Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimo O. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. liepos 5 d., 7.30 val. kelio Palomenė–Lomenai 4,5 km (Kaišiadorių r. sav.), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tokio tarpo iš dešinės, kad eismas būtų saugus, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė transporto priemonės, atsitrenkė į dešinėje pusėje važiavusią transporto priemonę, dėl ko apgadino abi transporto priemones, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 128, 220, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimu O. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 48 eurų bauda, taip pat jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) O. J. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimo dalį dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad ši teismo nutarimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad per eismo įvykį nei vienas žmogus nenukentėjo, tik buvo apgadintos transporto priemonės – viena jo paties, o kita A. J.. Jis ir dauguma kitų įvykyje dalyvavusių asmenų buvo įsitikinę, kad kitas apgadintas automobilis „Audi 100“ priklauso L. J. (A. J. sūnui), kuris visą laiką šį automobilį valdė kaip savo, buvo jį apsidraudęs, ant automobilio buvo užklijuotas klevo lapas, tačiau registruotas jis buvo A. J. vardu. Jis, L. J. ir N. B., vairavusi automobilį „Audi 100“, ir kiti eismo įvykyje dalyvavę asmenys nutarė policijos nekviesti ir nuostolius prisiimti sau, nereikšdami vienas kitam pretenzijų, todėl prievolės apie eismo įvykį pranešti jie neturėjo. Iš jų niekas policijai nepranešė, tai padarė pašalinis asmuo. Kadangi policijos jie nelaukė, susitarė su traktorininku, kad šis nutrauks automobilį „Audi 100“, o jis pats išvažiavo iš įvykio vietos. Teigia, kad nemanė, jog policija apskritai atvažiuos, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio deklaracijos jie nepildė, nes prisiėmė nuostolius sau, be to, neturėjo bendros nuomonės, kas kaltas dėl eismo įvykio. Deklaracija reikalinga tik santykiams su draudimo bendrovėmis, t. y. civiliniams santykiams dėl žalos atlyginimo, jų policijoje registruoti ar apie jas pranešti nereikia. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, kad jis pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

O. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino O. J. padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog su eismo įvykiu susiję dalyviai – O. J. ir N. B. būtų sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių, priešingai – tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. J., tiek N. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta (b. l. 12, 13), savo kaltės O. J. nepripažino ir teismo posėdžių metu, nurodydamas, jog N. B. bandė aplenkti jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės ir nesuvaldė techniškai netvarkingo ? „plikomis“ padangomis ? vairuojamo automobilio, atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinę pusę, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, o jis N. B. aplenkti jo vairuojamo automobilio netrukdė, automobilio neužkišo. Akivaizdu, jog šios apelianto nurodomos aplinkybės tiek tiriant, tiek nagrinėjant bylą teisme, nesudaro pagrindo manyti, jog jis su kitu eismo dalyviu sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Be to, apeliantas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su N. B. bendros nuomonės, kas kaltas dėl eismo įvykio, neturėjo. Tai, kad tarp eismo dalyvių susitarimo nebuvo, patvirtina ir faktas, jog eismo įvykio deklaracija užpildyta ir pasirašyta nebuvo, eismo įvykio dalyviai nenubraižė eismo įvykio schemos, neaprašė eismo įvykio aplinkybių, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Minėtose taisyklėse taip pat imperatyviai nurodoma, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tačiau nagrinėjamu atveju O. J. šios savo pareigos nevykdė, nesutaręs su N. B. dėl eismo įvykio aplinkybių tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo apsunkino galimybes nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, eismo dalyvių kaltę dėl sukelto įvykio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. J. pažeidė KET 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą O. J. paskyrė nuobaudą sankcijos ribose, kuri šiuo atveju yra teisinga. Paskirtoji nuobauda – 1013 Eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams yra laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, o O. J. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.