- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- II-278-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00035-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- R. K.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K. (toliau ir – Pareiškėjas),
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui – (toliau – Institucijos) atstovui V. B., veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą dėl 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-271-2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-271-2019 (toliau – Nutarimas) R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 200 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 4 mėnesiams. R. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 8 d., 17 val. 35 min., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje lenkė automobilių koloną, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.4 punktus ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalimi, jam skirta 200 eurų bauda ir atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-6), kuriuo prašo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad R. K. yra padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, prašoma teismo netenkinus pirmojo prašymo, tenkinti alternatyvų prašymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti R. K. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde R. K. nurodo, kad 2018 m. sausio 8 d. po darbo jo įmonei priklausančiu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini, namo. Tai tikrai negalėjo būti 17 val. 35 min., nes tokiu laiku Pareiškėjas buvo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Vykstant namo, prieš jį važiavo kelios mašinos, kelio atkarpoje nuo kur (duomenys neskelbtini) susikerta su (duomenys neskelbtini), iki vietos, kur (duomenys neskelbtini) susikerta su (duomenys neskelbtini), nėra horizontalaus kelio ženklinimo ištisine linija, todėl lenkimas yra galimas. Kadangi viena iš mašinų važiavo gerokai lėtesniu greičiu nei leistina, Pareiškėjas šioje atkarpoje aplenkė tris mašinas, lenkimas buvo baigtas iki pėsčiųjų perėjos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) sankryžos. Pareiškėjas, prieš pradėdamas lenkti, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvertino matomumą, įsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neviršijo nustatyto greičio. Atlikus lenkimo manevrą, Pareiškėją pradėjo persekioti iš paskos važiavusi mašina Volvo S60. Dėl akinimo ilgosiomis šviesomis, Pareiškėjui buvo sudėtinga vairuoti, dėl ko jis nuplėšė automobilio dugno kairės pusės apsaugas. Automobilį vairavo pareigūnas ir Pareiškėją sekė tol, kol sustabdė budėję pareigūnai (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Nors Volvo S60 vairuotojas, t. y. M. V., visą laiką Pareiškėją akino ilgosiomis automobilio šviesomis bei įjungtais rūko žibintais, tačiau Pareiškėją sustabdę policijos pareigūnai į visa tai absoliučiai nereagavo, nes patys puikiai žinojo, jog tą automobilį vairuoja jų kolega ne tarnybos metu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo kaltę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, yra pagrindas panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o šią administracinę bylą nutraukti. Teismui matant pagrindą šį prašymą atmesti, tikslinga spręsti administracinio poveikio priemonės panaikinimo klausimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad važiavo iš darbo į namus, tačiau pakeliu dar turėjo užvažiuoti į degalinę. Jis važiavo (duomenys neskelbtini), priekyje važiavo keli automobiliai, gal trys, gal du, tikslaus skaičiaus nurodyti negali. R. K. parodė, kad minėtus, priekyje jo važiavusius automobilius lenkė. Lenkimo manevrą R. K. atliko (duomenys neskelbtini), už iškilios perėjos, ties (duomenys neskelbtini) banko pastatu. Lenkimo manevras atliktas iki kitos perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) sankryža. R. K. parodė, kad lenkimą atliko, nes priekyje jo važiavęs vienas iš automobilių judėjo lėtai, tikėtina, kad mažesniu nei 30 kilometrų per valandą greičiu. Administracinio nusižengimo nepadarė, įrodymų, paneigiančių jo versiją nėra, Protokolas ir Nutarimas surašytas remiantis išimtinai policijos pareigūno M. V. tarnybiniu pranešimu, o Protokolą surašęs E. B. yra prieš jį nusistatęs, ir ne kartą baudęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. V., apklaustas parodė, kad po tarnybos nuosavu automobiliu važiavo nuo centro link prekybos centro Senukai, ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gal nuo (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kitas automobilis atlieka lenkimo manevrą. Automobilių kolona važiavo nuo 30 iki 40 kilometrų per valandą greičiu, kadangi kelio danga žiemos metu buvo slidi. M. V. parodė, kad lenkė ne jį vieną, nes už jo ir prieš jį dar važiavo kiti automobiliai. Kiek pamena, prieš dar galėjo važiuoti trys automobiliai. Kai lenkimo manevrą atliekantis automobilis susilygino su jo automobiliu, jis pamatė, kad tai BMW markės automobilis. Minėtas BMW automobilis lenkimo manevrą baigė už (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos. Kadangi jis, būdamas policijos pareigūnų, nors ir būdamas po tarnybos, negalėjo nesureaguoti į tokį šiurkštų pažeidimą, todėl, pasinaudodamas laisvų rankų įranga, susisiekė su tarnyboje esančiais kolegomis, kuriuos informavo apie padarytą nusižengimą, o pats savo ruožtu pradėjo važiuoti paskui BMW markės automobilį, ir pranešinėjo kolegoms policijos pareigūnams, kuria kryptimi važiuoja pažeidėjas. M. V. pažeidėją sekė, kol jį (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustabdė policijos pareigūnai.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. B., apklaustas parodė, kad patruliuojant gautas kolegos M. V. skambutis dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tuomet jis pokalbį perleido kolegai, o jis pats vairavo automobilį M. V. telefonu nurodomu maršrutu. E. B. tarnybinį automobilį vairavo įsijungęs švyturėlius, kadangi viršijo leistiną greitį. Užsukus į (duomenys neskelbtini), sankryžoje sustabdytas M. V. nurodytas automobilis. Pamatęs juos, pažeidėjas sustojo, išlipęs iš automobilio, paaiškino įvykio aplinkybes. Pažeidėjas, informuotas apie galimai padarytą nusižengimą, parodė, kad sustojus prie šviesoforo, esančio (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vėliau pradėjus važiuoti, sidabrinės spalvos automobilis, galimai Volvo markės, mėtėsi, trukdė jam važiuoti, kėlė avaringas situacijas, todėl jis pradėjo lenkimą. Pažeidėjas, aiškindamas įvykio aplinkybes, mėtėsi, parodė, kad lenkimo manevrą baigė pravažiavus pėsčiųjų perėją, esančią už (duomenys neskelbtini) sankryžos. Kai pažeidėjui buvo paaiškinta atsakomybė už padarytą nusižengimą, jis pradėjo išsisukinėti. E. B. grįžus į policijos komisariatą ir peržiūrint miesto kamerų užfiksuotą vaizdą, aiškinantis dėl galimai Volvo markės automobilio sukeltos avaringos situacijos, minėtos aplinkybės nustatytos nebuvo. Tuo metu į policijos komisariatą atvyko BMW markės automobilio vairuotojas ir parašė pareiškimą. Po to E. B. pasikvietė minėtą vairuotoją ir parodė miesto kamerų užfiksuotą vaizdą, BMW vairuotojas sutiko, jog Volvo automobilis nesukėlė avaringos situacijos, taip pat pripažino, kur jo automobilis. E. B. parodė, kad protokolas buvo pradėtas rašyti tik po to, kai iš pažeidėjo buvo paimtas paaiškinimas. E. B. parodė, kad tarp jo ir R. K. jokio asmeninio konflikto nėra ir nėra buvę. E. B. buvo kelis kartus sustabdęs R. K., tačiau tik vykdant jam pavestas užduotis.
Teismo posėdyje liudytojas V. P., apklaustas parodė, kad jam patruliuojant su kolegomis E. B. ir A. M., E. B. paskambino kolega, kaip vėliau paaiškėjo M. V., pranešė, jog tam tikras automobilis pavojingai manevruoja, galimai pažeidinėja kelių eismo taisykles. M. V. nurodė, kokiu maršrutu vairuotojas važiuoja. Jie tarnybiniu automobiliu pažeidėją sustabdė (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Sustabdyto automobilio vairuotojo paaiškinimą užrašinėjo E. B., vėliau minėtą paaiškinimą sustabdytas asmuo perskaitė ir pasirašė. E. B. parašytas paaiškinimas visiškai atitiko R. K. pasakytas aplinkybes. Kiek V. P. pamena, R. K. minėjo, jog kitų automobilių vairuotojai važiavo per lėtai, kas ir lėmė jo sprendimą pradėti lenkimą.
Teismo posėdyje liudytojas A. M., apklaustas parodė, kad jam patruliuojant su kolegomis E. B. ir V. P., buvo gautas kolegos M. V. skambutis, kuris pranešė, jog (duomenys neskelbtini) automobilis pažeidė kelių eismo taisykles, pavojingai manevruoja. Tuomet A. M. perėmė iš E. B. telefoną ir pranešinėjo, kur toliau važiuoja pažeidėjas. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) sankryžą. A. M. pats priėjo prie automobilio vairuotojo. Vairuotas automobilyje buvo vienas. Vairuotojas minėjo, kad priekyje buvo kliūtis, minėjo Volvo markės automobilį, kurį tiesiog aplenkė, t. y. kad lenkimą išprovokavo kitų vairuotojų veiksmai. A. M. girdėjo R. K. paaiškinimą, t. y. kad lenkimo manevrą atliko už sankryžos. R. K. informavus apie sankciją, jis pradėjo keisti paaiškinimo aplinkybes.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas V. B. paaiškino, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir priėmus administracinio nusižengimo nutarimą, buvo pripažinta, jog R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir pažeidė Kelių eismo taisykles, atlikdamas lenkimą neleistinoje vietoje, todėl vadovaujantis nuobaudos skyrimo taisyklėmis, jam buvo paskirta 200 eurų bauda ir 4 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš R. K. skundo turinio nustatyta, kad jame daugiau skundžiami pareigūnų veiksmai, o pačio nusižengimo aplinkybės lyg ir neaiškinamos bei neneigiamos. R. K. veiksmai, kai jis iš pradžių sutiko su nusižengimu, ir tik sužinojus apie jam gresiančią sankciją, pradėjus keisti savo poziciją, rodo jo siekį išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismo prašoma R. K. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-271-2019 palikti nepakeistą.
Iš M. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jis (M. V.) 2019 m. sausio 8 d., apie 17 val. 30 min., ne tarnybos metu važiavo automobiliu Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link prekybos centro Senukai, priekyje jo ir iš paskos važiavo keletas automobilių. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą per šoninio vaizdo veidrodėlį M. V. pamatė, kad paskui jį važiavusius automobilius lenkia automobilis. Kai automobilis pralenkė ir M. V. vairuojamą automobilį, pastarasis pamatė, kad tai yra BMW markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos. Minėtas automobilis lenkė ir priekyje M. V. važiavusius automobilius (duomenys neskelbtini) sankryžoje, taip pat nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pamatęs, kad automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas grubiai pažeidžia Kelių eismo taisykles, kelia pavojų eismo saugumui ir jo dalyviams, M. V., naudodamasis laisvų rankų įranga, paskambino tuo metu dirbančiam patrulių ekipažui (vyriausiajam patruliui E. B. ir A. M.) ir pranešė apie daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Važiuodamas paskui minėtą automobilį, M. V. patruliams pranešinėjo, kuriomis gatvėmis jis važiuoja. Policijos pareigūnai minėtą automobilį sustabdė Ramygalos ir Birutės gatvių sankryžoje (ROIK: 19096255054, b. l. 4).
Iš E. B. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d., apie 17 val. 35 min., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiaisiais patruliais V. P. ir A. M. Ukmergėje, E. B. į mobilųjį telefoną paskambino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. V. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lenkė automobilių koloną pėsčiųjų perėjoje. Taip pat jis nurodė, kad minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto pusės, privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą nusuko link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) nusuko į (duomenys neskelbtini), ją pavažiavęs įsuko link (duomenys neskelbtini) ir vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o iš jos vėl į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, lenkė automobilių koloną. Vairuotojas, kaip vėliau nustatyta R. K., paaiškino, kad jam privažiavus prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, kuri reguliuojama šviesoforu, jis sustojo, o priekyje jo stovėjo dar trys automobiliai. Pradėjus važiuoti R. K. nurodė, kad priekyje jo važiavęs automobilis Volvo S60 stabdė bei pasitraukė arčiau dešinės pusės. Pasiteiravus vairuotojo, ar minėto Volvo automobilio vairuotojas, galbūt stabdė ir atliko manevrą atsiradus kelyje kliūčiai, R. K. nurodė, kad kliūties nebuvo. Taip pat jis paaiškino, kad lenkti priekyje važiavusius automobilius jis pradėjo ties buvusia (duomenys neskelbtini) kavine, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, kuri yra už (duomenys neskelbtini) sankryžos. Lenkimo manevrą baigė už pėsčiųjų perėjos, kuri yra už (duomenys neskelbtini) sankryžos. Rašant administracinio nusižengimo protokolą 88- ANRP-192-2019, R. K. sužinojęs ANK 420 straipsnio 1 dalies sankciją, pradėjo neigti pažeidimą. Peržiūrėjus miesto vaizdo kamerų įrašus matosi, kaip 17 val. 34 min. prie (duomenys neskelbtini) sankryžos privažiuoja automobilių koloną, kuri sustojo užsidegus raudonam šviesoforui. Taip pat matosi, jog įraše 8 automobilis yra R. K.. Kartu vaizdo įrašą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose peržiūrėjo ir pats R. K., kuris sutiko, kad vaizdo įraše matomas jo automobilis kolonoje. R. K. reiškė pretenzijas Volvo automobilio vairuotojui dėl, neva, trukdomo eismo, tačiau vaizdo įraše matosi, kad priekyje važiavęs automobilis įsuka į šalia (duomenys neskelbtini) banko esantį kiemą (ROIK: 19096255054, b. l. 3).
Iš 2019 m. sausio 8 d. R. K. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d., apie 17 val. 35 min, R. K. vairavo automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis priklauso R. K. įmonei. Paaiškinime R. K. nurodo, kad jam privažiavus prie šviesoforo, esančio (duomenys neskelbtini) sankryžoje, degė raudonos šviesos šviesoforo signalas. Priekyje R. K. stovėjo galbūt dar trys automobiliai. Ties buvusiu (duomenys neskelbtini) banku, automobilis Volvo, kuris buvo sidabrinės spalvos, pasitraukė arčiau dešinės važiuojamosios kelio dalies pusės, ir pristabdė. Toliau važiuojant minėtam automobiliui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryža, jis pristabdė ties ten esančiu saugumo kalneliu. Tokie Volvo automobilio vairuotojo veiksmai R. K. sunervino ir jis, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini) sankryža, nusprendė aplenkti priekyje jo važiavusių automobilių koloną. R. K. paaiškino, kad nurodytu metu, priekyje jo važiavo dar trys automobiliai. R. K. buvo įsitikinęs, kad automobilis Volvo trukdė eismą, nes jis važiavo 30 kilometrų per valandą greičiu. Kad Volvo automobilis važiavo 30 kilometrų per valandą greičiu, jis (R. K.) suprato palyginęs su savo vairuojamo automobilio greičiu. Ties buvusia (duomenys neskelbtini) kavine R. K. pradėjo lenkimo manevrą. Lenkimo manevrą R. K. pabaigė už pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Lenkimo metu R. K. lenkė priekyje jo važiavusius tris automobilius. R. K. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Po paaiškinimu R. K. pasirašė, patvirtindamas jame nurodytas aplinkybes (ROIK: 19096255054, b. l. 5).
Iš 2019 m. sausio 8 d., 19 val. 04 min., R. K. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d., apie 17 val. 38 min., R. K. (duomenys neskelbtini), ties banku (duomenys neskelbtini) važiavo savo automobiliu BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro. Priekyje jo važiavo du automobiliai, už jų dar vienas automobilis Volvo S60, sidabrinės spalvos, kurio valstybinio numerio R. K. neįsidėmėjo. Minėtas Volvo automobilis pradėjo tai staigiai stabdyti, tai didinti greitį, be jokios priežasties. Todėl R. K. nusprendė aplenkti du priešais jį važiavusius automobilius ir baigus lenkimo manevrą persirikiuoti už minėto automobilio Volvo. R. K. aplenkus tuos du automobilius ir bandant persirikiuoti už Volvo, jo vairuotojas staigiai stabdė automobilį, dėl ko R. K. turėjo dar ir jį aplenkti. R. K. aplenkus Volvo automobilį, jo vairuotojas įjungė automobilio priešrūkines ir tolimąsias šviesas, tokiu būdu akindamas R. K.. Tuomet R. K. padidino greitį, kad atitrūktų nuo minėto Volvo automobilio, bet Volvo vairuotojas taip pat padidino greitį, persekiojo jį, iki kol (duomenys neskelbtini) sankryžoje R. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai, sustabdę R. K., jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje. Realiai R. K. net nežino, ar lenkė leistinoje vietoje, ar ne, tiesiog stengėsi išvengti eismo įvykio dėl minėto Volvo vairuotojo vairavimo manevrų. R. K. prašė surasti minėto Volvo vairuotoją ir nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka. Po paaiškinimu R. K. pasirašė, patvirtindamas jame nurodytas aplinkybes (ROIK: 19096255054, b. l. 6).
Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos R. K. charakteristikos nustatyta, kad R. K. pirmą kartą pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 20 d. ir dirbo iki 2017 gegužės 8 d., vėliau išėjo ir buvo priimtas antrą kartą nuo 2018 m. gegužės 10 d. ir dirba operatoriumi ik šiol. Sutartis buvo sudaryta antrą kartą, nes R. K. yra geras, pavyzdingas ir nekonfliktiškas darbuotojas. Kolegų charakterizuojamas teigiamai – jis neatsisako pagelbėti ir pamokyti. Tiesioginio vadovo teigimu, dirbdamas įmonėje laiku, kruopščiai ir atsakingai atlieka jam pavestus darbus (b. l. 9).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus atsiliepimo dėl R. K. skundo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pozicija dėl R. K. skunde išdėstytų motyvų, jog jis nepažeidė Kelių eismo taisykles, yra, jog tai Pareiškėjo gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teismo prašoma R. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pravažiuojant filmuojamą miesto kameromis (duomenys neskelbtini) sankryžą, matyti, kad automobiliai 2019 m. sausio 8 d. 17 val. 35 min. juda kolonoje (b. l. 24).
Teismas konstatuoja
Pareigūnų veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Manydamas, kad pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas, asmuo turi teisę skųsti jų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
KET 140.1, 140.4 punktuose reglamentuojamas draudimas lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose bei pėsčiųjų perėjose.
ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
ANK straipsnio 420 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – kelių ženklinimo, įtvirtinto Kelių eismo taisyklėse nesilaikymas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.
Nustatyta, kad R. K., vairuodamas Ukmergėje automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), pravažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, kurioje yra paaukštinta perėja ir neišvengiamai automobiliai sulėtina greitį, važiuodamas toliau link (duomenys neskelbtini) sankryžos, lenkė automobilių, važiavusių ta pačia kryptimi, koloną, pėsčiųjų perėjoje ir sankryžoje (duomenys neskelbtini), pažymėtoje kelio ženklu „pagrindinis kelias“. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, jog priekyje jo automobilis judėjo lėčiau, nei leidžiamas greitis, tai yra vietoj 50 kilometrų per valandą greičiu, važiavo apie 30 kilometrų per valandą greičiu. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis nėra lėtaeigė mašina, kuri būtų trukdžiusi eismui, antra, automobiliai judėjo kolona tamsiu paros metu žiemos sezonu, trečia, buvo ką tik pravažiuota paaukštinta pėsčiųjų perėja, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, todėl greitis buvo lėtesnis nei galimas, atsižvelgiant į eismo situaciją, ir nebuvo neišvengiamos būtinybės lenkti automobilių kolonos. Teismas atkreipia dėmesį į R. K. pozicijos, administracinio nusižengimo atveju, keitimą, ką vertina kaip desperatišką jo siekį išvengti administracinės atsakomybės taikymo. 2019 m. sausio 8 d. paaiškinime prie protokolo jis savo ranka rašytu tekstu nurodė, jog su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi (ROIK: 19096255054, b. l. 5). Tą pačią dieną atvykęs į policijos komisariatą pateikė kitą paaiškinimą, jog aplenkus du automobilius jis ketino sugrįžti į savo eismo juostą – persirikiuoti, bet jam neleido Volvo automobilis, kuris staigiai stabdė, todėl R. K. turėjo dar ir jį aplenkti, kad išvengtų avarinės situacijos, net nežino, ar lenkė leistinoje vietoje, ar ne, tiesiog stengėsi išvengti eismo įvykio dėl minėto Volvo vairuotojo vairavimo manevrų (ROIK: 19096255054, b. l. 6). Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimu, teismui pateiktame skunde (b. l. 1-6), taip pat ir teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad aplenkė tris automobilius, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, tuomet jį pradėjo persekioti minėtas Volvo automobilis. Pastebėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūnų M. V., V. P., A. M. ir E. B. suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepastebėta, jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka byloje esančią medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Minėtų pareigūnų parodymais nustatyta, jog M. V., važiuodamas R. K. lenkiamojoje automobilų kolonoje, pastebėjęs pavojingai manevruojantį automobilį bei grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kaip jį ir įpareigoja Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, būdamas daromo teisės pažeidimo liudininku, pranešė patruliuojantiems kolegoms ir sekė automobilį, pranešinėdamas patruliams jo judėjimo trajektoriją. V. P., A. M. ir E. B. sustabdytas R. K. pripažino padarytą administracinį nusižengimą, gailėjosi, ką ir išdėstė savo paaiškinime. Surašius administracinių nusižengimų protokolą ir įteikus jį R. K., jis pamatęs, jog už padarytą adminiracinį nusižengimą gresia ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimas atitinkamam laikotarpiui, ėmė pažeidimą neigti, tą pačią 2019 m. sausio 8 d. nuvažiavo į policijos komisariatą parašyti naujo paaiškinimo, kuriame išdėstė kitą – gynybinę versiją, paneigiančią išdėstytąją prie Protokolo.
Teismo vertinimu, 2019 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-192-2019 atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad policijos pareigūnas prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą turėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad R. K. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
R. K. pasinaudojo teise dalyvauti administracinės nusižengimo bylos nagrinėjime, nesutiko su padarytu administraciniu nusižengimu. Byloje yra R. K. kaip vairuotoją charakterizuojantys duomenys iš administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, kad administracinėmis nuobaudomis jis per paskutinius 3 metus baustas 7 kartus (b. l. 16-19). Taigi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimu R. K. paskirtą nuobaudą artimą sankcijoje nustatytam vidurkiui laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kadangi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, teismo posėdžio metu R. K. neigė padaręs teisės pažeidimą, todėl švelninti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu R. K. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 420 straipsnio 1 dalies, 5 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-271-2019 nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.