- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- I-592-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01476-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- P. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja P. Č. kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b. l. 5-6), patikslintame skunde (b. l. 42) nurodė, jog 2017-06-07 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių ( toliau –ir NŽT skyrius, Atsakovas), prašydama ištirti kaimyniniame sklype, kuris priklauso I. V. M., esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. ir 2017 m. atliktų kadastrinių matavimų pagrįstumą ir atlikti pakartotinius kadastrinius matavimus, siekiant nustatyti tikslias ir faktiškai naudojamas jos ir kaimyninio sklypų ribas. Atsakovas pareiškėjai neatsiuntė jokio pranešimo apie jos skundo priėmimą, todėl pažeidė Viešojo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatas, atsakovas atsakymą į jos skundą privalėjo pateikti per 20 darbo dienų nuo jo gavimo. Šis terminas dėl objektyvių priežasčių galėjo būti pratęstas dar 10 darbo dienų, apie tai atsakovas privalėjo pareiškėją informuoti, tačiau per 26 dienas neatsiuntė jokio sprendimo arba bent pranešimo, dėl kokių priežasčių skundo nagrinėjimas vilkinamas.
Nurodė, jog 2017-07-14 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą vykdyti Viešojo administravimo įstatymą - priimti ir pateikti pareiškėjai motyvuotą sprendimą dėl jos skundo bei priteisti iš atsakovo 100 eurų neturtinės žalos, padarytos dėl atsakovo neveikimo, atlyginimo. Pažymėjo, jog tik pateikus skundą teismui, gavo iš atsakovo pranešimą į jos skundą, todėl pirminiame skunde teismui keliamas pirmas reikalavimas yra atsakovo įvykdytas, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl atsakovo neveikimu padarytos žalos atlyginimo.
Tvirtino, jog nors atsakovas termino praleidimą motyvuoja dideliu darbo krūviu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nespėjo laiku parengti atsakymo dėl didelio darbo krūvio ir dėl ko nebuvo pratęstas terminas atsakymo parengimui. Pareiškėjos nuomone, atsakovas be jokių priežasčių ignoravo jos skundo nagrinėjimą, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, atsakymas buvo parengtas, tik gavus skundo nuorašą iš teismo.
Pažymėjo, jog atsakovo neveikimas jai padarė moralinę žalą jau vien ta prasme, kad dėl to buvo priversta kreiptis į teismą, o prieš tai privalėjo kreiptis į sūnų, kuris pasirūpino skundo parengimu. Atsakovo veiksmai įstatymo nustatytu terminu neatsakant į skundą, jai kaip pagyvenusiam žmogui, sukėlė rūpesčių, nuolatinę nervinę įtampą, t. y. ji neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Pareiškėja nurodė, jog atsisako pradiniame skunde pareikšto reikalavimo - įpareigoti atsakovą priimti motyvuotą sprendimą dėl jos 2017-06-07 pateikto skundo reg. Nr. 10GS-39, kadangi jis įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą, į patikslintą skundą (b. l. 46-54), nurodė, jog pareiškėja P. Č. 2017 m. birželio 7 d. skundu neskundė viešojo administravimo subjekto, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos, veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, todėl nagrinėjant jos 2017 m. birželio 7 d. skundą netaikytinos Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatos, o skundas nagrinėtinas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 nustatyta tvarka. Pripažino, jog NŽT skyrius praleido teisės aktuose nustatytą pareiškėjos skundo išnagrinėjimo terminą 4 darbo dienomis, tačiau nežymus termino praleidimas nesukėlė pareiškėjai neigiamų pasekmių. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, todėl jos skundo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje 2017 m. birželio 7 d. gautas P. Č. skundas „Dėl dalies žemės sklypo pasisavinimo“ (reg. Nr. 10GS-39) ( b. l. 7), iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja skundėsi atsakovo neteisėtais veiksmais, 2016 ir 2017 metais atliekant gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, prašė ištirti skunde nurodytas aplinkybes ir atlikti pakartotinius kadastrinius matavimus, siekiant nustatyti tikslias jai priklausančio ir gretimo žemės sklypo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2017-07-12 NŽT skyriaus vedėja pareiškėjos skundo pagrindu priėmė sprendimą Nr. 10SS-47-(14.10.45), kuriuo, vadovaudamasi kadastrinių matavimų teisiniu reglamentavimu išaiškino kadastrinių matavimų tvarką ir išdėstydama faktinės situacijos aplinkybes, atsisakė tenkinti jos prašymą dėl pakartotinių kadastrinių matavimų atlikimo ( b. l. 32-33). Teismas pažymi, jog pareiškėja neginčija šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau siekia, kad būtų priteista neturtinė žala iš esmės dėl viešojo administravimo subjekto- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus- veiksmų, susijusių su netinkamu skundo nagrinėjimu (vilkinimu), t. y. pareiškėjos neinformavimu apie gautą skundą, apie skundo nagrinėjimo eigą, taip pat termino nepratęsimu, pavėluotu sprendimo priėmimu. Tvirtino, jog dėl minėtų procedūrinio pobūdžio pažeidimų atsirado neturtinė žala, nes pareiškėja, neturėdama duomenų apie jos skundo išnagrinėjimo eigą, buvo priversta kreiptis į teismą, dėl to patyrė nepatogumų, rūpesčių dėl skundo parengimo.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, tarnautojų neteisėtų veiksmų.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo (toliau-ir VAĮ, Įstatymas) nuostatos (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-03-31 iki 2017-11-01) ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ( toliau –ir Taisyklės).
Įstatymo 2 straipsnio 1 punkte pateikta viešojo administravimo įstatymo sąvoka. Jame nurodyta, jog viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. To paties straipsnio 15 punkte apibrėžta, jog skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pareiškėjos 2017-06-07 skundo turinys patvirtina, jog minėtas dokumentas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 15 punkte numatytą dokumentą. Pareiškėja tvirtino, jog dėl atliktų kadastrinių matavimų buvo pažeistos jos teisės ir prašoma jas apginti, atliekant pakartotinius matavimus.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja VAĮ 14 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (1d.), skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (3d.). Trečiajame skirsnyje, nustatančiame administracinę procedūrą, įtvirtinta, jog administracinė procedūra –tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (19 str. 1d.), administracinės procedūros dalyviai: asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą (19 str.2d.). Asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teises ir pareigas, numatytas Įstatymo 20 straipsnyje, tame tarpe ir teisę gauti administracinės procedūros sprendimą (20 str. 8p.).
Įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Įstatymo 34 straipsnis numato administracinės procedūros užbaigimą - sprendimo priėmimo, įteikimo (išsiuntimo) tvarką. Jame nurodyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.
Konkrečiu atveju akivaizdu, jog net ir laikant, kad konkrečiu atveju nebuvo skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai, tokiu būdu sutinkant su atsakovo pozicija, matyti, jog 4 darbo dienomis buvo praleistas Įstatyme nustatytas skundo išnagrinėjimo terminas, nes skundas buvo gautas 2017-06-07, o išnagrinėtas 2017-07-12. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Įstatyme yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto galimybė pratęsti administracinės procedūros terminą, kai ši objektyvių priežasčių Įstatymo nustatytu terminu negali būti užbaigta, tačiau imperatyvi tokio pobūdžio pareiga Įstatyme neįtvirtinta. Konkrečiu atveju atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodyta teisės norma, kuria ji remiasi skunde, t.y. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, skundo nagrinėjimo metu negaliojo, neteko galios 2016 11 10 įstatymu Nr. XII-2779 nuo 2017-03-31, tačiau, teismo vertinimu, iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėja buvo informuota apie jos skundo priėmimą NŽT skyriuje, nes jame nurodė skundo registracijos numerį. Šias aplinkybes taip pat patvirtina NŽT skyriaus 2017-06-07 Pažyma apie priimtą pranešimą Nr. 10GSP-39-( 14.10.113) bei duomenys apie jos išsiuntimą (b. l. 31).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo ginčui aktualią redakciją bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklėse nėra numatyta, kad atsakymai į asmenų prašymus ir skundus privalo būti siunčiami registruotu laišku. Į administracinę bylą pateikti atsakovo duomenys patvirtina, jog 2017 m. liepos 12 d. raštas Nr. 10SS-47- (14.10.45.) „Dėl dalies žemės sklypo pasisavinimo“ 2017-07-12 buvo užregistruotas Siunčiamų atsakymų į fizinių ir juridinių asmenų skundus registre ( b. l. 57), o 2017-07-13 įteiktas paštui dėl jo išsiuntimo neregistruotu laišku ( b.l. 59-60), taigi pagal byloje esamus duomenis darytina išvada, jog jis išsiųstas Įstatymo nustatytu terminu ir tvarka.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2017-07-17 buvo gautas ir priimtas pareiškėjos skundas (išsiųstas 2017-07-14, b. l. 8), kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovą vykdyti Viešojo administravimo įstatymą- priimti ir jai pateikti motyvuotą sprendimą dėl jos skundo 2017-06-07 skundo (reg. Nr. 10GS-39) ir priteisti iš atsakovo 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal bylos duomenis nepaneigta, jog pareiškėja per Įstatymo nustatytą terminą nebuvo gavusi iš atsakovo atsakymo (sprendimo) į jos skundą, todėl turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl to turėjo rūpesčių, nepatogumų dėl skundo surašymo (jo parengimo). Taigi, viešojo administravimo subjektui, įstatymo nustatytu terminu nepriėmus sprendimo, pareiškėja patyrė tam tiktų neigiamų pasekmių, kurių nebūtų patyrusi, jeigu skundas būtų išnagrinėtas per įstatymo nustatytą terminą, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Konkrečiu atveju nustatyta, jog atsakovo terminas, per kurį jis privalėjo išnagrinėti skundą, buvo pažeistas nežymiai (4 dienomis). Kitų teisės aktų pažeidimų, nagrinėjant skundą nenustatyta. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, į pareiškėjos amžių, kitas su tuo susijusias aplinkybes, darytina išvada, jog ji galėjo jausti didesnį susirūpinimą nei kad jaučia asmuo įprastai. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 50 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati viešojo administravimo subjekto padaryto pažeidimo sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimui. Pareiškėja skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė duomenų apie jų turėjimą, todėl šis prašymas atmestinas.
Pareiškėjos atsisakymas nuo pradiniame skunde pareikšto reikalavimo - įpareigoti atsakovą priimti motyvuotą sprendimą dėl jos 2017-06-07 pateikto skundo reg. Nr. 10GS-39 priimtinas, nes atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla šio reikalavimo apimtimi nutrauktina (ABTĮ 103 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,103 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjai P. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 50 Eur( penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Administracinę bylą dėl pareiškėjos reikalavimo - įpareigoti atsakovą priimti motyvuotą sprendimą dėl jos 2017-06-07 pateikto skundo reg. Nr. 10GS-39 nutraukti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.