galvoje gūzą, atvažiavo jos sesuo M. G., o jos tėvai skambino I. K. ir klausė, kas nutiko, kaltinamasis jos tėvams pamelavo, neva ji buvo pavartojusi narkotikų, o jis neva ją tokios būsenos jau rado grįžęs namo. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad jos konfliktas su kaltinamuoju truko dvi dienas, konfliktas dėl dešros įvyko išvakarėse prieš tą stiprų trenkimą, apie kurį ką tik pasakojo. Tas trenkimas įvyko sekmadienį. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis jai dar vėlų vakarą sudavė ranka stipriai per kojas, tai buvo stiprus pliaukštelėjimas. Jai skaudėjo. Kai kaltinamasis sudavė jai per koją, jie taip pat sėdėjo ant čiužinio, ji šiek tiek kaltinamąjį papurtė, klausė, kodėl jis toks piktas. Tada jis jai ir trenkė per koją. Ji išėjo į virtuvę ir ten atsisėdo. Kaltinamasis norėjo susitaikyti, bet ji nenorėjo taikytis. Nepaisant to, ji liko kaltinamojo namuose iki sekmadienio, pagalbos dėl patirto smurto – smūgio į koją, niekur nesikreipė. Per koją kaltinamasis jai sudavė penktadienį. Kaltinamasis jos paprašė likti ir šeštadieniui, todėl ji ir liko. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (b. l. 12, 16), nurodydama, kad praėjo daug laiko nuo įvykio, mano, kad pirmoji apklausa pati tiksliausia. Atsakydama į klausimus (dėl parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu – b. l. 12), nukentėjusioji nurodė, kad vasario 13 d. ją nukentėjusysis nuo lovos nuspyrė abiem kojomis, nes ji atsitraukė nuo jo ir jis kojomis ją nustūmė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji nepamena, ar prieš kaltinamajam trenkiant jos galvą į grindis, jis buvo suėmęs jos galvą, bet ji tiesiog pajuto, kad buvo stipriai suduota, o jos galva atsitrenkė į grindis dešine pakaušio dalimi. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad ji tuo metu buvo veidu į žemę, negali paaiškinti, kaip šonine galvos dalimi tuo metu atsitrenkė į grindis, nes viskas vyko labai greitai. Nurodė, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji nurodė, kad galėjo išrauti kažkiek plaukų kaltinamajam, bet tai galėjo būti savigyna. Plaukus išrauti galėjo penktadienio konflikto metu, siekdama apraminti kaltinamąjį. Nukentėjusioji išklausiusi 2022 m. spalio 17 d. apklaustos liudytojos H. M. H. parodymus, paaiškino, kad, kai I. K. norėjo atsiimti savo megztinį, tai ji ne tai, kad nenorėjo atiduoti, o tiesiog pasiūlė jį išskalbti. Taip pat šio teisiamojo posėdžio metu, išklausiusi M. G., kurią apklausti teisme paprašė pati nukentėjusioji, M. G. nurodė, kad nori patikslinti jog apie įvykius jos nusprendė nieko nekalbėti. Mama viską žinojo, o sesuo M. G. – ne. Ji (nukentėjusioji) tik pirmą dieną papasakojo labai trumpai, nes buvo daug įvykių ir jos nusprendė apie tai nekalbėti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 13 d. apklausta nukentėjusioji M. G. nurodė, kad turi vaikiną I. K. Ji su juo yra tik pora, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ji pas jį atvažiuoja tik savaitgaliais pabūti. 2022 m. vasario 11 d., apie 20.00 val., atvyko pas jį į namus. Atvykus pas jį, jam paruošė valgyti sumuštinį. Bet jam nepatiko jos darytas sumuštinis, todėl jis pradėjo konfliktuoti. Ji jo paprašė nesipykti, nekonfliktuoti, norėjo su juo susitaikyti. Ji tada bandė jį apkabinti, bet jis tam nesileido. Vėliau jie tarpusavyje susimušė. Po to jis dar labiau pasidarė agresyvus, ji tada jam įdrėskė. Vėliau jis nurimo, tada pradėjo atsiprašinėti. Jie susitaikė, jis jos paprašė likti pas jį šeštadienį. Ji liko šeštadienį pas jį namuose. Laukė jo grįžtančio iš darbo. Jam grįžus iš darbo, ji padarė valgyti, jis pavalgė. Kai jis nuėjo miegoti, ji norėjo su juo pasikalbėti. Jis pradėjo jai priekaištauti, kad ji jam neduoda miegoti ir tuo metu jai ranka trenkė per koją. Ji, vengdama tolimesnio konflikto, išėjo iš kambario. Vėliau jis norėjo jos atsiprašyti, bet ji jau nenorėjo su juo kalbėti ir jis, nieko nesakęs, nuėjo miegoti. Sekmadienį jis atsikėlė ir išėjo į darbą. Kai išėjo į darbą, ji jam paskambino ir paklausė, kodėl prieš išeidamas neatsisveikino. Jis jai pasakė atstoti ir neskambinėti. Apie 12.00 val., jis grįžo iš darbo namo. Grįžęs nuėjo prie kompiuterio, ji jam nunešė valgyti. Jis paėmė maistą, bet nieko jai nesakė. Tuomet ji paklausė, kodėl jis ją ignoruoja. Tuomet jie abu atsigulė į lovą. Jis pasakė, kad eina miegoti. Ji paprašė neiti miegoti ir pasikalbėti, tačiau jis pasakė, kad vis tiek eis miegoti. Tada ji lengvai sudavė jam per užpakalį, norėdama, kad jis atsikeltų. Jis tada su agresija, spausdamas ją apkabino. Kas vyko vėliau, ji sunkia atsimena. Atsimena, kaip jis ją savo abejomis kojomis nuspyrė nuo lovos. Kai ji krito nuo to lovos, nieko stipriai nesusitrenkė. Vėliau atsimena, kaip jis, atėjęs prie jos, savo rankomis paėmė jai už galvos ir su jėga ją trenkė į grindis. Tada jos atmintis nutrūksta. Atsimena, kad ji kažkaip nušliaužė iki vonios patalpos durų. Ten bandė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Atsiliepusi darbuotoja jai uždavė daug klausimų, todėl ji padėjo ragelį. Vėliau, atrodo, kad prarado sąmonę. Atsimena kaip ji tik su šortais ir „maikute“, basomis kojomis išėjo į lauką, ten ji sunkiai orientavosi. Prisimena, kaip būdama lauke pamatė vyrą į kurį įsikibo ir kurio paprašė pagalbos. Jai atrodo, kad minėtas vyras jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Neatsimena, kaip paskambino tėvams, tik atsimena, kad tėčio paklausė, ar jam gipsą jau nuėmė ir jis atsakė, kad jam gipsas nuimtas jau seniai. Atsimena kaip vėliau atsidūrė greitosios pagalbos automobilyje. Atvykusi greitoji pagalba ją pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po gydytojo apžiūros jai diagnozuotas galvos sričių paviršinis sumušimas bei sukrėtimas (b. l. 12-14).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 25 d. papildomai apklausta nukentėjusioji M. G. nurodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu, prašo jais vadovautis. Nori patikslinti, kad tada, kai kilo konfliktas, ji buvo ant čiužinio, nuo kurio ją I. K. nustūmė, ji nukrito nuo čiužinio, tačiau dėl to fizinio skausmo nejuto. Nukritusi į grindis įsirėmė rankomis ir kojomis, norėjo atsistoti, tačiau nespėjo, nes prie jos priėjo I. K., ji nematė kokiu būdu, nes buvo tuo metu veidu į grindis, tačiau pajautė, kaip jis su jėga trenkė jos galvą į grindis, ar viena, ar dviem rankomis, pasakyti negali, tačiau dėl šio smūgio ji pajautė stiprų skausmą. Su galva atsitrenkė į grindis, kraujo nebuvo, tačiau ji juto stiprų skausmą ir po smūgio net negalėjo atsistoti, ji paklausė jo, ką jis padarė, o jis pasakė, kad jei nori, gali skambinti į greitąją ir numetė jai jos telefoną, o pats atsigulė ant čiužinio. Tada ji paskambino numeriu „112“, atsiliepusi operatorė uždavė daug klausimų, tačiau po suduoto smūgio pradėjo temti akyse, todėl ji nesugebėjo atsakyti į klausimus ir padėjo ragelį, po ko nušliaužė prie vonios durų ir ten prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, nežino kokiu būdu, bet ji atsidūrė lauke, kaip ten nuėjo, neatsimena. Į lauką išėjo basa, su šortais ir „maikute“. Paskui paskambino savo tėvams, o tėvai skambino I. K. Po įvykio ji kreipėsi į valstybinę teismo medicinos tarnybą. Taip pat nurodė, kad poodinės kraujosruvos viršugalvyje atsirado būtent po to, kai I. K. jos galvą trenkė į grindis. Ant dešinio peties nugariniame paviršiuje esanti poodinė kraujosruva galėjo atsirasti jiems susipykus ant čiužinio, kai jis ją nustūmė ir ji atsitrenkė į komodą, tuomet ji dėl to jautė nestiprų skausmą. Poodinė kraujosruva, esanti ant dešinio kelio vidiniame paviršiuje, atsirado po to, kai diena prieš tai, I. K., konflikto metu, su ranka jai trenkė į tą vietą. Jie buvo pora, tačiau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, draugavo virš metų. Anksčiau iš jo pusės taip pat pasitaikydavo smurto atvejų ir gana dažnai, tačiau į policiją nesikreipė. Šiuo metu su juo visiškai nebendrauja. Su I. K. susitaikyti nepageidauja (b. l. 16-19).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nukentėjusioji M. G. nurodė, kad konfliktas prasidėjo penktadienį, 2022 m. vasario 11 d. kai susipyko su I. K. Tuo metu jis ją pastūmė. Įvykio metu ji buvo pas jį namuose. Jis pradėjo ant jos šaukti, jai paprašius to nedaryti, jis ją atstūmė. Jai pradėjus klausti, kodėl taip elgiasi, jis atsakė, kad jai reikia nusiraminti. Ji jį paliko ir nuėjo gaminti valgyti. Ji padarė valgyti tačiau jam nepatiko. Jis labai supyko, suirzo ir pradėjo sakyti, kad ji jo nemyli, kodėl negali daryti taip, kaip jam patinka. Tuomet ji pasakė, kad yra pavargusi, jis labai suirzo. Paskui jis visiškai su ja nenorėjo kalbėti. Ji išėjo į virtuvės kambarį ir tada jis atėjo pas ją, norėdamas pasikalbėti. Ji pasiūlė eiti miegoti, nes jam reikėjo kitą dieną į darbą. Jis pasakė, kad nenori su ja miegoti, kad neužmigs, jog jam yra šlykštu. Jis atsigulė ant čiužinio kambaryje. Tada ji palaukė ir taip pat atsigulė. Ji netyčia koja prisilietė prie jo kojos, o jis grubiai savo koja nustūmė jos koją. Tuo tarpu ji jį stumtelėjo su ranka, sakydama „baik, tu mane gąsdini“. Jis pasakė „aš nenoriu su tavimi miegoti, eik iš čia“. Ji norėjo jį apkabinti, pralinksminti, bet jis pasakė „baik, nelįsk prie manęs“. Jis pasakė, kad, kol neišsiaiškins, jis su ja nenori turėti nieko bendro. Ji pradėjo šaukti ir klausti, kam daryti tokį konfliktą. Tuomet jis ją nustūmė nuo čiužinio. Tuo metu, kai stūmė nuo čiužinio, ji buvo horizontalioje padėtyje čiužinio atžvilgiu. Ji nukrito ir atsidūrė ant grindų. Nukrito ant kairio peties, jautė tempimą, o per abdukciją ten buvo rasta mėlynė. Ji paėmė jį už rankos, stipriai suspaudė ir pasakė „baik taip daryti“. Tada jis jai labai stipriai su savo ranka (delnu) sudavė per dešinę šlaunį. Jai labai skaudėjo šlaunį. Paskui jie susimušė. Tuo metu jis ją laikė suėmęs delnu jai už sprando ir lenkė link žemės. Ji paėmė jį už plaukų, kad jis jos nenugriautų. Tuo metu ji galimai galėjo jam išrauti kažkiek galvos plaukų. Paskui jis aprimo ir ji nubėgo į virtuvės kambarį. Ji buvo labai išsigandusi, verkė. Jis paskui atėjo atsiprašyti, ji jam atleido ir norėjo vykti namo, tačiau I. K. paprašė pasilikti. 2022 m. vasario 12 d., ji, I. K. būnant darbe, pagamino valgyti. Jis pavalgė ir pasakė, kad eina miegoti, o ji, jeigu nori, gali eiti su juo. Tada ji paklausė, kam ji pasiliko. Jis pasakė, kad nereikėjo jai pasilikti. Tuomet jie ilgai pykosi, bet smurto nebuvo. 2022 m. vasario 13 d. jis išėjo į darbą su ja neatsisveikinęs, dėl ko ji jam parašė žinutę, kurioje nurodė, kad nori su juo išsiskirti. Jis pasakė „gerai, palik raktus nuo buto ir gali daryti ką nori“. Tuo tarpu ji paskambino jam, norėdama sužinoti, kodėl jis nenori aiškintis santykių. Tuomet jis ž parašė, kad galės pasikalbėti, kai grįš namo. Laukdama jo grįžtant ji vėl pagamino maistą, bet jis tik sakė, kad nori eiti miegoti ir nenori nieko aiškintis. Ji atsakė, kad ji nori aiškintis, nes jai jau nusibodo, kaip jis elgiasi. Jis atsigulė nekreipdamas į ją dėmesio. Tada ji jį norėjo švelniai pasukti į savo pusę, kad jie pasikalbėtų, tačiau jis pasakė, kad nori miegoti. Paskui jis atsisėdo ant čiužinio ir pasakė, kad gali pasiaiškinti santykius. Ji atėjo, irgi atsisėdo ir jis ją apkabino. Jai tai labai nepatiko, nes buvo išgąsdinta. Ji pradėjo sakyti, kad pasitrauktų, nes jai nepatiko toks jo elgesys. Tada jis dar labiau suirzo ir ją nustūmė rankomis į komodą, kuri stovėjo iš karto prie čiužinio. Ji atsitrenkė su petimi. Ji jį taip pat pastūmė, pasakė, kad negalima taip elgtis. Tada jis ją kojomis ir rankomis nustūmė nuo čiužinio. Ji atsistojo ant rankų į lentos poziciją ir nespėjus visiškai atsistoti, nežino ar koja, ar ranka, jis jai sudavė per kairę galvos dalį ir trenkė į grindis. Paskui pasakė, kad jis eina miegoti, o ji, jeigu nori, gali skambinti greitajai ir nusviedė telefoną. Ji paskambino „112“. Kuomet atsiliepė greitoji, operatorė uždavė daug klausimų, o jai pradėjo temti akyse, todėl ji padėjo ragelį. Po to ji nušliaužė iki vonios durų ir ten prarado sąmonę. Po to, ji neįsivaizduoja kokiu būdu, ji prarado atmintį, tapo dezorentuota ir atsirado lauke su „maikute“ ir šortais, basa. Tuomet įsikibo į nepažįstamą vyrą. Tuo metu ji paskambino mamai, atsimena pokalbį tik su tėvu. Tada ją pasodino į greitąją ir ji pamatė I. K., kuris stovėjo prie greitosios apsirengęs. Jis pasakė jos tėvams bei sanitarams, kad ji vartojo narkotines medžiagas, todėl medikai jai nesuteikė pirmos pagalbos. Ją apžiūrėjęs Lazdynų universiteto ligoninės daktaras pasakė, kad nėra jokių požymių, jog ji būtų vartojusi narkotinių medžiagų. Jai padarius rentgeną, nustatytas smegenų sutrenkimas. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad su I. K. draugavo 1,5 metų, tačiau toks žiaurus smurto atvejis buvo pirmas, anksčiau smurtavo nestipriai, pavyzdžiui, trenkdavo per rankas, vieną kartą sudavė per veidą ir bėgo kraujas iš nosies. Taip pat nurodė, kad įvykių chronologija tokia: penktadienį jai sudavė per koją, tada pastūmimė, suėmė už kaklo, trenkė į žemę; trenkimą į žemę įvertintų 9 skausmo balais. Sekmadienį, apie 14 val., I. K. jos galvą trenkė į grindis (b. l. 23-24).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja H. M. H. nurodė, kad ji su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja yra draugai. Su I. K. pažįstami virš 3 m., o su M. G. – maždaug 2 m. Su M. G. bendrauja rečiau, vasarą bendravo paskutinį kartą. Paaiškino, kad jai žinoma apie teismo nagrinėjimą įvykį, nes apie jį pasakojo M. G. – pasakojo, kad I. K. ją sugriebė už galvos ir numetė ją ant grindų, po ko ji (M. G.) prarado sąmonę ir atsipeikėjo, kai jau buvo lauke ir žmonės jai iškvietė greitąją pagalbą. O I. K. jai papasakojo, kad jis gulėjo lovoje, M. G. atsisėdo prie nugaros, I. K. ją pastūmė, o M. G. nukrito. Liudytoja nurodė, jog jai apie šią situaciją parašė pati M. G. vasario 14 d. į bendrą grupę, kurioje dalyvauja M. G., ji (liudytoja) ir dar viena draugė. Ji aprašė visą situaciją, paprašė, jog ji (liudytoja) niekam nepasakotų savo vaikinui, kuris su kaltinamuoju yra geriausi draugai, ir pasiūlė susitikti. Ji (liudytoja) taip pat pasiūlė susitikti, tačiau M. G. vis keitė susitikimo laiką. Vasario 14 d. ji (M. G.) siūlė susitikti mieste, nes teigė, jog nenori būti viena namuose. Jai (liudytojai) pasirodė keista, kad M. G. nori eiti į miestą, nes sakė, kad turi sutrenkimą, o jau kitą dieną norėjo eiti į miestą. Kadangi jai (liudytojai) tai atrodė keista, ji paskambino I. K., paklausė, kas įvyko, jis taip pat jai papasakojo situaciją – kad buvo išplėšti jo plaukai, kad yra žaizdos. Tuomet ji (liudytoja) nutarė paprovokuoti M. G., pasakydama, kad matė I. K. žaizdas ir išplėštus plaukus, manė, kad M. G. paaiškins situaciją, tačiau M. G. tik pasakė, kad ji viską suprato ir nebenori bendrauti su ja. Artimiausiu laiku ji (liudytoja) nuvyko pas I. K. ir pamatė žaizdas ant kūno ir išpeštus plaukus, t. y. nebuvo kažkokių plaukų kuokštų, o buvo matyti plikė. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad kiek ji žino apei kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, tai jie dažnai pykdavosi. M. G. labai lengvai supyksta dėl smulkmenų, kai kažkas vyksta ne taip, kaip ji nori. Jai ir anksčiau I. K. buvo pasakojęs, kad kai jie pykdavosi su M. G., jis į ją nekreipdavo dėmesio, o ji jį draskydavo, plėšdavo plaukus. Liudytoja nurodė ir tai, kad ir vėliau buvo situacijų, kurios jai kėlė įtarimų dėl to, ar M. G. sako tiesą. Po nagrinėjamo įvykio, vasario 28 d. M. G. ir I. K. per ją susirašinėjo dėl daiktų atsiėmimo. I. K. norėjo atsiimti iš M. G. savo megztinį ir kojines, kurie buvo pas M. G., tačiau M. G. sakė, kad neva tie daiktai atrodo blogai, juos reikia išmesti, tačiau I. K. vis tiek norėjo juos atsiimti, tačiau M. G. nenorėjo jų atiduoti. Liudytoja nurodė, kad jai tai pasirodė keista, nes jos nuomone, jeigu žmogus tave sumušė, tai kaip tik norėtųsi greičiau tuos daiktus atiduoti, o ne sau pasilikti. M. G. sakė, kad išskalbs ir tada atiduos tuos drabužius, tačiau, jog I. K. nepareikalavo, neprašė per kelis kartus, tol ji megztinio neatidavė.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. G. nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo. Paaiškino, jog jai žinoma, kad kaltinamasis apstumdė jos sesę vonios kambaryje ir ji atsitrenkė su galva. Ji (liudytoja) buvo atvykusi, kai jau buvo iškviesta greitoji pagalba ir jo sesuo jau sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje. Aplinkybes, apie pastūmimą jai nurodė pati nukentėjusioji. Pradžioje jos sesuo sakė, kad nieko nepamena, o po to atmintis pradėjo grįžti. Su sese jos kalbėjo apie įvykį, sesuo jai nurodė, kad buvo pastumta ir nukrito vonios kambaryje, susitrenkė galvą ir atsijungė. Jai taip pat žinoma, kad iki nagrinėjamo įvykio jos sesuo šiuose santykiuose patyrė emocinį smurtą, bandė ne kartą skirtis, po to vėl taikydavosi. Jos sesuo su kaltinamuoju draugavo apie 1-2 metus, jų santykiai buvo komplikuoti. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos santykiai su seserimi yra ganėtinai artimi, tačiau apie nagrinėjamą įvykį jos daug nešnekėjo, nes tai buvo nemaloni patirtis. Kai ji atvyko prie kaltinamojo namų, sesuo sėdėjo greitojoje, ji buvo be pėdkelnių, trumpomis rankovėmis, visa panikoje, kartojo, kad nieko neatsimena, jai skaudėjo galvą, atrodė, kaip išvaryta iš namų. Seseriai atmintis pradėjo grįžti tos įvykio dienos vakarą. Ji su seserimi praleido visą įvykio dieną. Liudytoja nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio jos seseriai reikėjo laiko atsigauti, tam kad grįžtų į normalų gyvenimą jai prireikė apie mėnesio laiko, jai tiksliai nėra žinoma, kada sesuo bandė grįžti į normalų gyvenimą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. G. nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios mama. Vasario 13 d. dukra paskambino jai ir pasakė, kad nesuvokia, kur ji randasi, kokia diena, yra pusnuogė lauke. Ji bandė kalbėdama telefonu nuraminti dukrą. Dukrai buvo visiška dezorientacija. Ji kalbėjo telefonu su dukra, kita dukra taip pat skambino M. G., ji suprato, kad viskas vyksta prie kaltinamojo namų, o M. G. sužeista galva. Tuomet ji (S. G.) paskambino kaltinamajam, klausė, kas atsitiko, tačiau jis jai įžūliai pamelavo – paaiškino, kad nieko nežino, nes tuo metu nebuvo namie ir M. G. pamatė lakstančią lauke. Ji kaltinamojo paprašė, kad jis atneštų nukentėjusiosios daiktus ir ją aprengtų. Po įvykio M. G. pusė galvos buvo violetinė, patinusi. Patinimas buvo dešinėje pusėje virš ausies. Ji negalėjo viena miegoti, lydėdavo ją net į tualetą. Šeimoje apie tai, kas įvyko, nebuvo kalbama, nes nenorėjo nukentėjusiajai prikelti prisiminimų. Dukrai teko lankytis pas psichologus. Apie įvykį žino tiek, kiek pasakojo dukra, kad buvo smūgis, kai dukra bandė atsikelti, o kaltinamasis ranka trenkė ją (M. G.) į grindis. Dukra įvykį prisimindavo dalimis, fragmentais. Po to įvykio M. G. su kaltinamuoju nebendravo, o su draugais gana greitai pradėjo bendrauti. Po ligoninės, pradžioje, buvo bendravimas su kažkuo, norėjo pasimatyti, po to nenorėjo bendrauti keletą mėnesių, buvo agonija. Atsakydama į klausimu, liudytoja nurodė, kad ji su nukentėjusiąją dėl jos būsenos kartu miegojo gal 2-3 savaites. Taip pat atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad ji žino, jog M. G. pas kaltinamąjį iki įvykio nakvojo dvi naktis, ji nesakė, ar buvo tarp jos (M. G.) ir kaltinamojo konfliktų tą savaitgalį. Ji (liudytoja) po įvykio ant nukentėjusiosios kūno jokių kitų smurto žymių (neskaitant mėlynės galvoje) nematė, jos dukra nelinkusi rodyti savo kūno. Ji dukrą slaugė ir tikrai jokių kitų žymių ant jos kūno nematė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta nurodė, kad tvirtina byloje pateiktą savo parengtą išvadą bei atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Paaiškino, kad ant nukentėjusiosios kūno nustatytos kraujosruvos padarytos tame pačiame laikotarpyje. Nustatytos gelsvai žalsvos ir jau nykstančios kraujosruvos, tokia spalva būna laikotarpiu nuo 3 iki 7-8 paros, kartais iki 14 paros. Tokios kraujosruvos galėjo būti padarytos užduotyje nurodyti laiku, išdiferencijuoti laiko kuri kraujosruva kada buvo padaryta tiksliau nėra įmanoma. Pagal sužalojimus nustatytus, tai tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant iš lovos ant galvos. Galvoje nustatyta kraujosruva dešinėje pusėje, tai tokia kraujosruva ir galėjo atsirasti griūnant nukentėjusiajai iš lovos. Jeigu nukentėjusioji gulėtų ant grindų atsirėmusi alkūnėmis ir veidu žiūrėtų į žemę, tada kraujosruva turėtų būti ant priekinės veido dalies. Tokios traumos galvos, kokios nustatytos, galėjo sukelti nukentėjusiajai dezorientaciją.
Iš VTMT specialisto 2022 m. vasario 17 d. išvados Nr. G 469/2022(01), nustatyta, kad M. G. padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvyje ir pereinanti į galvos dešinę pusę, dešinio peties nugariniame paviršiuje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis bei laiku 2022 m. vasario 13 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti sužalojimus padariusį daiktą (daiktus), nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti kaip nurodo tiriamoji sudavus smūgį į galvą ir į dešinę koją bei jai nukritus iš lovos, susižalojant dešinį petį (t. 1 b. l. 33-34).
Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. vasario 13 d., 16.04 val. į policiją kreipėsi M. G., kuri informavo, jog apie 12 val. namuose, (duomenys neskelbtini), ją sumušė draugas, po ko kreipėsi į RVUL, kur nustatė galvos sumušimą (t. 1, b. l. 8).
Iš į bylą pateikto skambučio į BPC garso įrašo nustatyta, jog M. G. skambino į BPC 2022 m. vasario 13 d., 13.48 val. ir pranešė, kad jai reikalinga greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į operatorės klausimą, kas nutiko M. G. nurodo, kad jai labai skauda galvą ir nežino, kas nutiko. Sujungus su greitosios medicinos pagalbos operatore, M. G. operatorei, atsakydama į klausimus, nurodo, jog migrenos neturi ir nieko neužsimena apie patirtą smurtą. Operatorei uždus klausimus apie sirgimą COVID-19 infekcija, pokalbis nutrūksta (t. 1, b. l. 175).
Iš į bylą pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, jog 2022 m. vasario 13 d., nuo 14.08 val., greitosios pagalbos medikų apžiūrėta nukentėjusioji M. G. Kortelėje užfiksuoti M. G. sveikatos parametrai, užfiksuotas skausmo lygis – 2 balai, atžyma apie kitus duomenis „Atvykus GMP pacientė buvo šalia namo, be batų, be striukės, verkia. Teigia, kad nežino, kur randasi ir kas su ja atsitiko. Pacientės teigimu skauda galvą, galvos srityje pastebimas patinimas. GMP mašinoje pacientė nusiramino, neverkia. teigia, kad po truputėlį atsimena, kas atsitiko. pacientė teigia, kad kažkas jai galimai trenkė į galvą. Prie GMP mašinos buvo priėjęs draugas, jo teigimu atvykus namo, jis surado savo draugę jau pasimetusią, verkiančią, pacientė išbėgo iš namų, draugo teigimu galimai pavartojo kažkokias narkotines medžiagas (t.1, b. l. 178-180).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Kaltinamajam I. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Kaltinamasis kaltinamas tuo, jog 2022 m. vasario 11 d., apie 22.30 val., jis nukentėjusiąją nustūmė nuo čiužinio, dėl ko ji nukrito ant grindų, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio peties nugariniame paviršiuje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, bei vieną kartą tyčia sudavė per šlaunį. Taip pat kaltinamas buvo ir tuo, jog 2022 m. vasario 13 d., apie 14.00 val., vėlgi nukentėjusiąją nustūmė nuo čiužinio, nuo ko ši nugriuvo, o po to dar jos galvą trenkė į grindis, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą viršugalvyje, pereinančią į galvos dešinę pusę.
Byloje ginčo nėra dėl to, jog 2022 m. vasario 13 d., apie 14 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp kaltinamojo I. K. ir nukentėjusiosios M. G. kilo konfliktas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog minėtas konfliktas baigėsi nukentėjusiosios M. G. nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, aplinkybės, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilus konfliktui M. G. buvo sužalota neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, šią aplinkybę taip pat patvirtinta ir bylos medžiaga – Specialisto išvada Nr. G 469/2022(01), policijos registruojamų įvykių ataskaitos duomenys, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija bei į bylą pateiktas BPC skambučio garso įrašas. Tačiau abu konflikte dalyvavę asmenys skirtingai apibūdina įvykių eigą. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog jis neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiosios, visus veiksmus, kuriais M. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodomas kaltinime dėl 2022 m. vasario 13 d. veikos, jis galėjo atlikti ne siekdamas sužaloti nukentėjusiąją, o gindamasis nuo jos, kai pastaroji, jam gulint ant pilvo, buvo užlipusi ant jo nugaros ir rovė jam plaukus, o jis staigiai pasisukdamas nuvertė nukentėjusiąją ant žemės, dėl ko ji galva trenkėsi į grindis. Dėl kaltinimo, pareikšto dėl 2022 m. vasario 11 d., kaltinamasis nurodė, jog tą dieną prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, nuo čiužinio nenustūmė, nebent galėjo suduoti per rankas, kuomet ji jam tampė už plaukų. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis 2022 m. vasario 13 d. ją ne tik nustūmė nuo čiužinio, tačiau dar jai gulint ant grindų, ir alkūnėmis atsirėmus į grindis bei būnant pakelta galva, priėjo prie jos ir jos galvą stipriai trenkė į grindis. Dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykių nukentėjusiosios parodymai kito kardinaliai viso proceso metu.
Iš išdėstytų konflikte dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, kad jie skirtingai apibūdina kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, vienas kitą kaltina smurtinių veiksmų atlikimu. Taigi, aplinkybę, kad kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ją puldamas, o ne gindamasis nuo jos, nurodo tik pati nukentėjusioji, tuo tarpu kaltinamasis, kaip minėta, teigia, jog jis specialiai nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, bet kokius veiksmus, pasireiškusius fizinio skausmo sukėlimu ar sužalojimu, jis atliko gindamasis nuo nukentėjusiosios, kuri prieš jam pasisukant ir taip nustumiant ją nuo savo nugaros, o kartu ir čiužinio, jam rovė plaukus ir taip jam kėlė fizinį skausmą.
Šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad I. K. 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. vasario 13 d. padarė jam inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra prieštaringi nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.
Pažymėtina, jog tiek iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo, tiek iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (nukentėjusiosios motinos S. G., nukentėjusiosios sesers M. G., nukentėjusiosios ir kaltinamojo bendros draugės liudytojos H. M. H.) parodymų matyti, kad nesutarimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios tęsėsi jau gana ilgą laiką, nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai buvo ganėtinai įtempti. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti ir tai, jog kaltinamasis jau kurį laikė siekė nutraukti santykius su nukentėjusiąja, nagrinėjamo įvykio savaitgalį ignoravo nukentėjusiąją, vengė su ja bendrauti, kaip nurodė pati nukentėjusioji – ji 2022 m. vasario 13 d. norėjo pabendrauti su kaltinamuoju, tačiau jis išėjo, bandė jam skambinti, bet jis nekėlė telefono, siekdama jo dėmesio, parašė jam žinutę, kad jį palieką, į ką kaltinamasis atrašė, jog ji paliktų buto raktus. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad I. K. tą savaitgalį su ja elgėsi agresyviai, tačiau nukentėjusiosios pasiteiravus, kuo pasireiškė tas agresyvumas, ji nurodė, kad I. K. nebendravo su ja, nors ji norėjo su juo susitaikyti, apkabinti, tačiau jis atstūmė ją ir neleido jai to padaryti. Teisme apklaustas kaltinamasis taip pat patvirtino, kad jis su nukentėjusiąja norėjo išsiskirti jau kurį laiką, bandė ją palikti jau kelis kartus, tačiau nukentėjusioji jo laukdavo prie namų, skambindavo net po keliasdešimt kartų per dieną. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai buvo įtempti, kaltinamasis šiuos santykius norėjo nutraukti, tuo tarpu nukentėjusioji, akivaizdu, negalėjo susitaikyti su tokiu kaltinamojo apsisprendimu ir įvairias būdais siekė kaltinamojo dėmesio.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nors nukentėjusiosios ir kaltinamojo nesiejo nei santuokiniai, nei partnerystės (sugyventinių) santykiai, tačiau, akivaizdu, kad juos siejęs artimas ryšys, nors ir neturi įtakos veikos kvalifikacijai, tačiau svarbus vertinant tokiame konflikte dalyvavusių asmenų parodymų patikimumą.
Teismų praktikoje nurodoma, jog vertinant parodymų patikimumą, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių ar sugyventinių, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai ar sugyventiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį (sugyventinį). Kaip minėta, esant situacijai, kur nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ar paneigia tik tarpusavy jau kurį laiką konfliktuojančių asmenų parodymai, teismas itin detaliai analizuoja tokių parodymų nuoseklumą ir patikimumą, siekdamas nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes.
Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės itin detaliai pasakojo apie nagrinėjamų konfliktų aplinkybes ir jai padarytus sužalojimus bei jų susidarymo mechanizmą, tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiosios parodymai stokoja nuoseklumo ir logiškumo, jos parodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinti kita bylos medžiaga. Vertinant nukentėjusiosios, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net kelis kartus, parodymų nuoseklumą, būtina juos analizuoti itin detaliai.
Pažymėtina, jog nukentėjusioji, kaip nustatyta tiek iš skambučio BPC garso įrašo, tiek iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, iškart po 2022 m. vasario 13 d. įvykio niekam nenurodė aplinkybės, jog kaltinamasis prieš ją smurtavo, o būtent – trenkė jos galvą į žemę. Paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu, nukentėjusioji nurodė tik tai, kad jai skauda galvą ir nežino, kas atsitiko, apie smurtą – neužsiminė. Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, nukentėjusioji greitosios pagalbos medikams savo skausmą įvertino tik 2 balams, visi kiti sveikatos parametrai atitiko normą. Taip pat minėtoje kortelėje padaryta atžyma, jog nukentėjusioji medikams nurodė, jog galimai jai kažkas trenkė į galvą. Kortelėje nėra jokių atžymų apie tai, kad pacientė būtų nesiorientavusi aplinkoje. Iš aptarto matyti, jog nukentėjusioji pirmiems su ja bendravusiems asmenims nieko nenurodė apie tai, kad būtent kaltinamasis prieš ją smurtavo. Ši versija atsirado tik po kurio laiko, o būtent – ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog nors teisme apklausiamas teismo ekspertas nurodė, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo sukelti jai desorientaciją, tačiau, kaip minėta, tokia aplinkybė nėra užfiksuota nukentėjusiąją apžiūrėjusių greitosios pagalbos medikų, o iš pačios nukentėjusiosios pokalbio su BPC operatore nustatyta, jog nukentėjusioji atsakė į klausimus, kur ji šiuo metu yra, ar šalia yra jos tėvai, kokiu būdu pateikti į laiptinę, t. y. ar yra įrengtas laiptinėje damofonas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo teigti, jog nukentėjusioji po nagrinėjamo įvykio bendraudama su BPC operatore bei greitosios pagalbos medikais nesusivokė laike ir erdvėje ir dėl tokios būklės negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių.
Kaip minėta, aplinkybę, jog kaltinamasis 2022 m. vasario 13 d. jos galvą trenkė į grindis, nukentėjusioji nurodė tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta iškart po įvykio nukentėjusioji nurodė, kad pamena miglotai, kas įvyko tiksliai 2022 m. vasario 13 d., tačiau pamena, jog grįžęs iš darbo 2022 m. vasario 13 d., apie 12 val., kaltinamasis nurodė, kad eina miegoti, tačiau ji norėjo su juo pasikalbėti, tačiau kaltinamasis pasakė, kad eis miegoti ir atsigulė į lovą, dėl ko ji jam lengvai trenkė per sėdmenis, norėdama, kad jis atsikeltų, tuomet kaltinamasis ją stipriai apkabino, o kas vyko toliau – pamena miglotai, tik kad kaltinamasis ją savo kojomis nuspyrė nuo lovos, krisdama nieko stipriai nesusitrenkė, o vėliau atėjęs prie jos, rankomis jai paėmė už galvos ir trenkė su jėga ją į grindis. Apie 2022 m. vasario 11 d. ji nurodė, kad ji su kaltinamuoju susimušė tarpusavy, smurto nedetalizavo. Tai, kad tarp jos ir I. K. 2022 m. vasario 11 d. įvyko konfliktas, pažymėtina, atitinka ir kaltinamojo parodymus, kad 2022 m. vasario 11 d. jis galėjo nukentėjusiajai trenkti per rankas, kai ji jį tampė už plaukų. Pirmosios apklausos metu nukentėjusioji net neužsiminė apie tai, kad 2022 m. vasario 11 d. ją kaltinamasis nustūmė nuo čiužino. Šios apklausos metu ji tik nurodė, kad 2022 m. vasario 12 d. kaltinamasis jai trenkė per koją, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokioje vėlesnėje apklausoje nukentėjusioji šios aplinkybės apie 2022 m. vasario 12 d. nebenurodė.
2022 m. vasario 25 d. apklausos metu nukentėjusioji apskritai nieko nei apie 2022 m. vasario 11 d., nei apie 2022 m. vasario 12 d. nepasakojo, tik papildomai nurodė, kad 2022 m. vasario 13 d. po to, kai ją I. K. nustūmė ir ji nukrito nuo čiužinio, ji fizinio skausmo nejuto, nukritusi į grindis įsirėmė rankomis ir kojomis, norėjo atsistoti, buvo veidu į grindis, tuomet priėjęs I. K. jėga trenkė jos galvą į grindis, dėl šio smūgio ji pajautė stiprų skausmą.
Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. balandžio 11 d. nukentėjusioji jau nurodė, kad visgi 2022 m. vasario 11 d. kaltinamasis ją nustūmė nuo čiužinio ir ji pajautė kairiojo peties tempimą, nors iš byloje esančios specialisto išvados nustatyta, kad kraujosruva buvo ant dešiniojo, o ne ant kairiojo peties. Be to, dar gi nurodė, kad kaltinamais jai sudavė per šlaunį 2022 m. vasario 11 d., nors pirminėje apklausoje, kaip minėta, ji nieko nenurodė, jog kaltinamasis jai būtų trenkęs per šlaunį 2022 m. vasario 11 d., ji gi teigė, kad per šlaunį trenkė 2022 m. vasario 12 d., tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, ji nurodė, kad apskritai 2022 m. vasario 12 d. tarp jos ir kaltinamojo jokio smurto nebuvo. Dėl 2022 m. vasario 13 d. šios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji bandė aiškintis santykius su kaltinamuoju, tačiau jis nurodė, kad nenori su ja aiškintis santykių, atsigulė ant čiužinio, o ji norėjo jį švelniai pasukti į save, tačiau kaltinamasis pasakė, jog nori miego, po ko jis atsisėdo ant čiužinio ir ją apkabino, kas jai nepatiko, prašė, kad jis ją paleistų, tuomet kaltinamasis ją stūmė į komodą, į kurią ji atsitrenkė petimi, ji taip pat jį pastūmė, dėl ko jis ją kojomis ir rankomis nustūmė ją nuo čiužino, po ko ji, būdama ant grindų, atsistojo į lentos poziciją, o priėjęs kaltinamasis ar koja, ar ranka, sudavė jai į kairę galvos dalį ir trenkė galvą į grindis, skausmą nurodė vertinanti 9 balais, o nurodydama to savaitgalio įvykių chronologiją nurodė, jog penktadienį jai I. K. sudavė per koją, tada pastūmė, suėmė už kaklo, trenkė į žemę sekmadienį 14 val. Tuo tarpu apklausiama teisme nukentėjusioji nieko nenurodė apie smurtą 2022 m. vasario 11 d., šias aplinkybes ji teismui nurodė tik tuomet, kai buvo užduoti patikslinantys klausimai ir pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau duodama parodymus teismui ji nurodė, kad pykčiai tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo visgi 2022 m. vasario 12 d., t. y. nurodydama „iš vakaro“ prieš tai, kai buvo sužalota galva, tačiau vėliau jau teigė, kad kaltinamasis jai sudavė smūgį į koją penktadienį, t. y. 2022 m. vasario 11 d. Teisme nukentėjusioji dėl 2022 m. vasario 13 d. įvykio jau nurodė, kad jai su kaltinamuoju sėdint ant čiužinio, kaltinamasis ją nustūmė į dešinį petį dėl ko atsitrenkė, atsimušdama nuo sienos, į sieną ir į komodą – į sieną pečiu, o į komodą pakaušiu, tačiau pažymėtina, kad nei vienos ankstesnės apklausos metu nukentėjusioji tokių aplinkybių nenurodė, nors, akivaizdu, kad pagal tokią jos atsitrenkimo į sieną trajektoriją, t. y. nuo sienos atšokant ir trenkiantis į komodą, smūgis ar pastūmimas turėjo būti itin stiprus. Teisme ji taip pat nurodė, kad ji po šio atsitrenkimo ir į sieną, ir į komodą, nustūmė I. K. nuo savęs, siekdama apsiginti, o kaltinamasis ją apsikabino, tačiau ji jį atstūmė, po ko kaltinamasis ją stipriai stūmė į kairį petį, dėl ko ji nugriuvo ant dešinio šono ir atsistojo ant alkūnių, norėdama pasikelti, buvo veidu į grindis, o tuomet pajuto skausmą nuo smūgio, skaudėjo dešinę pusę, kuria trenkėsi į žemę.
Taigi, iš aptarto matyti, jog iškart po įvykio su ja bendravusiems asmenims M. G. nieko neužsiminė apie smurtą, tyrimo metu ir teisme ji laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis jos galvą trenkė į grindis, jai bandant atsikelti ir būnant veidu į grindis, tačiau teismo posėdyje paprašius patikslinti, kodėl sužalojimas, jeigu jos galvą kaltinamasis trenkė į grindis, jai būnant veidu į grindis, atsirado plaukuotoje galvos dalyje, ji to paaiškinti negalėjo. Teisme apklaustas teismo ekspertas nurodė, jog, jeigu kaltinamosios galva į grindis būtų trenkta esant nukentėjusiajai aptartoje pozicijoje (veidu į grindis), tai sužalojimas turėtų atsirasti būtent veido dalyje. Taip pat iš aptartų nukentėjusiosios parodymų matyti ir tai, jog ji, kiekvienos apklausos metu davė vis detalesnius parodymus, susijusius su 2022 m. vasario 13 d. įvykiu, tuo tarpu dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykio jos parodymai apskritai nesutapo tarpusavy. Kuo daugiau laiko buvo praėję nuo nagrinėjamo įvykio, tuo detalesnius parodymus nukentėjusioji davė būtent tik dėl 2022 m. vasario 13 d. įvykio. Be to, nors proceso eigoje nukentėjusioji neneigė, kad ji galėjo išrauti kaltinamajam plaukus, apie ką savo parodymuose nurodė ir kaltinamasis, tačiau nukentėjusioji viso proceso metu taip ir nepaaiškino, tai kurio konkrečiai iš nagrinėjamų konfliktų metu ir kokiomis aplinkybėmis, ji tuos plaukus neva besigindama nuo kaltinamojo galėjo jam išrauti.
Taigi vertinant nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad jos parodymai savo turiniu yra nuoseklūs, tačiau kiekvienos vėlesnės apklausos metu buvo vis detalesni, taip užpildant ankstesnių apklausų metu atsiradusius logines įvykių eigos spragas, tačiau dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykio – visiškai nenuoseklūs ir prieštaringi tarpusavy. Pažymėtina ir tai, jog nors pati nukentėjusioji paprašė teisme apklausti jos seserį ir motiną, kurioms pasak nukentėjusiosios ji papasakojo įvykio aplinkybes, tačiau teisme apklausta nukentėjusiosios sesuo M. G. nurodė, jog jai pati nukentėjusioji apie įvykį pasakojo, jog ją kaltinamasis pastūmė ir ji atsitrenkė su galva. Išgirdusi teisme tokius savo sesers parodymus, nukentėjusioji nurodė, jog ji visgi savo seseriai nepasakojo apie įvykį ir prašė apklausti savo motiną, kuri, anot nukentėjusiosios, viską žino apie įvykį, tačiau teisme apklausta nukentėjusiosios M. G. motina liudytoja S. G. nurodė, jog šeimoje apie įvykį nebuvo kalbama, nukentėjusioji tik papasakojo, kad buvo smūgis, kai ji bandė atsikelti, o kaltinamasis jos galvą trenkė į grindis, nukentėjusiosios pusė galvos buvo violetinė, apie jokį kitą smurtą nukentėjusioji nepasakojo, kitų sužalojimų nerodė. Čia gi atkreiptinas dėmesys, jog, nors nukentėjusiosios motina teisme teigė, jog M. G. pusė galvos buvo violetinė, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai viršugalvio dešinėje pusėje, pereinant į dešinį smilkinį ir pakaušį nustatyta 4x6 cm kraujosruva, ir dešinio peties nugariniame paviršiuje, pereinant į dešinio peties išorinį paviršių 7x9 cm kraujosruva. Teismo vertinimu šios specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti M. G. motinos parodymų objektyvumu, nes akivaizdu, jog apibūdindama nukentėjusiosios galvos sužalojimą ji hiperbolizavo situaciją. Taip pat, teismo vertinimu, nesuprantama ir tai, jog nukentėjusiosios motina, kuri neva net kelias dienas slaugė savo dukrą, matė, kaip ji teigė, jog nukentėjusiosios pusė galvos buvo pakitusios spalvos, o kartu nematė ir žymiai didesnės kraujosruvos ant nukentėjusiosios peties. Taip pat nukentėjusios motinos parodymų patikimas teismui kelia pagrįstų abejonių ir dėl to, jog, pasak S. G., ji savo dukrą slaugė, po įvykio netgi lydėdavo į tualetą, kartu su dukra miegojo 2-3 savaites kartu, tačiau iš liudytojos H. M. H. parodymų nustatyta, jog jau kitą dieną po įvykio nukentėjusioji norėjo ir planavo susitikti su draugėmis mieste, kas teismo vertinimu dar kartą patvirtina, jog liudytoja S. G., duodama parodymus teismui, itin hiperbolizavo situaciją ir stengėsi duoti kuo palankesnius parodymus savo dukrai.
Teismui, nukentėjusiosios parodymų patikimumas kelia abejonių ir dėl pačios nukentėjusiosios elgesio nagrinėjamų įvykių ir po jų metu. Nors nukentėjusioji ir teigė, jog prieš ją buvo naudotas itin brutalus smurtas, jos galvą kaltinamasis neva trenkė į žemę, po ko ji net prarado sąmonę, tačiau nepaisant tokio žiauraus elgesio, kaip matyti iš liudytojos H. M. H. parodymų ir pateikto susirašinėjimo tarp jos ir nukentėjusiosios, nukentėjusioji vėliau vengė atiduoti kaltinamajam jo asmeninius daiktus tokius kaip kojinės ir džemperis. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam šių jo daiktų nenorėjo atiduoti, nes norėjo prieš tai juos išskalbti. Teismui nėra suprantama, kodėl nukentėjusioji, prieš kurią kaltinamasis neva žiauriai smurtavo, vengė atiduoti jo asmeninius daiktus neišskalbtus, nors iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad liudytoja net kelis kartus nukentėjusiosios prašė daiktus grąžinti. Dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykio nukentėjusiosios elgesys taip pat yra sunkiai suprantamas ir paaiškinamas – nukentėjusioji po to, kai neva kaltinamasis prieš ją smurtavo, neišvyko iš kaltinamojo namų, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, jog kaltinamasis gyvena mieste, kur kursuoja viešasis transportas, veikia taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančios bendrovės, mieste gyvena nukentėjusiosios sesuo; nukentėjusioji, prieš kurią neva kaltinamasis smurtavo, liko pas jį visam savaitgaliui, nors pats kaltinamasis visą nagrinėjamų įvykių savaitgalį savo elgesiu – nebendravimu, ignoravimu, rodė, jog jos buvimas šalia nėra pageidautinas.
Kaltinamasis viso proceso metu dėl 2022 m. vasario 13 d. įvykio teigė, jog jam gulint ant čiužinio, pilvu žemyn, ant jo nugaros atsisėdo nukentėjusioji, kuri norėjo pabendrauti, tačiau jis ją ignoravo, po ko nukentėjusioji pradėjo jam rauti plaukus taip keldama skausmą, dėl ko jis, siekdamas nustumti nukentėjusiąją, atsirėmė alkūne į čiužinį ir pasisuko iš liemens, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito nuo jo ant grindų. Smurtinius veiksmus 2022 m. vasario 11 d. kaltinamasis kategoriškai neigė. Tokios įvykio versijos kaltinamasis laikėsi viso proceso metu.
Taigi, iš to, kas aptarta, akivaizdu, jog vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios pateiktas versijas, būtent kaltinamojo versija, jog jis 2022 m. vasario 13 d. nustūmė nukentėjusiąją nuo savo nugaros, yra nuosekli ir būtent ją patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, tuo tarpu nukentėjusiosios iškeltos įvykių versijos minėta specialisto išvada nepatvirtina ir jai netgi prieštarauja. Teisme apklaustas byloje esančią specialisto išvadą pateikęs teismo ekspertas nurodė, jog specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant iš lovos, kartu pažymėdamas, jog pagal nukentėjusiosios išsakytą versiją – kad jai žiūrint veidu į grindis jos galva buvo trenkta į žemę, kraujosruvos būtų atsiradusios būtent veido srityje. Taigi, pagal tokius teismo eksperto paaiškinimus bei pagal pateiktą specialisto išvadą visi išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. vasario 13 d., t. y. iš esmės vienu metu.
Pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad konflikto su nukentėjusiąja metu I. K., siekdamas sustabdyti nukentėjusiąją, sėdėjusią jam ant nugaros ir rovusią jam plaukus, iš esmės jokių smurtinių veiksmų neatliko, o tik atsirėmęs ant rankos pasisuko šonu, nuo ko nukentėjusioji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito. Natūralu, kad tokioje situacijoje, pasisukant ir bandant nusipurtyti ant nugaros sėdintį asmenį, gali būti naudojama fizinė jėga, tačiau tokios jėgos panaudojimas negali būti iškart traktuojamas kaip mušimas ar smurtavimas, juo labiau, kad analizuojamoje situacijoje akivaizdu, kad kaltininko veiksmai buvo nukreipti ne į fizinio skausmo sukėlimą, o į smurto savo atžvilgiu išvengimą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. K. veiksmuose (dėl 2022 m. vasario 13 d. įvykio) nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos požymių (nenustatyti nei smurtinio pobūdžio veiksmai, nei tyčia sukelti nusikaltimo sudėtyje numatytus padarinius), todėl I. K. išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykio, teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje apskritai nesurinkta duomenų, patvirtinančių, jog minėtą dieną prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas smurtas. Kaip minėta, nukentėjusiosios parodymai dėl šio įvykio kito kiekvienos apklausos metu. Be nukentėjusiosios parodymų daugiau jokių duomenų, patvirtinančių jos teiginius dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykio nėra. Nors specialisto išvadoje ir konstatuoti sužalojimai, tačiau, kaip matyti tiek iš pačios išvados, tiek iš teismo eksperto paaiškinimu, tie sužalojimai galėjo atsirasti 2022 m. vasario 13 d. nukentėjusiajai nukrentant nuo čiužinio. Atsižvelgiant į tai, I. K. dėl 2022 m. vasario 11 d. veikos taip pat išteisintinas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nėra surinkta duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog minėtą dieną apskirtai buvo vartotas koks nors fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją.
Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 92,79 Eur civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisintinas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
I. K. (I. K.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2022 m. vasario 11 d.) nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
I. K. (I. K.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2022 m. vasario 13 d.) nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 92,79 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Kaltinamajam I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.