- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1498-617/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00097-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- V. M., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir A. T. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. M. ir A. T. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), sesuo; 2) po A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per tris mėnesius priėmė jos sesuo V. B., gimusi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jos mama V. B. ir A. R. buvo seseris. Jos gyveno viename name. Tame pačiame kaime šalimai gyveno jos busimas tėvas A. B.. Tėvo ir mamos namai buvo seni, todėl po tėvų santuokos sudarymo buvo nuspręsta nugriauti senus namus ir tėvo namo vietoje ir dviejų nugriautų namų pastatyti vieną namą. Kai buvo pastatytas namas mamos sesuo A. R. persikėlė gyventi pas savo seserį ir jie gyveno kartu. Šiame name gimė pareiškėjos. A. R. savo šeimos neturėjo, visą laiką gyveno kartu su jais, prižiūrėjo ir augino pareiškėjas. A. R. buvo jų šeimos narys, vedė bendrą ūkį. Jos mamos V. B. ir A. R. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į jų tėvo turėtą žemės sklypą. Jos mama ir A. R. laikė karvę, šienavo, dirbo žemę. A. R. mirė tame name, kur gyveno. Po A. R. mirties mama dėl nežinojimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet ir toliau naudojosi visu sklypu, ganė bendrai įgytą karvę, pjovė žolę, sodino daržus, pasiliko visus sesers daiktus. Po V. B. mirties ji su seserimis V. M. priėmė palikimą. Tik atliekant žemės sklypo geodezinius matavimus paaiškėjo, kad pusė bendro žemės sklypo priklauso A. R.. Neišliko jos mamos V. B. gimimo liudijimas. Bet iš A. R. gimimo liudijimo matyti, kad ji yra M. R. dukra. O jos mamos santuokos liudijime taip pat nurodyta, kad mamos pavardė buvo R., tėvas – M. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.
Pareiškėja V. M. teismo posėdyje palaikė A. T. paaiškinimus, prašo pareiškimą patenkinti visiškai.
Pareiškėjų atstovas advokatas Egidijus Labuckas nurodė, kad pareiškėjos yra priėmusio jų mamos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Joms yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į gyvenamąjį namą bei pusę žemės sklypo. Paaiškėjo, kad kita žemės sklypo pusė yra registruota jų mamos sesers A. R. vardu, kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini). A. R. palikimą niekas nepriėmė. Pareiškėjoms gerai žinoma, kad jų mama ir A. R. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. priėmė palikimą po sesers A. R. mirties iškilo problema dėl giminystės santykių nustatymo, nes neišliko pareiškėjų mamos V. B. gimimo liudijimas. A. R. gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvai yra M. R. ir M. S.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygos abėcėlinėje rodyklėje Nr. 113 įrašyta V. R., M. duktė, o pats gimimo įrašas neišlikęs. V. B. santuokos liudijime nurodyta, kad jos pavardė iki santuokos buvo R., o tėvas – M. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjų mama ir A. R. buvo seserys. Pareiškėjos ir liudytojai patvirtino, kad V. B. ir A. R. ilgą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Mirus A. R. V. B. toliau naudojosi visu namu, visais bendrais daiktais, tame tarpe ir visu žemės sklypu, kurio dalis priklausė A. R., tokiu būdu priėmė palikimą. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą dėl pareiškimo patenkinimo neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos V. M. ir A. T. yra V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukros. Taip pat nustatyta, kad jos po savo mamos mirties palikimą priėmė. Utenos apskrities viršininko 2000-01-24 sprendimu Nr. 45633-45-4983 A. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. R. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gražinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkais: A. R. – 1,22 ha su V. B. – 1,22 ha. Utenos apskrities viršininko 2000-01-24 sprendimu Nr. 45632-45-4982 V. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. R. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gražinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkais: V. B. – 1,22 ha su A. R. – 1,22 ha. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po jos mirties pradėta nebuvo.
Kaip minėta, pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), sesuo.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad A. R. gimimo liudijime yra nurodyta, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra M. R. ir M. S.. V. B. gimimo liudijimas neišlikęs. Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygos abėcėlinėje rodyklėje Nr. 113 įrašyta V. R., M. duktė, o pats gimimo įrašas neišlikęs. V. B. santuokos liudijime nurodyta, kad jos pavardė iki santuokos buvo R., o tėvas – M. Iš į bylą pateiktos Nuosavybės teisės atkūrimo bylos matyti, kad A. R. ir V. B. kreipėsi į Ignalinos rajono Ignalinos apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisų į jų tėvui M. R. priklausiusios žemės grąžinimo. Kaip minėta, Utenos apskrities viršininko 2000-01-24 sprendimais A. R. ir V. B. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. R. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. B. ir O. D. patvirtino, kad pažinojo A. R. ir V. B., jos gyveno kartu, buvo seserys. Netikėti liudytojų paaiškinimams teismas neturi pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko nustatytu, kad V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), sesuo.
Pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per tris mėnesius priėmė jos sesuo V. B., gimusi (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pareiškėjos nurodė, kad kai buvo pastatytas naujas namas mamos sesuo A. R. persikėlė gyventi pas savo seserį ir jie gyveno kartu. A. R. savo šeimos neturėjo, visą laiką gyveno kartu su jais, prižiūrėjo ir augino pareiškėjas. A. R. buvo jų šeimos narys, vedė bendrą ūkį. Jos mamos V. B. ir A. R. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į jų tėvo turėtą žemės sklypą. Jos mama ir A. R. laikė karvę, šienavo, dirbo žemę. A. R. mirė tame name, kur gyveno. Po A. R. mirties mama dėl nežinojimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet ir toliau naudojosi visu sklypu, ganė bendrai įgytą karvę, pjovė žolę, sodino daržus, pasiliko visus sesers daiktus. Šias aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai M. B. ir O. D., kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.
Kadangi V. B. po savo sesers A. R. mirties naudojosi visu žemės sklypu, tame tarpe ir A. R. priklausančiu sklypo dalimi, ganė bendrai įgytą karvę, pjovė žolę, sodino daržus, pasiliko visus sesers daiktus, darytina išvada, kad V. B. po savo sesers A. R. mirties priėmė palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. M. ir A. T. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra A. R., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sesers A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti palikėjos turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.