- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1467/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4540-640/2012, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos, neišpirktos turto vertės, nuostolio iš turto pardavimo, atlyginimo ir papildomų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ priteisti iš atsakovo E. P. 123 411,61 Lt nesumokėtų mokėjimų, 25 933,33 Lt dydžio negrąžinto turto likutinę vertę, 25 005 Lt nuostolių, patirtų dėl turto pardavimo, atlyginimą, 995 Lt papildomų išlaidų, iš viso: 175 344,94 Lt, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui priklausantį turtą, o šio turto nesant ar jo nepakankant – lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, atsakovas nevykdo piniginių įsipareigojimų, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovui (ūkininkui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė šį turtą parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o esant šio turto nepakankamai – lėšas, priklausančias atsakovui, esančias pas atsakovą, 175 344,94 Lt sumai, uždraudė disponuoti atsakovui priklausančiomis lėšomis, leido atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti mokesčius valstybei ir savivaldybei. Teismas tenkino ieškovo prašymą, konstatavęs, jog ieškinio suma atsakovui, kaip ūkininkui, yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas ūkininkas E. P. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas turi ketinimų nevykdyti priimto teismo sprendimo ar jau yra atlikęs kokius nors veiksmus, kurie leistų daryti tokias išvadas. Aplinkybė, jog ieškovas pateikė ieškinį 175 344,94 Lt sumai, negali būti esminė, nes nėra aišku, kokia apimtimi bus patenkintas ieškovo reikalavimas ir ar iš viso jis bus patenkintas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, neįpareigojo pateikti neabejotinus įrodymus ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundo netenkinti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek įstatymas, tiek ir teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja tik su suinteresuoto asmens prašymo buvimu ir tikimybės, kad atsiras grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, egzistavimu. Atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepaneigė, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nevertina ir neprivalo vertinti pateikto ieškinio pagrįstumo, nes tai nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus atitinkamą sprendimą. Teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog ieškinys ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminariu vertinimu yra tikėtinai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, tai yra jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010, ir kt.).
Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo duomenų, kurie byloje suteiktų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo suma atsakovui laikytina didele, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. CPK 306 straipsnio 3 dalyje, 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, dydį, gaunamas pajamas nėra didelė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gerą jo turtinę padėtį, nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog reikalavimo suma atsakovui, kaip ūkininkui, yra didelė ir dėl to padidėja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pažymėtina, kad teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010). Atsakovui nepateiktus duomenų apie savo turtinę padėtį, teisėjų kolegija neturi objektyvios galimybės spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
Atsakovas skunde nurodo, jog nėra aišku, kokia apimtimi ieškinys bus tenkintas ir ar apskritai bus tenkintas, todėl aplinkybė, kad ieškovas pateikė ieškinį, kurio suma 175 344,94 Lt, nėra esminė. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas tik sprendžia, ar ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Faktas, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, sudaro pagrindą manyti, jog teismas nagrinėjamu atveju laikė, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti priešingas išvadas.
Atsakovas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, neįpareigojo pateikti neabejotinus įrodymus ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti, tačiau konkrečiai neįvardija, kokių aplinkybių teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenustatė ir neištyrė, kokius įrodymus privalėjo įpareigoti pateikti. Minėta, jog būtent atsakovas, siekdamas paneigti, jog yra būtinybė užtikrinti ieškinį taikant laikinąsias apsaugos priemones, turėjo paneigti, jog yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti konkrečias aplinkybes, pateikti duomenis, kurie leistų daryti priešingas nei skundžiamoje teismo nutartyje padarytas išvadas, tačiau kartu su atskiruoju skundu tokių aplinkybių nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi atsakovui neužkirsta galimybė kreiptis į teismą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.