Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ saugos tarnybos atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos ieškinį atsakovui UAB „Dorsimus“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba pareiškė ieškinį dėl nuostolių, kildinamų iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Ieškinio pagrindu nurodė CPK 146 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas UAB „Dorsimus“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. buvo sustabdytos VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ organizuojamo supaprastinto atviro konkurso „Keleivių kontrolei Klaipėdos miesto autobusuose“ pirkimo Nr. 91788 procedūros su R. Jonaičio individualia įmone „Argus“ (34-35 b. l.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimą, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Taikant kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjama jos sąlyga – kaltė, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Teismas pažymi, kad teikdamas prašymą teismui taikyti ieškinio reikalavimus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones iki būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymo, ieškovas sąmoningai veikia, siekdamas laikinai apriboti kito asmens civilines teises ir pareigas, jų įgyvendinimą. Prašydamas teismo skirti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi suvokti rizikos laipsnį dėl tokių priemonių skyrimo, galimus atsirasti neigiamus turtinio pobūdžio padarinius kitam asmeniui ir dėl to galinčius iškilti nuostolius, taip ieškovas prisiima atsakomybę dėl tokių savo veiksmų. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (LAT nutartis 2012 m. lapkričio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (CPK redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 21 d. priimto CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d.) taikymo sąlygos yra: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir 2) nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „Dorsimus“ pareikštas ieškinys dėl viešųjų pirkimų sprendimo panaikinimo buvo atmestas (45-47 b. l.). 2011-06-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2011-02-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (53-57 b. l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimų nepagrįstumas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Civilinės atsakomybės prasme tai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti pareiškėjo veiksmai. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų patyrė žalą, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo (LAT nutartis 2010-12-01 civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010).

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis), bei tokius nuostolius mažinti (CK 6.282 straipsnis). Nuostolių mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimo aspektu vertintini ne tik nukentėjusiojo materialiniai teisiniai, bet ir procesiniai veiksmai (pvz., ar jis naudojosi procesine teise skųsti nutartį dėl atitinkamų priemonių taikymo).

Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi patenkinus UAB „Dorsimus“ prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turėjo procesinę teisę skųsti nutartį, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo – teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apeliacinis procesas pagal R. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ saugos tarnybos vardu paduotą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2431-123/2010 nutrauktas, nes atskirąjį skundą padavė (pasirašė) asmuo, neturintis teisės jį paduoti (pasirašyti) ( 2010-12-02 nutartis civ. byloje Nr. 2-1976). Tačiau negalima teigti, kad R. Jonaičio IĮ „Argus“ toje byloje nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Viena tokių priemonių buvo ta, kad R. Jonaičio IĮ „Argus“ 2011-02-07 pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šiuo prašymu UAB „Dorsimus“ buvo iš karto informuotas apie nuostolių atsiradimą arba galimą jų atsiradimą ateityje. Dėl to nėra pagrindo atsakovo UAB „Dorsimus“ atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydį.

Ieškovas R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba prašo priteisti iš atsakovo UAB „Dorsimus“ 96009,46 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad pagal atsakovo prašymą dėl sustabdytos VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ organizuojamo supaprastinto atviro konkurso „Keleivių kontrolei Klaipėdos miesto autobusuose“ pirkimo Nr. 91788 procedūros ieškovas patyrė nuostolių, kurie susideda iš: 1) negauto pelno už numatytą sutarties laikotarpį viešajame pirkime Nr. 91788, t.y. 1718,09 Lt per mėnesį x 36 mėnesiai (konkurso sąlygose numatytas sutarties terminas) = 61851,24 Lt; 2) transporto priemonių, įsigytų pagal viešojo konkurso sąlygas, lizingo kaštų už prastovų laikotarpį - 2 automobiliai x 6000 Lt pradinė įmoka + 14 mėn. lizingo įmokų su palūkanomis (už laikotarpį, kol automobiliai buvo prastovose) x 2 automobiliai (po 10204,11 Lt) = 32408,22; 3) dokumentų konkursui rengimo kaštų - 100,00 litų pasiūlymo laidavimo raštas, 80,00 litų pažymų iš valstybės institucijų kaštai, 723,00 litų darbuotojų, rengusių dokumentus, darbo užmokesčio kaštai, 847 litų darbuotojų apmokymo naudotis elektroninėmis tikrinimo priemonėmis ir sertifikavimo kaštai (sertifikavimo sutarties ir sąskaitos faktūros kopija), t. y. viso nuostolių suma sudaro 61851,24 Lt + 32408,22 Lt + 1750,00 Lt = 96009,46 Lt (15 b. l.).

Teismas pažymi, kad ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurių jis tikėjosi gauti ir kurių negauta todėl, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo paskirtos 2010-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (34-35 b. l.), ši nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos. 2011-07-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2010-09-02 taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos (58-59 b. l.), t.y. laikinosios apsaugos priemonės galiojo 10 mėnesių ir 13 dienų. Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti sprendimu. Šiuo atveju 2011-02-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „Dorsimus“ pareikštas ieškinys dėl viešųjų pirkimų sprendimo panaikinimo buvo atmestas (45-47 b. l.). 2011-06-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2011-02-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (53-57 b. l.), t.y. 2011-06-10 įsigaliojo sprendimas ieškinį atmesti. Pagal CPK nuostatas šiuo sprendimu turėjo būti panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo be teisinio pagrindo taikytos ilgesnį laiką, t.y. iki 2011-07-15.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasibaigus teisminiams ginčams ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ savo sprendimu nutraukė viešojo pirkimo procedūras (pirkimo Nr. 91788) dėl nenumatytų aplinkybių, nes per laikotarpį, kol vyko teisminiai ginčai dėl šio pirkimo, pasikeitė aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti skelbiant konkursą: atsirado naujų funkcijų, susijusių su viešojo transporto kontrole; sumažėjo reikalingų patikrinimų skaičius, sumažintos šiai veiklai skirto lėšos (11 b. l.). Teismo nuomone, atsakovas negali būti atsakingas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo Nr. 91788 procedūras, todėl atsakovas turi atsakyti tik už tiesiogiai ieškovo patirtus nuostolius, atsiradusius būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu. Teismo nuomone, atsakovas neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui už laikotarpį nuo 2011-06-10 (teismo sprendimo įsiteisėjimo) iki 2011-07-15 (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas), nes, kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos 2011-06-10. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tiesioginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinys yra negautas pelnas už laikotarpį nuo 2010-09-02 iki 2011-06-10, t.y. už 8 mėnesius ir 9 dienas. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo išlaidas, susijusias su negautu pelnu, yra pagrindas mažinti iki 14260,15 Lt. Ši suma yra pagrįsta ir priteistina ieškovo naudai iš atsakovo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti transporto priemonių, įsigytų pagal viešojo konkurso sąlygas, 32 408,22 Lt lizingo kaštų už prastovų laikotarpį.

Pagal perkančiosios organizacijos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbto konkurso sąlygų 11 punktą dalyvis turi turėti (nuosavybės, nuomos ar kt. teisėtais pagrindais) arba įsipareigoti iki sutarties pasirašymo dienos įsigyti ir šiai veiklai skirti ne mažiau kaip dvi transporto priemones, kuriose būtų ne mažiau kaip 8 sėdimos vietos be vairuotojo, pritaikytas administracinių teisės pažeidimų protokolams ir nutarimams surašyti bei keleivinio transporto kontrolierių darbui (21 b. l.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas 2010-09-10 su Swedbank AB sudarė dvi lizingo sutartis Nr. LT088282 ir Nr. LT088281 (17, 18 b. l.), pagal kurias iki 2014-09-15 įsipareigojo išpirkti du automobilius. Kaip jau minėta, VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ organizuojamo supaprastinto atviro konkurso „Keleivių kontrolei Klaipėdos miesto autobusuose“ pirkimo Nr. 91788 procedūros buvo sustabdytos 2010-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, atsakovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (34-35 b. l.). Nors ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovas negalėjo atsisakyti pirkti automobilių ir nutraukti preliminarių lizingo sutarčių, nes buvo prisiimti įsipareigojimai bankinėms institucijoms, gautos garantijos ir tai buvo tęstinis procedūrinis veiksmas, išnagrinėjus bylą teisme paaiškėjo, kad įsigytos transporto priemonės nebuvo kuo nors ypatingos, kurios galėtų būti panaudotos išimtinai tik keleivių kontrolei Klaipėdos miesto autobusuose, t. y. tik pagal tiesioginę konkurso veiklos paskirtį. Pažymėtina taip pat tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie 2010 m. rugsėjo mėnesį įmonėje buvusias autotransporto priemones, t. y. neįrodė, kad įmonė neturėjo konkurso reikalavimus atitinkančių automobilių ir minėtas lizingo sutartis sudaryta buvo būtina. Ieškovas pateikė duomenis apie šių transporto priemonių naudojimą nuo 2011-12-01. Teismui pateikti ieškovo dokumentai rodo, kad lizingo pagrindais ieškovo įsigytos transporto priemonės 2010 m. spalio mėnesį buvo draustos Kasko draudimu, todėl darytina išvada, kad šias transporto priemones buvo galima panaudoti kitoje, ne vien keleivių kontrolės, ieškovo veikloje. Minėtos aplinkybės, t.y. tiek tai, kad lizingo sutartys buvo sudarytos jau po konkurso procedūros sustabdymo, tiek ir tai, kad pagal konkurso sąlygas nebuvo privaloma iki sutarties su perkančiąja organizacija pasirašymo dienos įsigyti keleivių kontrolei skirtas ne mažiau kaip dvi transporto priemones, kuriose būtų ne mažiau kaip 8 sėdimos vietos be vairuotojo, pritaikytas administracinių teisės pažeidimų protokolams ir nutarimams surašyti bei keleivinio transporto kontrolierių darbui įsigyti, rodo, kad ieškovas pats savo rizika prisiėmė lizingo sutarčių įsipareigojimus ir sudarė lizingo sutartis automobiliams, todėl jo prašoma iš atsakovo priteisti išlaidų suma yra nepagrįsta. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas tiesiogiai prarado dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes priešingu atveju didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 1750 Lt nuostolių, susijusių su dokumentų konkursui rengimo kaštais. Iš perkančiosios organizacijos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbto konkurso sąlygų matyti, kad buvo būtinas sutarties įvykdymo užtikrinimas (12 b. l.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad draudimo brokerių bendrovei „AON Baltic“ už pasiūlymo laidavimą sumokėjo 100 Lt (22, 23 b. l.). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad viešojo pirkimo dalyvis perkančiajai organizacijai turėjo pateikti pažymas iš valstybės institucijų, ir ieškovas pateikė teismui dokumentus, jog reikalaujamoms pateikti pažymoms jis išleido 80 Lt (24 b. l.). Pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbto konkurso sąlygų 9 punktą dalyvis turėjo užtikrinti, kad darbuotojai, kurie vykdys kontrolę, turėtų kvalifikaciją naudotis viešojo transporto elektroninių bilietų kontrolės sistema (13 b. l.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už darbuotojų mokymus UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ jis išleido 847 Lt (25, 26, 27-28 b. l.). Įrodymų dėl 723,00 litų darbuotojų, rengusių dokumentus, darbo užmokesčio kaštų, teismui pateikta nebuvo. Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad dokumentus konkursui ruošė padalinių vadovai ir teisininkas ir yra akivaizdu, kad dokumentų paruošimas reikalauja tam tikrų darbo resursų, kurių neįmanoma tiksliai apskaičiuoti.

Teismo nuomone, patirtos išlaidos yra susijusios su ieškovo dalyvavimu viešajame konkurse ir dokumentų rengimo išlaidos yra patiriamos kiekvieno dalyvio. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, skelbdama konkursą, turi teisę pasinaudoti įstatymo jai suteikta galimybe nustatyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar konkretus tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Minėtas išlaidas konkurso dalyvis patiria veikdamas savo rizika, dar nežinodamas, ar jis laimės konkursą, ar ne. Teismo nuomone, minėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pačiu dalyvavimu konkurse, tačiau nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys.

Tenkinant ieškinį iš dalies, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 2880 Lt žyminio mokesčio (8 b. l.), advokatui už ieškinio paruošimą sumokėjo 1089 Lt, už atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 1573 Lt. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 14,85 %, todėl atsižvelgiant į teismo patenkintų ieškinio reikalavimo dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 823 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prašymą teismui priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nurodydamas, kad už teisines paslaugas ir atstovavimą teisme jis advokatui sumokėjo 4140 Lt. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimo dalį, atsakovui iš ieškovo priteistina 3525,21 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 2702 Lt.

Pašto išlaidos byloje yra 21,50 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, iš ieškovo priteisiant 18,50 Lt valstybei. Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies redakciją ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, 3 Lt pašto išlaidų iš atsakovo valstybei nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dorsimus“, į. k. 145843465, buveinės adresas Gumbinės g. 5, Šiauliai, ieškovui R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybai, į. k. 141237452, buveinės adresas Viršutinė g. 25, Klaipėda, 14260,15 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt litų 15 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14260,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba, į. k. 141237452, buveinės adresas Viršutinė g. 25, Klaipėda, 2702 Lt (du tūkstančius septynis šimtus du litus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą atsakovui UAB „Dorsimus“, į. k. 145843465, buveinės adresas Gumbinės g. 5, Šiauliai.

Priteisti iš ieškovo R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba, į. k. 141237452, buveinės adresas Viršutinė g. 25, Klaipėda, 18,52 Lt (aštuoniolika litų 50 ct) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.