Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-269-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2A-269-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04345-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Birutė Simonaitienė
Atsakovas
UAB „Dorsimus“
Ieškovas
R. J., IĮ „Argus“
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-269-124/ 2013

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04345-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Dorsimus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5303-883/2012 pagal ieškovo R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybos ieškinį atsakovui UAB „Dorsimus“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba ieškiniu (1–7 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Dorsimus“ 96 009,46 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdė viešąjį pirkimą keleivių kontrolės Klaipėdos miesto autobusuose paslaugoms, kuriame ieškovas R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba buvo pripažinta laimėjusia konkursą, o konkurse dalyvavęs atsakovas UAB „Dorsimus“ buvo antras. Kadangi VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ savo 2010-08-17 protokolu Nr. 15 laimėtoju pripažino ir paskelbė ieškovą, šis sprendimas užtikrino IĮ „Argus“ teisę, o VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigą sudaryti paslaugų teikimo sutartį pagal Konkurso sąlygas 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas 2010-08-23 viešųjų pirkimų komisijai pateikė pretenziją dėl preliminariosios eilės sudarymo, o atmetus pretenziją, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad IĮ „Argus“ saugos tarnyba neatitiko paskelbto konkurso sąlygų minimalių reikalavimų ir prašė panaikinti trečiojo asmens sprendimą, kuriuo IĮ „Argus“ saugos tarnyba buvo pripažinta laimėjusia pirmą vietą konkurse. Atsakovo prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-02 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė konkurso procedūras, dėl ko trečiasis asmuo negalėjo pasirašyti paslaugų pirkimo sutarties su ieškovu. Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-28 sprendimu atsakovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-10 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2011-07-15. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, su ieškovu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis keleivių kontrolės paslaugoms teikti. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ konkurso procedūrų netęsė, motyvuodamas tuo, jog visų tiekėjų pateiktos pasiūlymo kainos yra per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos. Ieškovas nesutikdamas su šiais sprendimais pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, bylą laimėjo, o trečiajam asmeniui apskundus šį sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo sprendimą pakeitė tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad įsiteisėjusiais sprendimais buvo patvirtinta, jog trečiasis asmuo turėjo pareigą, o ieškovas teisę sudaryti paslaugų sutartį konkurse nustatytomis sąlygomis už jo pasiūlyme nurodytą kainą. Tačiau tai sutrukdė atsakovo veiksmai. Dėl užsitęsusių teisminių procesų, pasikeitus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti skelbiant konkursą, viešasis pirkimas buvo nutrauktas. Dėl atsakovo nepagrįsto ieškinio, bylinėjimosi proceso, ieškovas prarado realią (jau laimėtą, t.y. garantuotą) teisę gauti pajamas iš Konkurso sutarties. Ieškovas patyrė nuostolių už 96 009,46 Lt sumą (61851,24 Lt negauto pelno, 32 408,22 Lt nuostolius dėl įsigyto konkurso paslaugoms teikti lizingo kaštų (išlaidų) bei dokumentų konkursui rengimo išlaidas 1750 Lt) dėl to, kad atsakovas pateikė nepagrįstą ieškinį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (99–104 b. l.) atsakovas UAB „Dorsimus“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vien ieškinio atmetimas nėra pagrindas konstatuoti, kad jis atliko civilinį deliktą. Ieškovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo priežastiniame ryšyje su jo tariamais nuostoliais, nes paslaugų teikimo sutartį ieškovas turėjo sudaryti dieną prieš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir dėl to, kad pirkimą nutraukė visai kitais pagrindais. Teisiniai ginčai tarp ieškovo ir atsakovo vyko 9 mėnesius, o ieškovas reikalauja nuostolių už 36 mėn. Ieškovas neprivalėjo įsigyti automašinų iš anksto prieš dalyvaudamas konkurse, užteko tik pateikti įsipareigojimą, kad sutarties sudarymo metu jis šias automašinas turės. Ieškovas lizingo sutartis sudarė, žinodamas, kad vyksta teisminis ginčas ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo prašomi priteisti 1750 Lt tariami nuostoliai dėl dokumentų rengimo, yra niekuo nepagrįsti, nepateikti įrodymai apie turėtas išlaidas. Ieškovas reiškia nepagrįstą ieškinį, siekia ne tik prisiteisti menamus nuostolius, tačiau prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia suvaržyti atsakovo įmonės veiklą, todėl prašo ieškovui skirti 20 000 Lt baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu (156–162 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Dorsimus“ ieškovui R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybai 14 260,15 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 260,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2011-02-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „Dorsimus“ pareikštas ieškinys dėl viešųjų pirkimų sprendimo panaikinimo buvo atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-10 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-28 sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi patenkinus UAB „Dorsimus“ prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turėjo procesinę teisę skųsti nutartį, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo. R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba2011-02-07 pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šiuo prašymu UAB „Dorsimus“ buvo iš karto informuotas apie nuostolių atsiradimą arba galimą jų atsiradimą ateityje. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo UAB „Dorsimus“ atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydį. Pasibaigus teisminiams ginčams ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ savo sprendimu nutraukė viešojo pirkimo procedūras dėl nenumatytų aplinkybių, nes per laikotarpį, kol vyko teisminiai ginčai dėl šio pirkimo, pasikeitė aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti skelbiant konkursą. Teismas konstatavo, kad atsakovas negali būti atsakingas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo Nr. 91788 procedūras, jis turi atsakyti tik už tiesiogiai ieškovo patirtus nuostolius, atsiradusius, būtent, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nuomone, atsakovas neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui už laikotarpį nuo 2011-06-10 (teismo sprendimo įsiteisėjimo) iki 2011-07-15 (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas), nes laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos 2011-06-10. Tiesioginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinys yra negautas pelnas už laikotarpį nuo 2010-09-02 iki 2011-06-10, t.y. už 8 mėnesius ir 9 dienas, todėl ieškovo išlaidas, susijusias su negautu pelnu, teismas sumažino iki 14260,15 Lt.

Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog lizingo sutartys buvo sudarytos jau po konkurso procedūros sustabdymo, kad pagal konkurso sąlygas nebuvo privaloma iki sutarties su perkančiąja organizacija pasirašymo dienos įsigyti keleivių kontrolei skirtas ne mažiau kaip dvi transporto priemones, rodo, kad ieškovas pats savo rizika prisiėmė lizingo sutarčių įsipareigojimus ir sudarė lizingo sutartis automobiliams, todėl šias išlaidas laikė nepagrįstomis.

Ieškovas patyrė 1750 Lt nuostolių, susijusių su dokumentų konkursui rengimo kaštais. Ieškovas pateikė įrodymus, kad draudimo brokerių bendrovei „AON Baltic“ už pasiūlymo laidavimą sumokėjo 100 Lt, ieškovas pažymoms pateikti išleido 80 Lt, darbuotojų mokymams UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ išleido 847 Lt. Įrodymų dėl darbuotojų, rengusių dokumentus, darbo užmokesčio kaštų, teismui pateikta nebuvo. Dokumentus konkursui ruošė padalinių vadovai ir teisininkas, kurių darbo resursų tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Minėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pačiu dalyvavimu konkurse, tačiau nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Dorsimus“ apeliaciniu skundu (175–181 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra priežastiniame ryšyje su tariamais ieškovo nuostoliais, todėl iš atsakovo negali būti priteisiamas joks nuostolių atlyginimas. Atsakovas UAB „Dorsimus“, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šie UAB „Dorsimus“ veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi ir neteisėti. Atsakovas neatliko nieko, kas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir sudarytų pagrindą teigti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-02 nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, kad teismui nekilo abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo egzistavimo.

2. Ieškovas paslaugų teikimo sutartį su perkančiąja organizacija turėjo sudaryti 2010-09-01, t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jei ieškovas būtų buvęs atidus ir rūpestingas, paslaugų teikimo sutartį jis būtų sudaręs iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų netekęs teisinės prasmės. Kad ieškovas nesudarė paslaugų teikimo sutarties, atsakovas už tai negali būti atsakingas.

3. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįvertino nukentėjusio veiksmų, nevertino, ar šie veiksmai nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteitinus nuostolius(CK 6.253 str., 6.282 str.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas, turėdamas teisę skųsti 2010-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, šia savo teise nepasinaudojo, nors buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų. Tai, jog ieškovas nesugebėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, jog, būtent, paties ieškovo elgesys nulėmė tariamų jo nuostolių atsiradimą. Be to, patirtus nuostolius, ieškovas turėjo galimybę išsiieškoti žymiai anksčiau, iš karto po ieškinio atmetimo. Kadangi jis nesikreipė į teismą dėl tariamų nuostolių atlyginimo, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad jokių nuostolių nepatyrė.

4. Esant nepagrįstam ieškovo reikalavimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl 14 206,15 Lt nuostolių priteisimo, neturi būti priteistos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (196–200 b. l.) ieškovas R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turi suvokti rizikos laipsnį dėl tokių priemonių skyrimo, galimus atsirasti neigiamus turtinio pobūdžio padarinius ir dėl to galinčius iškilti nuostolius. Atsakovas turėjo suvokti, kad jo reikalavimų teismui nepatenkinus, tai gali lemti jo civilinę atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių, o reikalavimų neatsisakant, būti pasirengus tokius nuostolius atlyginti. Ieškovui kreipusis į teismą dėl galimų nuostolių užtikrinimo, teismas šį prašymą tenkino. Atsakovas pateikė teismo nustatytą nuostolių užtikrinimą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių neatsisakė. Tik dėl atsakovo tiesioginių veiksmų, ieškovas prarado galimybę gauti pajamas iš viešojo pirkimo sutarties. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovui laimėjus konkursą, paslaugų teikimo sutartį jis turėjo sudaryti 2010-09-01, t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. 2010-08-23 perkančioji organizacija gavo atsakovo pretenziją, todėl privalėjo sustabdyti visas pirkimo procedūras. Tik perkančiajai organizacijai pateikus atsakymą į pretenziją, sutarties sudarymo terminas turėjo būti nukeltas 15 dienų, kas ir buvo padaryta. Taigi, ieškovas neturėjo nei teorinių, nei praktinių galimybių sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovas pasinaudojo teise apskųsti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau procesas buvo nutrauktas dėl to, kad skundą pasirašė asmuo, neturintis tinkamo teisinio išsilavinimo. Nuostolių užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, tokiu būdu ieškovas neprivalėjo kreiptis į teismą iš karto ir tai neatima teisės pareikšti ieškinį tada, kada jis ir buvo pareikštas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Dorsimus“ apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Atsakovo teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl jo prašymu civiliniame procese taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nustatyta CPK 146 straipsnio 2 dalyje (CK 147 str. 3 dalyje, redakcija galiojusi iki 2011 m. birželio 21 d. CPK pakeitimo). Šią teisę suponuoja tai, kad laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra susijusios su asmens teisių suvaržymais (CPK 145 straipsnis), o negalėdamas savo teisėmis naudotis visa apimtimi, toks asmuo gali patirti žalą. Žalos padarymas yra pagrindas atsirasti civilinės atsakomybės teisiniams santykiams (CK 6.245 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl neteisėtų veiksmų

Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė žalą, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t.y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo. Tai pripažįsta ir kasacinis teismas 2006 gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-589/2006, 2009 lapkričio 3 d. Nr.3K-3-469/2009 ir kt. nutartyse. Kasacinėje praktikoje pasisakoma, kad šiais atvejais prašant taikyti deliktinę atsakomybę, nenustatinėjama ieškovo (išnagrinėtos bylos atžvilgiu) atsakomybės taikymo sąlyga-kaltė, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi šalys dalyvavo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdomame supaprastintame atvirame viešajame konkurse keleivių kontrolės Klaipėdos miesto autobusuose paslaugoms pirkti, kuriame ieškovas R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba buvo pripažinta laimėjusia konkursą ir su ja remiantis 2010-08-17 viešojo pirkimo komisijos sprendimu turėjo būti sudaryta paslaugų pirkimo sutartis. Atsakovas UAB „Dorsimus“ kreipėsi į teismą dėl šio komisijos sprendimo panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės-viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas buvo pritaikytas Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-02 d. nutartimi (34-35 b.l.). Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-28 d. sprendimu atsakovo ieškinį atmetė (45-47 b. l.) 2011-06-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas (53-57 b. l.). Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu. Kaip minėta, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atitinkamai tai reiškia, kad preziumuotina, jog atsakovas, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį, atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo kaltės atskirai įrodinėti nereikia. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (LAT nutartis 2009-11-3 civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2009, 2010-12-01Nr.3K-7-411/2010, 2012-11-03 Nr.3K-3-465/2012).Kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, asmuo prisiima riziką, kad jo reikalavimai gali būti atmesti. Rizika reiškiasi tuo suvokimu, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas jokiu būdu nereiškia jam palankaus sprendimo. Tokiu atveju, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, asmuo veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsiradusius nuostolius.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas. Šios pajamos būtų buvusios gautos iš viešojo pirkimo sutarties, nes pagal 2010-08-17 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolą su ieškovu viešajame pirkime turėjo būti sudaryta sutartis, kurios sudarymas buvo sustabdytas dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sustabdžius pirkimo procedūras. Nagrinėjamoje byloje nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nebūtų sustabdytos VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ organizuojamo supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūros. Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas, t.y. nustatytas priežastinis ryšys.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįvertino nukentėjusio veiksmų, nevertino, ar šie veiksmai nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinus nuostolius (CK 6.253 str., 6.282 str.), t.y. kad ieškovas nesirūpino savalaikiu viešojo pirkimo sutarties sudarymu, kuri turėjo būti sudaryta iki 2010 -09-01 bei tai, kad neapskundė nutarties, nesugebėjo tinkamai pasinaudoti šia teise, o taip pat šiuos nuostolius galėjo išieškoti anksčiau iš karto po ieškinio atmetimo, nes buvo priimta nutartis dėl nuostolių užtikrinimo. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nurodo tai, kad atskirojo skundo pateikimas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra asmens procesinė teisė, ne pareiga, šią procesinę teisę ieškovas siekė įgyvendinti. Ieškovas savo interesus gynė ir kitokiu būdu, prašydamas taikyti nuostolių užtikrinimą, tokiu būdu informuodamas apeliantą apie nuostolių atsiradimą ar galimą jų atsiradimą ateityje. Apelianto prielaidos, kad teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą, galimai būtų panaikinęs laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas yra kaltas dėl jam atsiradusios žalos, kuri tiesioginiu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galiojanti, vykdytina skubiai (CPK 152 str.1 d.).Teismo konstatavimas, kad nėra pagrindo apeliantą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteisto nuostolio dydį atitinka bylos faktines aplinkybes, išvada laikytina pagrįsta. Taip pat nepagrįstas apelianto motyvas dėl ieškovo nerūpestingumo dėl viešojo pirkimo sutarties nesudarymo. Šiuo atveju pažymėtina, kad viešojo pirkimo procedūrų metu galiojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹str.2 dalies redakcija numatė, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog pretenzija buvo gauta 2010-08-23, todėl perkančios organizacijos protokole Nr. 15 numatytas paslaugų pirkimo sutarties sudarymo terminas dėl jo nukėlimo nesibaigė apelianto nurodytu terminu-2010-09-02, todėl ieškovas ir perkančioji organizacija neturėjo jokios galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutarties. LITEKO duomenimis apeliantas į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi su ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasibaigus atidėjimo terminui po pretenzijos išnagrinėjimo, t.y. kreipėsi 2010-09-01, o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2010-09-02 , buvo sustabdytos visos pirkimo procedūros (34,203 b. l).

Apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovas galėjo anksčiau pasinaudoti teise išieškoti nuostolius, nes buvo priimta teismo nutartis dėl nuostolių užtikrinimo, neturi teisinės reikšmės, nes CPK 146 straipsnio 2 dalis suteikia teisę asmeniui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliantas neginčija nuostolių sumos dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra nagrinėjamas šio skundo ribose, teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Tenkinant ieškinį iš dalies, teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokią teisę prašyti jas priteisti numato CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ieškovas prašė priteisti šias palūkanas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įvertino visus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė MatiukienėBirutė Simonaitienė