- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-633-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01659-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- UAB „Žemaitijos paminklai”
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-187/2014, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Žemaitijos paminklai” ieškinį atsakovei I. J. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žemaitijos paminklai” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. J. 4900 Lt įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė I. J. daug kartų buvo atvykusi į ieškovo dirbtuves ir užsakė sutvarkyti kapavietę (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse. Iš pradžių ji užsakė paminklą, tą pačią dieną užsakė ir betonavimą. Susitarė, kad ieškovas pastatys paminklą, padarys bortelius, kampus, išbetonuos kapavietę, atliks kitus darbus: ant paminklo iškals raides, pritvirtins kryžių, kurį ji buvo atsinešusi pati į dirbtuves. Iš karto rašytinė sutartis su ja nebuvo sudaryta, nes atsakovė abejojo dėl bortelių, kampų, sakė turi dar pagalvoti, nes gal būt norės kampus pirkti iš kitur. Tačiau dėl pagrindinių darbų tarp šalių buvo susitarta ir darbai buvo pradėti vykdyti. Darant kapavietės pamatus dalyvavo ir pati atsakovė I. J., būtent ji pati vadovavo atliekant šiuos darbus, nurodinėjo, kokiu gyliu ir kaip reikia kasti ir daryti pamatus. Ieškovui atlikus pagrindinius darbus, I. J. pastebėjo, kad kiti kapai yra didesni, todėl sugalvojo padidinti ir savo kapavietę. Tačiau šios kapavietės nebuvo galima didinti, nes šiuo metu yra laikomasi nustatytų standartų, ten yra nauja ir liepiama laikytis vienodų proporcijų. I. J. prašė pritvirtinti prie paminklo jos turimą kryžių, ieškovas sutiko, tačiau, kai atsakovė atsinešė kryžių, ieškovo darbuotojai pamatė, kad kryžius yra iš trijų dalių, t.y. reikėjo tvirtinti tris detales, todėl kryžiaus tvirtinimo kaina buvo didesnė, negu buvo pasakyta iš karto, nes reikėjo tvirtinti tris detales. Atsakovei užsakant bortelius dalyvavo dar ir kitas žmogus, kuris atnešė parodyti bortelių pavyzdžius, o I. J. rinkosi iš įvairių pavyzdžių ir išsirinko bortelius bei kampelius tuos, kurie jai patiko.
Ieškovas pripažino padaręs klaidą dėl to, kad I. J. dar nepasirašius dokumentų, pradėjo kapavietės tvarkymo darbus, nors I. J. sakė, kad už darbus sumokės. Po kapo montavimo UAB „Žemaitijos paminklai“ direktorius pats su sandėlininku buvo atvykęs į kapines, I. J. parodė surašytus dokumentus (sutartį ir kt.) ir prašė, kad pastaroji pasirašytų dokumentus, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti. Nurodė, kad ieškovas I. J. raštą dėl darbų atsisakymo paštu gavo jau po to, kai darbai buvo padaryti.
Šalies argumentai
Atsakovė I. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinkanti sumokėti 2550 Lt už paminklą, 175 Lt už raidžių iškalimą ir 105 Lt už kryžiaus pritvirtinimą, t. y. 2830 Lt.
Nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje atvyko į ieškovo dirbtuves ir išsirinko paminklą. Atvykusi gal kokį trečią ar ketvirtą kartą, atsinešė kryžių, kurį reikės tvirtinti varžtais, tačiau kuris, jos nuomone, buvo pritvirtintas klijais. Kai ji atvažiavo į kapines, tai rado jau iškaltas raides, dėl kurių su ja nebuvo derinta, nors jai raidės tiko. Jai buvo pasakyta, kad vienos raidės iškalimas kainuos 4 Lt, tačiau vėliau kaina pabrango, tuomet atsakovė atsisakė pasirašyti sutartį, nurodžiusi, kad norės dar suderinti, keisti darbus. Kai ieškovo darbininkai liejo pamatus, ji pati paskambino ir paprašė iškasti 50 centimetrų gylio pamatus, nes ieškovas norėjo iškasti tik 30 cm. 2013 m. liepos 31 d. buvo išpilti kapavietės pamatai su borteliu. Tada atsakovė paskambino ir pasakė ieškovui, kad kampelius nusipirks kitur ir atsiveš pati. Teigia, kad išpilti pamatai turėjo džiūti bent savaitę, kad nuo kojų galo kapavietė yra kreiva, kad betono spalva yra šviesiai geltona, todėl atsakovė mano, kad pamatai išlieti nekokybiškai. Todėl atsakovė perspėjo ieškovo atstovą T. Z., kad nebetęstų darbų, nes borteliai be apdailos jos netenkina, sakė, kad ji nori persidaryti pati, tačiau tuo metu į kapines atvažiavę ieškovo darbininkai tęsė darbus. Skambinant T. Z. telefonu, jis neatsiliepė, todėl atsakovė paštu išsiuntė ieškovui raštišką atsisakymą. Po to pamatė, kad darbai greitai padaryti. Kampai padaryti ne tokie, kokių ji norėjo, todėl atsakovė atsisakė mokėti pinigus. Nurodė neprašiusi T. Z., kad pastatytų paminklą, uždėtų apdailą, nes paminklą būtų pastatę jos pažįstami ir nemokamai, jai nebūtų kainavę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš atsakovės I. J. ieškovui UAB „Žemaitijos paminklai” 4900,00 Lt skolą ir 847,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės I. J. valstybei 20,94 Lt teismo turėtų procesinių išlaidų.
Teismas nurodė, kad E. J. kapavietė, esanti (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse, sutvarkyta (atlikti paminklo montavimo, betonavimo darbai), kapavietėje pastatyti akmens gaminiai: paminklas, borteliai, kampai, visiškai atitinka 2011 m. rugsėjo 29 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-229 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimus. Tai byloje patvirtino seniūnas Č. U.. Pažymėjo, kad darbai atlikti tinkamai, pagal šiuo metu šiai kapavietei keliamus reikalavimus, patvirtino liudytoja I. K., šiuo metu dirbanti (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtoja. Teismas nurodė, kad iš 2013-08-01 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovas UAB „Žemaitijos paminklai“ už atliktus darbus pareikalavo apmokėti iš viso 4900,00 Lt iki 2013-08-09, o iš atsakovės I. J. pareiškimo, surašyto 2013-08-13, matyti, kad ji reikalauja ieškovo atstatyti kapavietę į pirminę būseną po to, kai jau buvo atlikti visi darbai. Teismas konstatavo, kad nors atsakovė, nesutikdama sumokėti už atliktus darbus, nurodė, kad darbai atlikti nekokybiški, tačiau visiškai nepateikė jokių įrodymų apie netinkamai atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio dėl kapavietės atstatymo į pirmykštę padėtį nepateikė, nors tam turėjo pakankamai laiko. Teismas sprendė, kad byloje yra įrodymai, jog pati atsakovė derino su ieškovu visas kapo sutvarkymo detales; pati dalyvavo darbų atlikime; vykdant darbus pati derino „kampelių“ pritvirtinimą; būtent po papildomų derybų pripažino, kad ir „kampeliai“ tinkami (šią aplinkybę patvirtino liudytoja I. K.) vadinasi atsakovė sutiko su darbų atlikimu, todėl už atlikus darbus pagal šalių susitarimą turi sumokėti (48-52 b. l.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį prašo tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės neginčijamą 2830 Lt sumą. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Neaišku iš sprendimo, kiek yra priteista ieškovei bylinėjimosi išlaidų, nes žodžiais sprendime parašyta „septyni šimtai litų“, o skaičiais (847,00 Lt).
2. Jeigu ieškovo UAB „Žemaitijos paminklai“ vadovas T. Z. teigia, kad įmonės darbininkai dirba gerai ir kokybiškai, tai jie turėtų turėti atitinkamą statybininkų išsilavinimą ir licencijas, susijusias su šiuo darbu. Tačiau taip nėra. Jų darbas nekokybiškas. Kadangi darbas buvo padarytas nekokybiškai, dalis darbų atlikta savavališkai, kurių atsakovė nebuvo užsakiusi, todėl atsakovė nepasirašė ant darbų priėmimo akto.
Atsiliepimas
3. Visas aplinkybes apeliantė buvo nurodžiusi atsiliepime į ieškinį. Ji siūlė geruoju spręsti ginčą, tačiau ieškovo atstovas T. Z. nesutiko vis reikalaudamas pasirašyti sutartį, darbų priėmimo aktą ir sumokėti visus jo reikalaujamus pinigus. Teigia, kad atsakovė sutiko ir dabar sutinka sumokėti tai, dėl ko žodžiu su ieškovu buvo susitarusi, t. y. paminklo kainą 2550 Lt, už kryžiaus pritvirtinimą 105 Lt ir už raidžių iškalimą 175 Lt, atskaičius 100 Lt jos jau sumokėtą avansą. Mano, kad tik tokia suma iš atsakovės galėjo būti priteista, tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio į atsakovės paaiškinimus, o tikėjo tik T. Z. ir jo atsivestų liudytojų parodymais, kurių parodymai buvo akivaizdžiai tendencingi.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žemaitijos paminklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Ginčas kilo dėl to, kad 2013 m. liepos 15 d. atsakovė I. J. pas ieškovą užsakė sutvarkyti E. J. kapavietę, esančią Luokės miestelio kapinėse. Šalims susitarus, buvo atlikti darbai: pastatytas granitinis paminklas, uždėti borteliai, kampai, išbetonuota kapavietė, atlikti paminklo ir kiti granito objektų montavimo darbai, ant paminklo iškaltos raidės, pritvirtintas kryžius. Atlikti darbai, įskaičiuojant PVM, kainavo 4900 Lt. Tvarkant kapą, dalyvavo pati atsakovė, bet jokių pretenzijų anksčiau nereiškė. Jai buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodyti visi darbai ir jų kainos, 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo išduotas dviejų metų garantinis raštas. Rengiant kapavietę, buvo laikomasi Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1-229 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimų. Visi reikalingi darbai buvo atlikti nepažeidžiant susitarimo, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti už atliktus darbus, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, nes geruoju susitarti nepavyko.
2. Kai buvo susitarta su atsakove pradėti darbus, dalyvaujant atsakovei, kapų prižiūrėtoja pažymėjo kapo ribas, o betonuojant pamatus pati I. J. nurodinėjo, kokio gylio pamatus reikia kasti. Viskas buvo padaryta pagal atsakovės I. J. pageidavimus. Nesutarimai prasidėjo dėl to, kad atsakovė norėjo padidinti kapo plotą, nes ankstesni kapai buvo įruošti seniai, iki 2011-09-09 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-29 Kapinių tvarkymo taisyklių priėmimo ir kiekvienas tvarkėsi savo nuožiūra. Teigia, kad viskas buvo atlikta pagal nustatytus reikalavimus ir tai byloje patvirtino seniūnas Č. U., (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtoja I. K..
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės draugė D. G. pasakė, kad bortelis prie kapo yra nekokybiškas, tačiau jokių dokumentų ar eksperto išvados nebuvo pateikta.
4. Ant paminklo iškaltų raidžių pavyzdžiai buvo parodyti I. J., raides atsakovė išsirinko pati, o kryžiaus pritvirtinimo kaina skyrėsi todėl, kad kryžius buvo iš trijų dalių ir reikėjo kiekvieną dalį tvirtinti atskirai, įgręžti į akmenį, pritvirtinti varžtu ir priklijuoti klijais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus; sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų, todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Byloje yra kilęs ginčas dėl šalių susitarimo (sandorio) turinio ir šio susitarimo vykdymo.
Ieškovas UAB ,,Žemaitijos paminklai” įrodinėja, kad atsakovė I. J. užsakė sutvarkyti E. J. kapavietę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse, ir atlikti šiuos darbus: išbetonuoti kapavietę, atlikti paminklo montavimo darbus, pastatyti granitinį paminklą, uždėti bortelius ir kampus, ant paminklo iškalti raides, pritvirtinti kryžių; atlikti darbai buvo įvertinti ir 2013-08-01 išrašyta PVM sąskaita faktūra 4900,00 Lt sumai. Taip pat surašytas prekių – paslaugų priėmimo – perdavimo aktas bei garantinis raštas, kuriuo ieškovas suteikė dviejų metų garantija atliktiems montavimo – betonavimo darbams bei paminklui ir borteliams.
Atsakovė I. J. sutinka sumokėti dalį ieškovo reikalaujamos sumos, t.y. 2730,00 Lt (už paminklą 2550 Lt, už kryžiaus pritvirtinimą 105 Lt ir už raidžių iškalimą 175 Lt., atskaičius 100 litų jos sumokėtą avansą). Atsakovė teigia, kad ieškovo darbai atlikti nekokybiškai ir savavališkai, kad ji nesitarė su ieškovu dėl kapavietės pamatų betonavimo, kapo bortelių apdailos, o buvo užsakiusi tik paminklą, prie kurio būtų galima pritvirtinti jos turimą kryžių ir sutinka „užskaityti“ raidžių iškalimą.
Dėl sutartinių santykių ir sutarties formos.
Civilio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.71 str. 1 dalis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, sandoris sudaromas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės I. J. argumentais, kad tarp jos ir ieškovo UAB ,,Žemaitijos paminklai” nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl ji neprivalo mokėti už atliktus darbus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6. 672 str.) dėl kapavietės sutvarkymo ir tai patvirtina pačių šalių paaiškinimai, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. S., R. B. bei I. K. parodymai. Pati apeliantė (atsakovė) I. J. pirmosios instancijos teisme 2014-03-06 posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad su ieškovu UAB ,,Žemaitijos paminklai” tarėsi dėl paminklo pastatymo, raidžių iškalimo, kryžiaus uždėjimo; klausė dėl kainų, dėl betonavimo darbų, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kurie nebūtinai turėjo būti įforminti rašytine ar notarine forma, kadangi užsakymo suma neviršijo Civiliniame kodekse nustatytos penkių tūkstančių litų sumos. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovas jai ,,davė pasirašyti sutartį, tačiau ji pati atsisakiusi”, vadinasi, atsakovė pati elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai dėl detalesnio šalių sutartinių santykių įforminimo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji apskritai nebuvo užsakiusi kapavietės tvarkymo darbų, dėl to sutinka sumokėti tik už paminklą, iškaltas raides ir pritvirtintą kryžių. Tai, kad atsakovė I. J. faktiškai susitarė su ieškovu UAB ,,Žemaitijos paminklai” dėl kapavietės tvarkymo darbų (tame tarpe išlieti kapavietėje pamatus), patvirtina byloje esantys įrodymai. Pati atsakovė, apklausta 2014-03-06 teismo posėdyje, patvirtino dalyvavusi ieškovo darbininkams kasant ir liejant kapavietės pamatus, pati žiūrėjusi, kad būtų tinkamai įgilinti pamatai. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ,,dėl apdailos aptars tuomet, kai bus išpiltas pamatas, reikalingas bortelių pritvirtinimui”- tai patvirtina, kad apeliantė susitarė su ieškovu dėl pamato išliejimo darbų ir kitų darbų atlikimo eiliškumo. Taip pat nesutiktina su I. J. argumentais, kad ieškovas savavališkai uždėjo kapavietės bortelių apdailą, nes atsakovė pirmosios instancijos teisme 2014-03-06 pati patvirtino, kad ji su ieškovu derino kapo apdailos medžiagas ir spalvas, sutiko, kad ieškovas uždės bortelio apdailą, o ji sumokės už darbus, tik paprašė, kad sumažintų kampelius. Ieškovas iš tokio atsakovės faktinio elgesio turėjo pagrindą suprasti, kad yra susitarta ir dėl kapo apdailos darbų atlikimo. I. J. byloje paaiškino, kad tik vėliau, kai ieškovas atvežė ir uždėjo apdailos kampus, ji apsigalvojusi, paskambinusi ieškovui ir pasakiusi, kad nebemokės už jokius darbus, nes jai nepatinka visa apdaila ir kampai. Iš to darytina išvada, kad buvo tartasi dėl kapo apdailos ir sutarties atsakovė atsisakė jau po to, kai darbai buvo atlikti.
Susitarimo dėl paminklo užsakymo, raidžių ant paminklo iškalimo ir kryžiaus tvirtinimo atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir sutinka už juos apmokėti.
Dėl atliktų darbų kokybės ir atsiskaitymas.
Nors apeliantė I. J. nesutiko ir su ieškovo UAB ,,Žemaitijos paminklai” atliktų darbų kokybe, tačiau, kaip savo atsiliepime teisingai nurodė ieškovas, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovo atliktų darbų kokybė yra bloga. Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 straipsnis numato, kad ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pačios apeliantės nuomonė ar jos draugės paaiškinimai dėl blogos atliktų darbų kokybės, nėra pakankami įrodymai vertinti, kad darbai atlikti nekokybiškai. Tokiais įrodymais galėtų būti atitinkamos srities specialisto išvada, antstolio atliktas faktų konstatavimo aktas, ekspertizės aktas ir pan. Atsakovė pripažino pati dalyvavusi liejant kapavietės pamatus, todėl turėjo galimybę nurodyti ieškovo darbuotojams, kad kapavietės pamatas išlietas ir bortelis pritvirtintas kreivai arba, kad betonavimo darbams per mažai panaudota cemento. Pažymėtina, kad atsakovė 2014-03-06 teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas nebūtų galėjęs sumažinti apdailos kampų, nes būtų tekę keisti bortelių apdailą. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovės netenkina kapo ribos, kuriose buvo įrengta kapavietė, tačiau Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1-229, 14 punkte nurodyta, kad skiriamos kapavietės dydis vienam kapui 3,75 kv. metro (1,5/2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8/2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas Č. U. raštu patvirtino, kad E. J. kapavietė atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimus. Tą patį byloje patvirtino liudytoja, kapinių prižiūrėtoja, I. K., kuri paaiškino, kad net atsakovei I. J. norint perdaryti kapavietės pamatus, ji negalės pažeisti kapavietės ribų, negalės kapavietės ribų kaip nors patraukti, kadangi pagal kapinių planą yra numatyti atstumai nuo vieno kapo iki kito kapo. Remiantis tuo kas pasakyta, atmestini apeliantės argumentai dėl darbų kokybės ryšium su kapavietės ribomis.
Nors nagrinėjamu atveju tarp šalių akivaizdžiai buvo sudaryta vartojimo sutartis, suteikianti vartotojui didesnes teises ir galimybes atsisakyti šios sutarties arba ją nutraukti, tačiau atsakovė byloje nenurodė nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygų (CK 6.188 str. 2 d.), kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kurios iš esmės pažeidė šalių teises ir pareigas; nepareiškė priešieškinio ir neprašė pripažinti su ieškovu sudarytos sutarties ar jos dalies negaliojančia. Vadinasi sutartis galiojanti, todėl vykdytina.
Civilinio kodekso 6. 189 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, t.y. sutartis turi būti vykdoma – atsakovė I. J. turi sumokėti už atliktus darbus pagal ieškovo UAB ,,Žemaitijos paminklai” pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.
Pažymėtina, kad ieškovas atliktiems savo darbams suteikė dviejų metų garantiją, dėl to atsakovė per šį laikotarpį turi teisę kreiptis į ieškovą dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo, jeigu jie bus nustatyti.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantė I. J. nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tik nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir rėmėsi tik ieškovo kviestais liudytojais.
Pažymėtina, kad apeliantė I. J. nei nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, kad išlietas kapavietės pamatas ir uždėtas bortelis yra padaryti nekokybiškai, neatitinka tam tikrų išmatavimų ar, kad ieškovas savavališkai uždėjo bortelio apdailą ir pastatė paminklą. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė įpareigoti ieškovą atstatyti kapavietę į pradinę padėti, pirmosios instancijos teismas atsakovės posėdžio metu klausė, ar ji norės teikti priešieškinį, tačiau atsakovė atsisakė jį teikti ir pageidavo, kad būtų nagrinėjama „dėl to, kas pareikšta ieškinyje“ (24 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovė I. J. nesikreipė ir neprašė atlikti išlieto kapavietės pamato ir bortelio ekspertizės, siekdama patvirtinti savo subjektyvią nuomonę dėl kapavietės kokybės; neprašė kviesti liudytojų, todėl nesant jokių įrodymų dėl, neva, nekokybiškai išlietų kapavietės pamatų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad darbai atlikti tinkamai.
Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl nekompetentingų ieškovo darbuotojų, atlikusių kapavietės sutvarkymo darbus, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi pateikti ieškovo darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ar pateikusi įrodymus, kad šių darbų atlikimui apskritai yra reikalingi atitinkami kvalifikaciniai pažymėjimai ar sertifikatai.
Nors ieškovo pirmosios instancijos teisme pateiktos į bylą nuotraukos taip pat negali būti vertinamos reikšmingu darbų kokybės įrodymu, kadangi neaišku, kieno kapavietė yra nufotografuota (32 - 34 b. l.), tačiau tai nereiškia, kad ieškovo atlikti kapavietės darbai būtų atlikti nekokybiškai ar kitoje kapavietėje, nes bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad ieškovas UAB ,,Žemaitijos paminklai” yra juridinis asmuo, įmonė įsteigta 2007 m. ir pagrindinė įmonės veikla yra paminklų gamyba bei kapaviečių įrengimas.
Dėl kitų skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesuprantamai nurodė bylinėjimosi išlaidas, t.y. teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovui, žodžiais nurodant 700 Lt, o skaičiais nurodant 847 Lt. Tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisytas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas šia nutartimi, nurodant teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje skaičių „847,00 Lt“ skaičių „700,00 Lt“.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Civilinio proceso kodekso (CPK) 321 str. 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Apeliantė I. J. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad galėtų asmeniškai smulkiai paaiškinti ginčo esmę bei papildomai pateikti kapavietės nuotraukas; teismas galėtų išklausyti liudytoją – Luokės seniūnijos seniūną, kuris dėl užimtumo darbe negalėjo atvykti į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme 2014-03-06 posėdžio metu ir apeliaciniame skunde jau išdėstė savo argumentus, todėl nėra pagrindo išklausyti tų pačių aplinkybių. Taip pat nepagrįstas apeliantės prašymas dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno Č. U. apklausimo liudytoju, nes pirmosios instancijos teisme, 2014-01-31 vykusiame parengiamajame posėdyje, abi ginčo šalys bylos aplinkybes ketino įrodinėti liudytojų parodymais, pačios žadėjo atsivesti liudytojus (29 b. l.). 2014-03-06 į teismo posėdį atvyko keturi ieškovo pakviesti liudytojai, kurie buvo apklausti, tuo tarpu atsakovė, turėdama jai atstovaujančią advokatę, į teismo posėdį liudytojų nepasikvietė, teismo jų kviesti neprašė, jokių papildomų prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo nepareiškė, nors teismas, pradėdamas nagrinėti bylą ir baigdamas ją nagrinėti iš esmės, klausė, ar šalys turi kokių nors prašymų, ar pageidauja pateikti papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra. Be to, byloje yra seniūno Č. U. rašytinis dokumentas, kuriame nurodyta, jog E. J. kapavietė atitinka Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1 – 229 kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimus ( 6 b. l.). Pažymėtina, kad apeliantė kapavietės nuotraukų nepateikė ir pateikdama apeliacinį skundą. Vadovaujantis išdėstytu pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei (apeliantei) nepriteisiamos.
Nors ieškovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesant į bylą pateiktų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo naikinti arba keisti atsakovės I. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tik sprendime ištaisytinas rašymo apsirikimas (CPK 276 str.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės I. J. ieškovui UAB „Žemaitijos paminklai“, žodžiais ir skaičiais nurodant, kad iš atsakovės I. J. ieškovui UAB „Žemaitijos paminklai“ yra priteisiamos „septynių šimtų litų (700,00 Lt) bylinėjimosi išlaidos“.