- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1945-904/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12884-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., D. P., A. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (juridinio fakto nustatymo), suinteresuoti asmenys A. P., D. P., A. G., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjos atstovas Romanas Lupeika (advokatas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. gruodžio 19 d. teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos, R. P., pareiškimas dėl palikimo priėmimo (juridinio fakto nustatymo), kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio, B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimo priėmimo kaip įvykusio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
2. Nustatytas 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminas atsiliepimams į pareiškimą pateikti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys, A. P., D. P., A. G., pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydami, kad sutinka su pareiškimu (visiškai).
4. Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, jog prašo dėl pareiškimo patenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo, VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad prašo dėl pareiškimo patenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
6. Kaip matyti, visi suinteresuoti asmenys pateikė savo atsiliepimus į pareiškimą.
7. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą informaciją, taip pat – į tai, jog esminių prieštaravimų nenustatyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 3 dalimi, 232 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, civilinę bylą nagrinėjantis teismas skyrė civilinę bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas patenkintinas.
8. Santuokos metu B. P. ir R. P. įsigijo nekilnojamąjį turtą - Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įgijimo pagrindai - 1984-11-30 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1995-10-27 statybos inspektoriaus pažyma. Visi nekilnojamieji daiktai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti pareiškėjos R. P. vardu.
9. Po B. P. mirties, pareiškėja R. P. įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (po statiniais), pagal 2006-03-15 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3114, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2003-04-30 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 10233.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII- 1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Civilinis kodeksas įsigaliojo 2001-07-01. Kadangi B. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo vietos faktas nustatomas remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentavusiomis teisės normomis.
13. Nei pareiškėja R. P., nei vaikai A. P., D. P. ir A. G. per tuo metu galiojusį 6 mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, kad priimtų palikimą (galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Nesikreipta buvo dėl tos priežasties, jog buvo laikoma, kad, jeigu R. P. vardu yra registruotas visas nekilnojamasis turtas, tokiu atveju kitų veiksmų dėl nuosavybės ir nereikia atlikinėti. Tačiau pareiškėja R. P. nagrinėjamu atveju sąžiningai klydo dėl nežinojimo, nesuprato, kad pagal galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (galiojusio nuo 1969-08-01 CK Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teikti prašymą pratęsti terminą palikimui priimti objektyviai negali, nes po sutuoktinio B. P. mirties praėjo pakankamai ilgas terminas (ankstesniojo CK 588 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju alternatyvus palikimo priėmimo būdas yra tuomet, kai turtas faktiškai pradedamas valdyti. Galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio antroje dalyje buvo nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT/kasacinio) praktikoje nurodoma, jog priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. LAT yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
16. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja R. P. po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio B. P. mirties priėmė visą palikimą, nes ji, kartu su savo vaikais A, D, A, liko gyventi tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu, po statiniais įgijo žemę, gyvena iki pat šiol, mokėjo ir moka mokesčius. Tai reiškia, kad teismas turi teisinį ir faktinį pagrindą svarstyti, kad pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, t. y. R. P., palikimą, atsiradusį po sutuoktinio B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki pat šiol.
17. Pareiškėja patvirtina, kad tarp jos ir vaikų A. P., D. P., A. G. ginčo dėl nustatytino teisiškai reikšmingo juridinio fakto ginčo nėra. Suinteresuoti asmenys A. P., D. P., A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydami, kad sutinka su pareiškimu (visiškai).
18. Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą suponuoja, kad pareiškėjas žino (turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės gali dėl to fakto atsirasti.
19. Kadangi pareiškėja R. P. kitokia tvarka negali susitvarkyti palikimo, t. y. priimti palikimo pagal įstatymą po sutuoktinio B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, negali, kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.51 straipsnio 1 dalimi bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P. po sutuoktinio B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
20. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai R. P. gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR).
21. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT/kasacinio) Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
22. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą bei paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar netgi kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
23. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat – dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.
24. Juridiniai faktai – įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (juridinio fakto nustatymo).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio, B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės liudijimui gauti (išduoti) ir palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.