Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-642-1009/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-09
Bylos Nr.: 1-642-1009/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44112-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis: A. A.
Nukentėjusysis: M. B., D. V., K. A., P. Š., A. M., M. F., G. R.
Advokatai: Eglė Grucytė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
1.1.10.2.1Atleidimas, kai sunkia nepagydoma liga susergama iki teismo nuosprendžio priėmimo (BK 76 str. 1 d.)
1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-642-1009/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44112-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.10.2.1; 1.2.14.10.1; 2.1.8; 2.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei, Živilei Gedvilaitei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,nukentėjusiesiems M. B., D. V., K. A., P. Š., A. M., M. F., G. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, su nenustatytu daiktu subraižė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi A. M., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, dešinės pusės galinį sparną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 10.37 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi A. M., stovėjusio ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, dešinės pusės galinį sparną ir galines keleivio pusės dureles, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi A. M., priklausantį turtą 303, 38 eurų vertės;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 12.50 val., nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. V., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, galinį kairės pusės sparną, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį turtą 153,01 eurų vertės;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 11.50 val., nenustatytu daiktu subraižė automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. B., kuriuo naudojasi M. B., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, priekines dešinės pusės dureles, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą 223,44 eurų vertės,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.50 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Opel Insignia Limousine NB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi A. K., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, priekinį dešinės pusės sparną, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, priklausančio AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi A. K., turtą 150 eurų vertės,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 8.40 val. iki 12.50 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. R., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, priekines dešinės pusės dureles, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam G. R. priklausantį turtą 153,01 eurų vertės,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 7.20 val. iki 12.50 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. A., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, dešinės pusės priekines dureles, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam K. A. priklausantį turtą 153,01 eurų vertės,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 12.50 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio P. Š., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, dešinės pusės galines dureles, keleivio pusės priekinį sparną, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam P. Š. priklausantį turtą 329,45 eurų vertės,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 12.15 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. F., stovėjusio gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune, kairės pusės priekines dureles, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 10.35 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. F., stovėjusio ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, kairės pusės priekines dureles, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam M. F. priklausantį turtą 223,43 eurų vertės.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad pro mašinas ėjo tik spalio 11 dieną ir pro ten eina tik pašerti paukščius. Kuomet ėjo pro mašinas, turėjo su savimi kiaušinius ir juos metė, o vienas nukrito ant mašinos, tačiau jis jo nenuvalė. Prisimena, kad kai metė kiaušinius stovėjo du automobiliai. Paaiškino, kad jam buvo lūžusi pėda, todėl turėjo sunkumų eiti, be to, negali rankų suspausti ir negali laikyti smulkių daiktų, o jei būtų laikęs stambų daiktą, tai jis matytųsi vaizdo įraše ir kaip pavyzdį paaiškino, kad ylos, monetos paimti negalėtų, o automobilio vairą suimti gali. Teigė, jog pro įvykio vietą spalio 10 d. buvo tik pravažiavęs mašina ir matė, kad stovėjo daug automobilių. Paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena, tačiau kuomet žmona dirba, jis būna pas dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl 5, 6, 7 buvo pas dukrą, o 8, 9 galėjo būti pas žmoną, (duomenys neskelbtini), nes pas ją būna kai ji nedirba, o įvykis, kuriuo jį kaltina, yra priešais žmonos namą, o pats gyvena (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad dėl traumų 11 dieną galėjo eiti pas gydytoją arba pas dukrą. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą prie apžiūros protokolo 1 t., b. l. 107, 110, kaltinamasis paaiškino, kad atpažino save tik vietoje, kur metamas kiaušinis, tačiau taip pat matė žmogų einantį su šuniu, o jis pats šunio neturi. Atsakydamas į nukentėjusiojo P. Š. klausimą kaltinamasis paaiškino, kad žino, jog pro įvykio vietą ėjo 11 dieną dėl to, kad jam policijos pareigūnas parodė vaizdo įrašą. Kaltinamasis nesutiko su liudytojo M. S. parodymais, kad jis buvo išsigandęs ir mano, kad jam taip kalbėti liepė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėja advokatė Eglė Grucytė, teismo posėdžio metu pateikė kaltinamojo A. A. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, kuriose nurodyta, jog rankų plaštakų funkcija skausminga, ribota, jėga abipus sumažėjusi, pirštų inerfalanginių s. kontraktūros, deformacijos, hipesteziją atžymi abipus plaštakų V-II pirštuose, sutrikusi plaštakų smulkioji motorika ir kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota kaltinamojo rankų sulenkimo galimybė (4 t., b. l. 16–26, 94-96).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta žemiau išvardintais įrodymais.

Nukentėjusysis M. B., teismo posėdžio metu prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad jam žala buvo padaryta dėl subraižytų durelių. Jo automobilis VW Golf stovėjo (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį nuėjo papietauti, o grįžęs rado užklijuotus lapukus ant savo ir kitų automobilių ir pastebėjo įbrėžimus. Dėl to jam padaryta 223,44 eurų turtinė žala ir savo civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, kad už remontą sumokėjo 150 eurų, kadangi dažus pirko iš savo įmonės, o automobilį remontavo pas draugą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė asmenį ir rankų mostus (1 t., l. 155–157, 175).

Nukentėjusysis A. M., teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 11 d. paliko savo automobilį stovėti, o vėliau grįžęs pamatė ant jo įbrėžimus ir ant stogo numestą kiaušinį. Kelias dienas prieš tai ant jo automobilio buvo padarytas smulkus įbrėžimas, kurį užfiksavo policija, todėl mano, kad įbrėžimus padarė tas pats asmuo, tačiau pačio įvykio nematė. Dėl remonto darbų paaiškino, kad pačios medžiagos durelėms kainavo 45,45 eurų, durys 56,62 eurų, o visą kitą remonto darbai. Medžiagos iki 160 eurų kainavo. Tos medžiagos yra remonto suma, kuri bendrai yra 330,38 euro. Kadangi jam žalą atlygino draudimas, jis civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis K. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m,. spalio 10 d. atvykęs į darbą 7.30 val. pastatė automobilį gatvelėje. Grįžus po pietų bendradarbiai pasakė, kad subraižyti. Nuėjęs pasižiūrėti pamatė, kad subraižytos dešinės pusės priekinės keleivio durelės, tačiau kas tai padarė nematė. Nukentėjusysis paaiškino matęs 11 dienos vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą kaip kiti automobiliai buvo apmėtyti kiaušiniais, kaip šonu praėjo žmogus. Byloje esančio vaizdo įrašo (2 t., b. l. 64-65) peržiūros metu matosi, kad ties paskutiniais automobiliais sustoja BMW automobilis ir iš jo išlipa žmogus ir deda lapelius ant priekinio stiklo, tačiau mano, kad tai jaunesnis nei kaltinamasis žmogus. Tačiau matė, kad kitiems automobiliams padaryti įbrėžimai yra panašūs. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padaryta 153,01 eurų turtinė žala, tačiau automobilio dar neremontavo.

Nukentėjusysis D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo automobilį pastatė gatvelėje ir tik po to, kai per pietus kilo šurmulys pamatė, kad jo automobilio galinis kairys vairuotojo sparnas buvo subraižytas ir jam padaryta žala nurodyta civiliniame ieškinyje. Iš vaizdo įrašo medžiagos negali pasakyti, kas subraižė automobilius, bet matė metamą kiaušinį.

Nukentėjusysis P. Š., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kadangi buvo tvarkoma aikštelė, pastatė automobilius įmonės gatvelėje, kurie buvo subraižyti. Iš vaizdo medžiagos matė, kad pagyvenęs žmogus su maišeliu, juoda stiruke ar džemperiu, išsitraukia kažką ir praeina pro šoną, vieną perrėžia ir kitą perrėžia, taip pat matė, kad apmėtė kiaušiniu, tačiau nematė, kai tai padarė jo automobiliui. Nors nematė, kad rėžė automobilius, tačiau pažymėjo, jog asmuo ėjo labai arti automobilių. Paaiškino, kad subraižytas automobilis nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei M., su kuria kartu verda bendrą ūkį ir turi vaiką.

Nukentėjusysis M. F., teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 10 d. jis, 7.50 val. atvykęs į darbą, savo automobilį pastatė gatvėje prie bendradarbių automobilių. Šalia jo privažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas paklausė, kodėl čia stato mašiną, bet jokio prieštaravimo nepareiškė. 11.45 val. atėjęs prie automobilio rado ant jo užkištą įspėjamąjį lapą, kad yra trukdoma pravažiuoti specialiosioms tarnyboms ir kad bus iškviesta policija, o 12.45 val. pastebėjo, kad tokie lapai buvo užkišti ant kitų automobilių ir matė, kad jo automobilis, kaip ir kiti stovėję gatvelėje, buvo apibraižyti. Pro kameras matėsi, kad privažiuoja automobilis BMWX6, išlipęs asmuo užkišo už langų lapus, tačiau matoma, kad jis tikrai nebraižė automobilių. Vėliau įraše matoma, kad šalia automobilio lėtai eina žmogus tamsia kepure. Šis žmogus po to priėjo prie kolegos. Kolega paaiškino, kad jam buvo pagrasinta, kad nestatytų ten automobilių. Į BMWX6 įsėda tas asmuo ir jie kartu nuvažiuoja prie gyvenamųjų namų. Kitą dieną pastatė savo automobilį prie kolegos A. M. automobilio, ir jie vėliau kartu nuėję patikrinti automobilių rado, kad ant jų yra užmesti kiaušiniai. Vaizdo įraše taip pat matomas BMWX6, vaizdo įraše puikiai matosi automobilio numeriai ir matosi, kad vairuotojas nebraižė automobilių. Vienas iš pareigūnų nuėjo patikrinti gyvenančių asmenų toje gatvelėje. Sakė, kad aptiko tą pilietį, atidarius duris matėsi toks pats veidas kaip ir įraše. Nukentėjusysis salėje atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį iš vaizdo įrašo, kuriame nors ir nesimato, bet girdisi kaip braižomi automobiliai ir abi dienas, kurios užfiksuotos įrašuose, buvo tas pats asmuo. Dėl įvykio jam padaryta 223, 43 eurų turtinė žala. Mano, kad įbrėžimas padarytas smailiu daiktu, telpančiu į ranką.

Nukentėjusysis G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 12.50 val. būdamas darbe „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kolegų išgirdo, kad jo ir bendradarbių automobiliai, stovintys gatvelėje link (duomenys neskelbtini), yra subraižyti. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su bendradarbiais nuėjo apžiūrėti savo automobilių. Pastebėjo, kad jam priklausančio automobilio „Seat Altea“, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) kažkokiu smailiu daiktu įbrėžtos priekinės dešinės pusės durelės (maždaug 30x35cm) rėžis. Toje vietoje savo automobilį pastatė pirmą kartą, tačiau KET nepažeidė, automobilis netrukdė. Kas subraižė jo automobilį, nežino ir nieko neįtaria. Kitą dieną buvo subraižyti dar dviejų kolegų automobiliai, iš kurių vieno automobilyje įrengtas vaizdo registratorius užfiksavo įvykį bei asmenį raižiusį automobilį. Vaizdo įrašą matė, kad ten užfiksuotas pagyvenęs vyriškis, kurio jis nepažįsta. Jam padaryta 153,01 eurų turtinė žala.

Liudytojas D. I., teismo posėdžio metu paaiškino, kad ryte atvykęs į darbą automobilį pastatė gatvelėje, tačiau prie jo priėjo senyvo amžiaus žmogus ir pagrasino, kad subraižys automobilius ir susprogdins padangas, todėl liudytojas ten automobilio nestatė ir apie tai informavo direktorių. Įsiminė, kad ant to vyriškio kaktos buvo raukšlė arba randas kaip raukšlė, tačiau jo neatpažino pagal pateiktas nuotraukas (3 t., b. l. 22–24) ir prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., b. l. 17).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį žino tik iš vaizdo įrašų. Nors jo automobilis irgi buvo subraižytas, tačiau įmonė leido nemokamai susitvarkyti, dėl to civilinio ieškinio atsisakė.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykį matė tik iš vaizdo įrašų, tačiau salėje buvusį kaltinamąjį pagal eiseną atpažino. Po įvykio su kalinamuoju kalbėjo, jis klausė ar liudytojas žino, kieno mašinos trukdo pravažiuoti ir kad tuos vairuotojus reikia nubausti, be to atrodė išsigandęs.

Liudytoja L. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju sutaria gerai ir nurodė, kad jis turi sveikatos problemų. Teigė, kad 2019 m. spalio 9, 10 dienomis jie buvo kartu, o 11 dieną kaltinamasis buvo pas dukrą, kadangi kitą dieną Vilniuje turėjo būti daroma operacija. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo dienos gali nesutapti su grafike nurodytomis dienomis. Nurodė, kad kaltinamasis eina pašerti paukščius, tačiau vienas beveik nevaikšto, o jiems būnant kartu visur važiuoja automobiliu. Nurodė, kad dėl ligos liekamųjų reiškinių kaltinamajam pakilus kraujo spaudimui jį mėto į šonus. Kadangi jam buvo sukandžiotos rankos ir jų motorika sutrikusi, jis turėjo mokytis iš naujo rašyti, tačiau rankomis nedaug ką gali padaryti. Įrankiai namuose reikalingi jai, kaltinamasis ylomis nesinaudoja. Mašinos gatvelėje pravažiavimui netrukdė. Teismo posėdžio metu pateikė teismui savo 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesio darbo grafiką, kuriame nurodyta, jog spalio 10 dieną ji dirbo (4 t., b. l. 58–69), o kito posėdžio metu paaiškino, kad buvo šią dieną faktiškai nedirbo, kartu su kaltinamuoju buvo išvykusi į Utenos rajoną pas tėvus.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyviai davė analogiškus parodymus.

Specialistas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. -2019 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašytos 8 transporto priemonės, kurios buvo apžiūrėtos viena po kitos, aprašyti bei išmatuoti įbrėžimai. Apžiūrint automobilius jis fotografavo automobilius vieną paskui kitą, kurie stovėjo vienoje kelio pusėje, sustatyti tvarkingai, vienas paskui kitą. Automobiliai stovėjo vienas į kitą priekiu ir galu. Vienas iš 8 automobilių, kiek pamena „VW Passat“, stovėjo ne vienoje eilėje, o truputį toliau nuo minėtų 7 automobilių. Automobilis „VW Passat“, nors ir stovėjo toliau, tačiau jis tai pat buvo nufotografuotas. Perkeliat foto nuotraukas iš SD kortelės, kelios nuotraukos dėl techninių kliūčių nepersikėlė, buvo juodas fonas. Todėl automobilio „VW Passat“ nuotraukos nėra įkeltos į foto lentelę darytą 2019 m. spalio 10 d. Papildomai automobilio „VW Passat“ fotonuotraukų taip pat nebuvo galimybės padaryti pakartotinai, kadangi automobilio savininkas išvažiavo. Kuo tiksliai buvo subraižyti visi 8 automobiliai, pasakyti tiksliai negali, tikėtina aštriu daiktu, kuo galimai galėjo būti raktas, vinis, peilis, atsuktuvas ir kiti aštrūs daiktai. Visi automobilių įbrėžimai pagal įbrėžimo susiformavimą (tolygumą, gylį) padaryti galimai panaudojus tą patį daiktą. Pamena, kad ant kai kurių automobilių buvo uždėti lapukai su įspėjamaisiais užrašais, kurie buvo įdėti į įmautes ir užkišti už valytuvų. Mažai tikėtina, kad įbrėžimai galėjo būti padaryti važiuojant transporto priemonei su grėbliais ( 3 t., b. l. 39–41).

2019 m. spalio 10-11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta – gatvės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) pažymėto namo iki (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo (duomenys neskelbtini) namo einat link (duomenys neskelbtini) maždaug 5 metrų atstumu nuo namo tvoros pastatytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio dešinės pusės galinio sparno matosi horizontalus įbrėžimas. Toliau einant gatvele link (duomenys neskelbtini) kairėje gatvelės pusėje pastatyti automobiliai „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Insignia“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (universalo kėbulu), „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Mondeo“, valst. Nr. (sedano kėbulu) (duomenys neskelbtini) „Opel Zafira“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio pusės kairės, priekinių durų matosi horizontalus, apie 1 mm storio įbrėžimas. Toliau einant apžiūrimas automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio priekinio stiklo už valytuvo pakištas popieriaus lapas plastikinėje įmautėje su užrašu ,,PRAŠOME NEUŽSTATINĖTI KELIO PAŽEIDŽIANT KET "SUSTOJIMAS IR STOVĖJIMAS" 150.10 STRAIPSNĮ (NEPRAVAŽIUOJA SPEC. TRANSPORTAS) NEREAGUOJANT Kreipsis Į POLICIJĄ." Įmautė paimama ir įdedama į voką. Toliau apžiūrint ‚Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio dešinės pusės durų matosi horizontalus įbrėžimas. Toliau einat apžiūrimas automobilis „Opel Insignia“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį matosi ant automobilio priekinio stiklo už valytuvo pakišta plastikinė įmautė, kurioje yra įdėtas analogiškas popieriaus lapas. Toliau apžiūrint „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio dešinės pusės priekinio sparno matosi įbrėžimas. Toliau einant apžiūrimas automobilis „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį ant automobilio priekinio stiklo, už valytuvo pakišta plastikinė įmautė, kurioje yra įdėtas analogiškas popieriaus lapas. Apžiūrint „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant keleivio pusės galinių durelių matosi įbrėžimas. Toliau einat apžiūrimas automobilis „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį ant keleivio pusės priekinių durelių matomas įbrėžimas. Toliau einat apžiūrimas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (universalo kėbulu). Apžiūrint automobilį ant automobilio priekinio stiklo, už valytuvo pakišta plastikinė įmautė, kurioje yra įdėtas analogiškas popieriaus lapas. Toliau apžiūrint „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant keleivio pusės priekinių durelių matos įbrėžimas. Nuo automobilio variklio gaubto vidinės pusės yra paimamos dažų nuoskutos. Toliau gatvelėje stovi „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Zafira“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilių priekinio stiklo, už valytuvų matosi pakištos plastikinės įmautės, kuriose įdėti popieriaus lapai. Abiejuose popieriaus lapuose anaolgiški užrašai. Ant „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nesimato. Toliau einat matosi „Puegeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio priekinio stiklo, už valytuvo yra plastikinė įmautė, kurioje yra įdėtas analogiškas popieriaus lapas. Nuo plastikinės įmautės yra paimami rankų pėdsakai. (Nr. 1, 2, 3). Įmautė paimama ir įdedama į voką. Apžiūrint automobilį ant kairės pusės sparno matosi horizontalus įbrėžimas (1 t., b. l. 40–43).

2019 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, yra gyvenamasis namas, kurio kairėje pusėje yra asfaltuota važiuojamoji kelio dalis, į kurią įvažiuoja iš (duomenys neskelbtini). Dešinėje važiuojamosios dalies pusėje stovi du automobiliai: juodos spalvos ,,VW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis stovi priekine dalimi į (duomenys neskelbtini), ir mėlynos spalvos ,,Citroen" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis stovi už ,,VW" galine dalimi į (duomenys neskelbtini). Ant automobilio ,,VW" dešinės pusės galinio sparno ir galinio buferio matomas horizontalus pažeidimas, padarytas galimai smailiu daiktu. Prie minėto automobilio kairės pusės stogo skersinio matosi sudužęs kiaušinis. Ant automobilio ,,Citroen" kairės pusės priekinių durų matomas horizontalus pažeidimas, padarytas galimai smailiu daiktu. Ant minėto automobilio priekinio lango dešinės pusės, apačioje, prie lango valytuvo, matosi sudužęs kiaušinis, nuo kurio lukšto paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais (1 t., b. l. 73–75, t. 1)

2020 m. kovo 17 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, jog susipažinta su vaizdo įrašu. Video_ch9_20191011100004_20191011110004.asf'. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matosi užrašas ,,2019-10-11, 10:00:04". Matosi, kad filmuojama lauke prie pastato, automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi įvairių modelių ir markių automobiliai. Vaizdo įrašo kairėje pusėje mato žalią veją, už jos gatvę, kurioje, stovi du skirtingų modelių ir markių automobiliai. Pirmasis automobilis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini), pusę, antrojo automobilio beveik nesimato, nes užstoja stendas. Antrasis automobilis stovi galu į (duomenys neskelbtini) pusę. 10:45:30 vaizdo įraše matyti asmuo, einantis link (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje nešasi baltos spalvos maišelį. Asmuo vyriškos lyties. Matosi, kad asmuo, eidamas gatvele, atsisuka atgal, stabteli. Matosi, kad vyras laikotarpiu nuo 10:46:01 iki 10:46:11 praeina pro tą vietą, kur stovi automobiliai. 10:46:10 matosi kairės rankos mostas link pirmojo automobilio, stovinčio žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės. 10:46:15 matosi, kad asmuo pasuka į kairę pusę ir nueina per žalią veją ir eina takeliu į kairę pusę. Matosi, kad vyras apsirengęs tamsiai (1 t., b. l. 107–110).

2020 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl pateiktų vaizdo įrašų, kuriame nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 5 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pateikė du kompaktus su vaizdo įrašais, kurių apžiūra atlikta ir užpildyti apžiūros protokolai 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. kovo 17 d. Atidarius antrąjį kompaktą, matyti, kad jame yra vienas vaizdo įrašas, pavadinimu: "Video_ch9_20191011100004_20191011110004.asf". Atidarius vaizdo įrašą ir jį peržiūrėjus, matyti, kad šis įrašas yra analogiškas, kaip ir pirmame kompakte, kuris 2020 m. kovo 17 d. buvo apžiūrėtas ir užpildytas apžiūros protokolas. Esant šioms aplinkybėms, vaizdo įrašo "Video_ch9_20191011100004_20191011110004.asf" apžiūros protokolas nepildytas (1 t., b. l. 111–112).

2019 m. gruodžio 9 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėti SD atminties kortelėje buvę vaizdo įrašai. Atidarius failą pavadinimu ,,FILE180101_15515OF.MOV", matosi, kad filmuojamas laukas iš automobilio vidaus. Matosi, kaip tiesiai eina gatvė, iš vienos ir kitos pusės žolė, teisiai stovintys namai. Matosi, kaip nuo namų pusės ateina žmogus, kuris apsirengęs tamsiais drabužiais ir dešinėje rankoje kažką nešasi. Taip pat matosi, kad gatve pro automobilį, iš kurio filmuojama, pravažiuoja baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai važiuoja automobilis, matosi, kad žmogus pasitraukia į šaligatvį. Žmogui artėjant link automobilio, matosi, kad tai yra vyras senyvo amžiaus, apsirengęs tamsiais drabužiais, ant galvos užsidėjęs tamsią kepuraitę su snapeliu, ant kurios yra užrašas. Senyvo amžiaus vyras dešinėje rankoje turi maišelį su užrašu "(duomenys neskelbtini)", o kairią ranką laiko striukės kišenėje. Vyriškis artėdamas link automobilio, išsitraukia ranką iš kišenės, kažką joje laikydamas ir praeidamas pro automobilį ant jo priekinio stiklo užmeta kiaušinį, kuris sudūžta. Atidarius failą pavadinimu ,,FILE180101_15515OR.MOV", matosi, kad filmuojamas laukas, kita pusė. Matosi automobilis ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis priekiu į gatvę (į (duomenys neskelbtini)). Dešinėje pusėje matosi viešojo transporto stotelė. Automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi gatvėje, dešinėje pusėje. Taip pat matosi tas pats vyriškis, kaip ir pirmame vaizdo įraše. Vyriškis kairėje rankoje laiko maišelį, o dešinę ranką laiko striukės kišenėje. Matosi, kaip vyras užmeta ant automobilio stogo kiaušinį ir nueina per pievą link viešojo transporto stotelės dešinę ranką laikydamas striukės kišenėje. Ties stotele, atsisuka pasižiūrėti į automobilį ir nueina toliau. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:00 - 00:03:00. Atidarius failą pavadinimu ,,FILE180101_161151F.MOV", matosi tas pats vaizdas, kaip ir pirmame vaizdo įraše. Matosi, kad ant automobilio stiklo yra sudaužytas kiaušinis. Vaizdo įraše matosi, kaip tas pats vyriškis praeina pro pat automobilį, t. y. prie pat automobilio vairuotojo pusės. Matosi, kad kažką įsikiša į kišenę dešine ranka. Kairėje rankoje laiko maišelį ir eina gatve link namų, stovinčių tiesiai priešais automobilį. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:00 - 00:03:00. Atidarius failą pavadinimu ,,FILE180101_161151R.MOV" matosi tas pats vaizdas kaip ir antrame įraše. Vaizdo įraše matosi, kai iš dešinės pusės pro viešojo transporto stotelę eina tas pats senyvo amžiaus vyras. Jis dešinėje pusėje laiko maišelį, kairę ranką laiko kišenėje. Vyras prieina prie automobilio ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir eina prie kairės pusės šiek tiek pasisukęs kūnu nuo automobilio, kairę ranką laikydamas arti automobilio. Praėjus automobilį, matosi, kaip vyriškis kažką įsideda į kelnių kišenę ir nueina toliau gatve. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:00 - 00:03:00. Teisme peržiūrėjus šį vaizdo įrašą padidinus vaizdą matyti, kad tarp automobilio ir kaltinamojo rankos yra kažkoks daiktas, kontaktuojantis su automobiliu. Atidarius failą pavadinimu ,,FILE180101_15305OR.MOV", matosi tas pats vaizdas, kaip ir antrame ir ketvirtame vaizdo įrašuose (2 t., b. l. 101–103).

Įrodymai, veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertės išaiškinimas pateikiamas BK 190 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Tad aptariamu atveju kaltininko veiksmais turi būti sugadinamas ar sunaikinamas turtas, viršijantis 5 MGL, bet neviršijantis 250 MGL.

Kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė viso ikiteisminio tyrimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog pro automobilius iš viso nėjo, buvo pas žmoną, tačiau pripažino metęs kiaušinius, kad palesintų paukščius ir teigė matęs, kad vienas jų netyčia pataikė į automobilį. Kaltinamasis taip pat teigė, jog dėl rankų traumos neturi jose jėgos ir gali suimti tik stambius daiktus. Kaltinamasis taip pat teigė, jog 2019 m. spalio 8-9 dienomis buvo pas žmoną, tačiau liudytoja L. A. parodė, jog su kaltinamuoju buvo 2019 m. spalio 9-10 dienomis, o pagal byloje esančius liudytojos darbo grafikus ir prašymus dėl darbo dienų pakeitimo matyti, jog liudytoja spalio 8–10 dienomis buvo išvykusi į Uteną dėl prastos tėčio sveikatos būklės (4 t., b. l. 60). Šie kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, kadangi yra visiškai paneigta byloje esančiais įrodymais.

Nors kaltinamasis A. A. teigė, kad negali suimti smulkių daiktų, tačiau tušinuką laikyti rankoje ir juo rašyti gali, be to, gali vairuoti automobilį, iš bylos medžiagos matyti, kad rankoje laikė nenustatytą smulkų daiktą, todėl šią jo iškeltą versiją teismas vertina kritiškai.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis (jis pats save atpažino teisme parodytuose vaizdo įrašuose), praeidamas pro automobilį ant jo priekinio stiklo užmeta kiaušinį, kuris sudūžta, taip pat matosi, kad vyras prieina prie automobilio ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir eina prie kairės pusės šiek tiek pasisukęs kūnu nuo automobilio, kairę ranką laikydamas arti automobilio, tarp jo rankos ir automobilio matyti daiktas, kontaktuojantis su automobiliu. Praėjęs automobilį vyriškis kažką įsideda į kelnių kišenę ir nueina toliau gatve. Nors tiesiogiai nei vienas iš teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų nematė įvykio, tačiau nukentėjusysis A. M. pastebėjo, kad vieną dieną buvo apibraižytas jo automobilio galinis sparnas, kitą dieną kita automobilio dalis, o peržiūrėjęs bendradarbio automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą, atpažino, kad automobilius braižė būtent kaltinamasis, kad jis metė kiaušinį į automobilį. Kaltinamasis taip pat teisme parodė, kad tai jis meta kiaušinius, kad tai jis eina pro aukščiau minėta automobilį, tačiau jokių balandžių ar kitų paukščių, kuriuos neva lesino kaltinamasis, įraše nematyti. Liudytojas D. I. parodė, kad tuoj po to, kai jis pastatė automobilį ant keliuko, išgirdo balsą, liepiantį patraukti automobilį, nes pradurs padangas, o šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis M. F.. Liudytojas M. S. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą ir peržiūrėjęs vaizdo medžiagą ir išėjęs ieškoti joje užfiksuoto asmens, sutiko kaltinamąjį A. A., kurį taip pat atpažino iš eisenos, kaip asmenį, metusį kiaušinius ir subraižytus automobilius, o pokalbio metu A. A. buvo išsigandęs ir piktinosi dėl subraižytų automobilių savininkų elgesio bei prašė juos nubausti dėl netinkamo automobilių statymo. Be to, kaltinamąjį pagal eiseną taip pat teisme atpažino ir liudytojas A. K., kaip asmenį, kuris meta kiaušinį į automobilį ir priėjęs arčiau automobilių, ką suprato iš rankų judesių, juos perbrėžia. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuoti nukentėjusiųjų nurodyti automobilių sugadinimo požymiai. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavęs specialistas D. Ž. paaišųkino, kad visi užfiksuoti įbrėžimai padaryti tikėtina aštriu daiktu, kuo galimai galėjo būti raktas, vinis, peilis, atsuktuvas ir kiti aštrūs daiktai, o pagal įbrėžimo susiformavimą (tolygumą, gylį) padaryti galimai panaudojus tą patį daiktą ir mažai tikėtina, kad įbrėžimai galėjo būti padaryti važiuojant transporto priemonei su grėbliais, kas patvirtinta, jog kaltinime nurodyti automobiliai, kaip parodė ir nukentėjusieji, subraižyti tuo pačiu metu, tuo pačiu įrankiu ir to paties asmens. Kitų asmenų kaltinime nurodytu laikotarpiu prie automobilių byloje esančiuose vaizdo įrašuose, kurie kokiais nors brėžiančiais daiktai kontaktuotų su sugadintais automobiliais, neužfiksuota.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisinga kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kuri nors ir kiekviena atskirai atitinka nusikaltimo objektyviuosius požymius, tačiau laiko požiūriu kaltinamojo veiksmai vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko ir visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010).

Turto sugadinimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis savo veiksmais sugadins turtą, numato galinčius kilti padarinius ir aktyviais veiksmais to siekia, arba leidžia jiems kilti. Kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Nustatyta, kad kaltinamasis A. A., turėdamas tikslą sugadinti nukentėjusiesiems priklausančius automobilius ir suvokdamas savo veiksmų pasekmes, t. y. jog dėl to nukentėjusieji patirs turtinės žalos ir sąmoningai pasirinkęs tokį veikimo būdą, tyčia sugadino svetimą, todėl jis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia..

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra neteistas (3 t., b. l. 119), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 116–117), duomenų apie kaltinamojo nepakaltinamumą byloje nėra (3 t., b. l. 121, 124), nedirba (3 t., b. l. 125), yra sulaukęs pensijinio amžiaus, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės ryšis, kurios dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo. Teismas pažymi, jog vien tai, kad kaltinamasis dėl sveikatos ir amžiaus (80 metų) yra nedarbingas nesudaro pagrindo neskirti jam švelniausios sankcijoje numatytos bausmės.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra pensijinio amžiaus ir serga nepagydoma liga (4 t., b. l. 16–26, 94-96), jam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas, be kita ko, turi įvertint nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015). Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamajam A. A. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. diagnozuotas prievarčio urvo piktybinis navikas (4 t., b. l. 95, 96, 97), jam sukakę 80 metų, turi kitų ligų, prarastą 45 procentų darbingumas (4 t., b. l. 21–26), todėl darytina išvada, jog tai neabejotinai padaro bausmės atlikimą per sunkų, todėl kaltinamasis A. A. atleistinas nuo bausmės atlikimo.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 153,01 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo (2t., b. l. 77), civilinis ieškovas M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 223,44 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 175), civilinis ieškovas M. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 223,43 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 119), civilinis ieškovas D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 153,01 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 144), civilinis ieškovas P. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 329,45 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 10). Civilinių ieškinių dydis grindžiamas pateiktomis sąmatomis, byloje užfiksuotais sugadinimais.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala civiliniams ieškovams K. A., M. B., M. F., D. V., P. Š. padaryta dėl kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad A. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini, iš kaltinamojo A. A. priteisiant civiliniui ieškovui K. A. 153,01 eurus turtinei žalai atlyginti, civiliniui ieškovui M. B. 223,44 eurus turtinei žalai atlyginti, civiliniui ieškovui M. F. 223,43 eurus turtinei žalai atlyginti, civiliniui ieškovui D. V. 153,01 eurus turtinei žalai atlyginti, civiliniui ieškovui P. Š. 329,45 eurus turtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog vien tai, kad nukentėjusieji iki bylos nagrinėjimo teisme neremontavo automobilių ar jį pardavė nesudaro pagrindo išvadai, kad žala nebuvo padaryta.

Daiktai ir dokumentai

Plastikinės įmautės (voke) (7 vnt.), daktiloskopinės plokštelės (voke) (5 vnt.), dažų nuoskutos (voke) (1vnt.), tamponas ir A. A., R. R. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai prie 2020-05-29 specialisto išvados Nr. IBPS-V-1257802-20 (voke) (3vnt.), A. A. daktiloskopinė kortelė (voke) (1 vnt.), R. R. daktiloskopinė kortelė (voke) (1 vnt.), saugomi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Daiktų saugykloje, kvitas B Serija BBB Nr. KA VPK 006181 (006182), (b. b. l. 91-94, t. 1) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; kompaktiniai diskai ir SD kortelė su juose esančiais vaizdo įrašais, saugomi 3 tomo viršelio galinėje dalyje, bei kaltinamojo gynėjos pateiktas CD, esantis plastikinėje dėžutėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Procesinės prievartos priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidos

Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo matyti, kad kaltinamajam A. A. paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokama valstybės 50 procentų (4 t., b. l. 13). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos matyti, kad už kaltinamajam teiktą pagalbą valstybė patyrė 350,00 Eur išlaidų (4 t., b. l. 75).

BPK 105 straipsnio nuostatomis teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Kadangi A. A. pripažintas kaltu ir nuo bausmės atleistas, jam valstybė apmoka tik 50 procentų už teiktą antrinę teisinę pagalbą, iš jo išieškotina pusė valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų 175,00 Eur (350,00/2=175,00).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsniu A. A. atleisti nuo bausmės vykdymo dėl ligos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius tenkinti ir iš A. A. priteisti K. A. 153,01 eurus (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 00 ct) turtinei žalai atlyginti, M. B. 223,44 eurus (du šimtus dvidešimt tris eurus 44 ct) turtinei žalai atlyginti, M. F. 223,43 eurus (du šimtus dvidešimt tris eurus 43 ct) turtinei žalai atlyginti, D. V. 153,01 eurus (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 1 ct) turtinei žalai atlyginti, P. Š. 329,45 eurus (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 45 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš nuteistojo A. A. 175,00 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalba.

Daiktus: plastikines įmautes (voke) (7 vnt.), daktiloskopines plokšteles (voke) (5 vnt.), dažų nuoskutas (voke) (1vnt.), tamponą ir A. A., R. R. seilių DNR lyginamaisiais pavyzdžiais prie 2020-05-29 specialisto išvados Nr. IBPS-V-1257802-20 (voke) (3vnt.), A. A. daktiloskopinę kortelę (voke) (1 vnt.), R. R. daktiloskopinę kortelę (voke) (1 vnt.), saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Daiktų saugykloje, kvitas B Serija BBB Nr. KA VPK 006181 (006182), (b. b. l. 91-94, t. 1) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dokumentus: kompaktinius diskus ir SD kortelę, esančius 3 tomo viršelio galinėje dalyje ir plastikinėje dėžutėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė