Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2013-11-06 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

2. 2015-03-04 Alytaus rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 260 str. 1 d.,- 1 m. laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64' str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant LR BK 92 str. 2 d., 82 str., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p. auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams: - būti namuose nuo 23 iki 7 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir tęsti mokslus arba dirbti. 2016-03-29 išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriaus.

3. 2016-07-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. bausmė sumažinta1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2017-08-11 išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2017 m. birželio 4 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, tyčia mažiausiai septynis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė savo motinai V. M. į galvos ir rankų sritis, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, nosyje, dešiniame žande ir dešiniame žaste ir sukėlė savo šeimos narei V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu. (b.l. 1,2)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, užfiksuoti ant V. M. kūno sužalojimai (b.l. 7-10).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo E. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. mažiausiai septynis kartus suduodamas nukentėjusiajai V. M. kumščiu į galvą ir jai įspyręs, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas sukėlė V. M. skausmą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. M. nurodė, kad kaltinamajam-savo sūnui E. M. ji atleido, su kaltinamuoju susitaikė.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis E. M. kaltas ir baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo E. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis E. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), anksčiau teistas tris kartus (b.l. 34-61), nedirbantis (registruotas darbo biržoje), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 33), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b.l. 62), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2010-03-24, diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką (b.l. 63), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados duomenimis, E. M. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (b.l.68).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių E. M. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. M. taikant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam E. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors E. M. buvo teistas 2016-07-14 Kauno apylinkės teismo ir jam buvo paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 metams, tačiau 2017-08-11 jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriaus, todėl laikytina, kad jis paminėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai įvykdė ir ji nebendrintina su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. E. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors E. M. anksčiau teistas, paskutiniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-laisvės atėmimo vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pirmus du kartus teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė, būdamas nepilnametis. Trečią kartą jis teistas už nesmurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo kaltę visiškai pripažino.

Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad E. M. anksčiau teistas ir jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti kaltinamajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačio kaltinamojo E. M. paaiškinimų, kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia pagrįstai manyti, jog E. M. šiuo metu keičia savo gyvenimo būdą, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, nes, kaip jis pats nurodė, pats savo iniciatyva kreipėsi į psichiatrę dėl savo elgesio, su mama susitaikė, jos atsiprašė, šiuo metu draugauja su mergina, nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Visa tai sudaro prielaidas manyti, jog E. M. supranta savo veiksmų neteisėtumą, priešingumą teisei ir savo veiksmais stengiasi bent iš dalies pašalinti dėl jo veiksmų kilusias pasekmes. Tai patvirtina teismo nuomonę, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra būtina priemonė siekiant BK numatytų bausmės tikslų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam E. M. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parinkta kardomoji priemonė–įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant E. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pilnai baigti.

Paskirtos bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parinktą kardomąją priemonę–įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti E. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.